Aš noriu pradėti viską iš naujo. Prabudau ir man šita diena bus geresnė nei kitos nes aš taip nusprendžiau. Vėl reikės gyventi kartu su mm vienam kambarį. Aš maždaug žinau kur raktas į išsiveržimą (keltis kiekvieną dieną anksti). Reikia mokytis mokytis ir dar kartą mokytis.
Aš noriu
4 responses to “Aš noriu”
-
Gražus oras, graži muzika, gražūs žmonės, tikėjimas kad viskas bus gerai. Užsikrauti tikėjimu, kad viskas suksis nesvarbu kas man atsitiks. Aš nenoriu tapti išskirtiniu, noriu padėti kitiems tapti išskirtiniais.
Matyti kitokius pasaulius didelė dovana ir tuo pačiu bausmė, noriu pailsėti nuo pranašo vaidmens kurio niekam nereikia. Nenoriu jausti stingdančio siaubo kai supranti viską, ateities variantai baisūs, ateitis pabarstyta siaubu (tolima). Dabartis yra nuostabi, dovana. Reikia išmokti džiaugtis čia ir dabar, kiekvienu įkvėpimu, šypsotis. Dievas mus sukūrė kol kas stipriausius čia, idealius robotus pakeisti pasauliui ir viskam palikti kitaip nei buvo. Galimybės ribotos tik savo paties fantazija. Gali išmokti būti kosmoso kariu ar pateptuoju, vis tiek teks kovoti su netvarka. Judinti objektus savo galvoje, nepasiduoti masiniai psichozei ir matyti ryškiai savo išsiveržimo galimybes, aš tikrai tikiu kad mums suteiktas šitas galingas kūnas tam kad turėtume galimybę amžinam susilieti su vandeniu ar ugnimi, pavirsti į stichiją. Kai visas gyvenimas ir visi dalykai sudėliojami į vietas pasidaro labai keista suprasti kodėl tu to nesupratai iš anksto. Kiekvienas iš mūsų galėtų pertvarkyti viską, tik užsiima smulkme. Susiskaldymas vis dar. Intervencijos iš viršaus. Negali suvokti aukštesnių už save, gali tik panirti į mitą ir pasaką su daug herojų ir dar daugiau statistų. Skruzdėlynas kuris ruošia dirvą naujam etapui arba ferma aukštesnėm būtybėm kažko pasisemti, transliuojamas milžiniškas šou su farso elementais, gal męs skirti tam kad pralinksminti niūrius dievus. Jie tiek kartų man šypsojosi ir siuntė tiek informacijos kad net baisu. Aprašyti viską beprasmiška, kaip ir laukti kitos dienos tikintis kad joje bus kažkas kitaip. Aš nelaukiu vasaros, aš laukiu kitų pusdievių ir laukiu daugiau pranešimų iš aukščiau. -
Aš taip pat nelaukiu vasaros, bet laukiu pavasario. Jis savyje talpina šiltą judesį ir tylų vėjo alsavimą (koks beprotiškas vėjas šiandien pas mane, vos spėji iš nuostabos užversti galvą ir pasvajoti, tuoj vėjas pripučia pilną burną smėlio:)). Toks laikas gražus be galo, nerimastingas kaip ir žmogaus prigimtis, bet gražus. Tokiu laiku reikia susisukus į pledą gerti arbatą, mylėtis upių pakrantėse, giedoti mantras rytais – vilko valandomis 4:53 val. Štai koks turėtų būti pavasaris ir jo sutiktuvės:) Laikykis, ruoškis kelionei, arbatai, pokalbiui – viskas įmanoma, ar ne?
-
Tikrai viskas įmanoma ;]
-
-
priminei, kai tupėjau po šaltu vandeniu bėgančiu iš krano ir nuoširdžiai tikėjau, jog susiliesiu su juo, reikia tik nesiskųst, kad šalta, ir nieko negalvot
Leave a Reply to Gintė Cancel reply