Man šiandien baisu. Guliu lovoje ir nenoriu keltis, nenoriu nieko daryti, noriu tik išnykti į miegą. Baisi depresija, niekas nedžiugina ir jaučiuosi niekas. Kodėl? trim sakiniais pasakau viską ir nieko nelieka. Pasiimkite mane iš čia, prašau. Bijau net važiuoti pakartotinės technikinės apžiūros, atrodo viskas bus blogai. Kaip aš pavirtau į nieką. Gal vaistai, gal ir kas kita. Nemielas man šitas pasaulis, norėčiau jame daugiau vietos palikti kitiems.
Technikinės nepraėjau, liko kelios smulkmenos. Vakare išgėriau Lorafeno ir viskas atsistatė į vietas, o tas baisus jutimąsis, tai nuo to kad vėl buvau pradėjęs rūkyti žolę, tik bijojau prisipažinti, net savo loge. Dabar ne taip baisu. Kaip sunku atsisakyti to kas tikrai žinai kad kenkia, ne veltui narkotikai. Nekenčiu jų. Reikia keisti savo įpročius. Jau kelios dienos esu švarus, o reikia bent mėnesio, bent kelių kad atsistatytum.
Aš tikiu kad viskas bus gerai. Surasiu savyje jėgų atsispirti, ir vėl išmoksiu šypsotis ir juoktis kiekvieną dieną.
