Norisi nustot leisti pinigus ant alkoholio, bendrai tas išgėrinėjimas tik sumažina aktyvios dienos trukmę, nes nuvaro miegoti ir dieną kai pribamsti.
Klausau:
Dienos ciklas paprastas. Naktį sapnavau kažkokį klaikų košmarą ir net pabudau, iš ryto irgi keisti sapnai, bet ilgai lovoje nesivarčiau atsikėliau apie devynias.
Atrodo kažkas svarbaus beveik apčiuopiamo pirštų pagalvėlėmis, bet tai vis tolsta kaip miražas. Noras jaustis reikalingu įprasminamas kompiuterio veikimu kitiems, lėtas tuksėjimas ritmo iš kolonėlių, noras svarbaus ir kažko už suvokimo ribų. Paaiškinti sau tikslą kurio nėra ir tik aiškinant jis pradeda kristalizuotis. Ne nebereikia alkoholio kasdieniniam prisidaužimui kad mažiau galvot.
Atleist pačiam sau ir būt protingu, jau čia ir žolės norisi patraukt. Keistas žmogus gyvūnas, vis norintis jausti kitaip, per visokias prizmes. Reikia panirti į kasdienybės teikiamą malonumą būt. Baigia atsibost arbata, kambarys užspaudęs savo mažumu. Skambutis kuris išlaisvintų nesuskambės, niekas tavęs nevers būti kitokiu. Save matai per atspindį kituose, o kai žiūri į internetą – keistus raibulus jame. Žmogaus būvis kaip kova, kaip noras sutvarkyti nesutvarkomą.
Trapumas buvimo, kuriuo gąsdina galingi. Atrodo niekas negali iš tavęs atimti paprastumo tavo būvio, bet gi realiai gali. Nesama atsitiktinumo figūra lentoje, bet veikianti kitas.
Vynas alus
neatlaikiau – trys alaus ir vyno, tada miegas, dabar vakare HOR https://www.youtube.com/@hoer.berlin miksai, keturios cikladolio, cigaretė, arbata. Norisi apsimažinti atvirų langų kiekį naršyklėje. Kažkas nepaprasto bėga per naktį, lauke palijo, kas labai gerai.
Kiek daug, norisi užrėkt, atiduok man paprastuma buvimo. Tuščias – be planų, tik nueiti pasiimti ryt knygos iš bibliotekos:
https://www.patogupirkti.lt/knyga/turne.html
Išnešti tarą, kažko nupirkti valgomo, sutvarkyti virtuvę apšnerkštą išnešt šiukšles. Tie amžini reikalai paprastieji.
Cikladolis pakelia aukštyn į beveik haliucinogeninę erdvę, viskas darosi ryškiau ir gražiau. Muzika skamba geriau. Nuspalvotas vakaras šizofrenikų mėgstamu chemikalu. Raštas galvoje parašomas sau- būk ir džiaukis, nebijok, visa tai gi tik kelionė į nesuvokiama tikslą, leisti sau būt paprastu ir neiššaukiančiu. Matant socialinės medijos išsikristalizavimą, byrėjimą ir virtimą kažkuo kitokios kokybės. Pasitikrinti savo jauseną tekstu.
Kada galima daugiau?
Leisti sau neturėti herojų, galvoti savo suvokimu, kartais pokalbiais pasitikrinant su kitais. Tik tiksėjimas nešantis tolyn, tik nostalgija kaip liga suvokimo, noras būt paprastuoju dantratuku, pridėti veikimo į sistemą, dūgzti paprastuoju būdu pačiam vienam. Vienam būt reikia išmokt. Reikia išmokt suprasti save ir siunčiamus kūno signalus. Penkta tabletė kaip žingsnis į užribį, skaičiuoti valandas ir poveikį. Leistis atsargiai ciksėti klaviatūra. Norint nudažyti vakarą savirefleksija. Kasdienos stebuklas turėtų būt ryškesnis? Kiek gali išryškinti spalvas? Kiek gali jaustis gyvai 110%? Laisvės kvapas internete, lėkimas į gerumą būt.
Išmesti nerimą. Džiaugtis gerumu. Prisimenant tuos su kuriais susikirto keliai, psichiatrinėje remontuotus pažįstamus, draugų draugus. Džiaugtis muzikiniu fonu ir pripažinti kad tai geriausias įmanomas variantas. Man kartais keista kiek daug leidžia aukštesni. Gerai kad jų dabar suvokime nėra, dabar viskas tvirtai realu. Ryšys kaip ginklas, nepageidaujami laiškai, lėtai norint patikėti. Gerai kad nepuola dežavu.
Negali išdurnėt pagal komandą. Apsitorčinęs pasaulis. Šiandien girtas jau neršiau neaiškaus balto miltelio, realiai gerai kad neturiu tų telegram kanalų kur tai parduodama. Vieną kart virtęs priklausomybės vergu tikrai sunkiai gali nutraukti vartojimo grandinę, kaip ir aš vat net dienos neiškenčiu be alko ir kas keisčiausia jis man net nelabai patinka. Bet traukia noras užsimiršimo ir kitokio jautimosi.
