Judesy

Iš mano FB

Užmigau apie 2400, atsikėliau 0300 – sušiktas darbinis rėžimas, nei major tranquilizers nepadeda, nei tai kad jau pensija ir nėr kur skubėti. Teks bandyti nusnausti dieną kelis kartus.

Atgaivinau sugedusį savo HDD su filmų kolekcija, kopijuoju į kitą naują HDD. Laukia visa diena šokinėjant aplink PC ruošiamą servisui, teks išmokti daug naujo apie servisines programas. Bet naujas kompiuteris už 300 skraido savo greičiu ir čia tik pradžia, galima jį versti dar daugiau skraidyti naujomis ir papildomomis kompiuterio dalimis. Nuotaika aukštuminė, pasiruošta bet kuriam dienos variantui, žinau kad mano Aukštesnioji Galia neleis man patirti nieko kas nebūtų reikalinga mano augimui.

Kaip Jūs kareivėliai sraigteliai ir seselės? Ar viskas einasi puikiai, ar patinka geriausias įmanomas variantas? Ar pasiruošę vėsesnėm dienom? Tikiu kad ir Jūs turite savo mažų džiaugsmų ir Jums akys raibsta nuo pasirinkimo ir galimybių jūros dabar, šiais sunkiai lengvais laikais. Pasiruošimas būti, pasiruošimas šypsotis, pasiruošimas nebijoti pasakyti kad yra sunku, ir nekęsti vienišam. Mes gi tik gauja beplaukių bezdžionių bandančių kvailai įsivaizduoti kad mes ir maisto grandinės viršūnėje ir ale protingiausi. Realiai mes išprotėję ir palikę ramybę toli praeityje, reikia nusiteikti visiems variantams ir būti nepajudinamu savo skausmingu teisumu prieš Kitus ir svarbiausia bent save, kas yra tikrai sunku.Kuo geriausios Jums dienos interneto anonimai, plaukiančios kaip pajūrio debesys ir gražios kaip ryškus saulėlydis, laukiam tų akimirkų kurios įsirėš in atmintį giliai ir negalėsi sau paaiškinti kodėl. Laukiam ir tikim, kas gi belieka, niekas iš vis nieko nežadėjo.

______________________

Nusnūdau nuo 0700 iki 0930 ir dar dieną valandą, tai kaip ir viskas gerai, kofeinas jaučia jaustis neramiai, tenka jau antrą kartą šauti mažą gabaliuką xnx. Kompas tvarkosi, bet matosi nusimato ilgas vakaras davedant jį pilnai į protą.

Kasdiena dabar svarbiausia – svarbiausia kad blaivi – nesinori nei alaus nei žolės🌿. Kaip ir jau rašiau labai nerimauju dėl rudens, tada visada paaštrėja mano liga F20.0 paranoidinė šizofrenija ir suvokimas kaip slysti per realybę kaip peilio ašmenim, jau dabar matau beprotybę kituose, kartais ji pasidaro tokia ryški nors kauk. Geria, vartoja, bando taupyti, o išleidžia daugiau nei paprasčiausiu variantu per skubėjimą, bando gauti neįgalumą nors jis jiems niekaip nepriklauso, neima iš valstybės jiems priklausančių pinigų bet taupo ant susimokėjimo už psd, turi turto bet negali juo pasinaudoti, turi galimybes gerinti savo buitį bet bijo, galų gale kai mm sode man plyšinėjančiam ir neramiam neleidžia kasti duobės medžiui ir sutvarkyti rusį su sielos draugo pagalba… aš ir pats šiandien vos nepamečiau vienos mokėjimo kortelės traukdamas e bilietą troleibuse, bet pamačiau ją merginos rankose ir atpažinau, ji jau nešė ją vairuotojui.

Keistas būvis suprasti ir matyti daugiau, kaip jau esu sakęs to aš nebenoriu, kaip paskutinį kartą kaip mano suvokime Vilniaus horizonte išaugo Egipto piramidės, televizorius transliavo pasaulio grožio variantus visai be žmonių ir man taip ir atrodė kad jau viskas, pabaiga, amžinas kritimas į šulinį ir suvokimas kad tu esi daugiau nei Anglijos princas, tada psichiatrinė kurioje jaučiausi kažkodėl lyg savo vaikystės Panevėžio namuose su mirusia bobute kaip sesele ir t.t. visi žmonės susiliejo į vieną, tas pats “kitas” žmogus buvo visas vasaros g. 5 personalas vyriškas, mačiau tuos žmones kurie pasirodė tik vėliau ir mačiau juos ne ten kur jie buvo, pats jaučiausi lyg trakų pilies paveikslas lange, kuris niekam nerūpi ir visi suka ratus po vasaros kiemą.

Aprašyti psichozę labai sunku, bet viskas tampa taip ryšku, kad nors stauk. Ir stingdančiai baisu bandant išsiveržti magiškais veiksmais kaip vandens paleidimas, veidrodžio nukabinimas, lango žaliuzių pavertimas kryžium ir kažkada matyto japoniško anime ištraukų ir viskas veltui, tave perkelia iš karantino palatos į patį pirmą vyrų, tu priešiniesi bet pakviečiama apsauga ir tave už kojų rankų nuneša ten, kalbėti negali – stuporas suvokimo.

Kas belieka? Kovoti daužiančiais ir keliančiais vaistais, darytis rutiną, mažiau vartoti kofeino, daugiau leisti laiko laisvai, ne prie pc (pc mano visiška priklausomybė ir fetišas, gerai kad neišleidau dar 800€ ant jo naujinimo) klausytis ir skaityti knygas, turėti ko laukti – kad ir mamos ir brolio grįžtančio iš darbo, ryto, vakaro, žiemos pūgos, spalvotų lapų, gerų kadrų, kažkada iš niekur atsirasiančio sekso artumo, cigaretės dūmo, čiobrelių arbatos, tikėjimo nesuvokiama ateitim, suvokimo, kad viską turi – reikia tik valios būti ir džiaugtis būnant 1% pasaulio bitkoinu. Kaip jau rašiau viskas LT tik popieriai ir pinigai, jokios realios pagalbos priklausomiesiems, psichikos ligoniams, sunkiems neįgaliesiems, jų šeimom. Mes čia ant prakeiktos žemės lopinėlio, šventam mieste kurio niekada nepaliksiu ir lauksiu keistų kataklizmų, bėgančių pro suvokimą naujumu ir realybės nepakartojamu neatspėjamumu.

Metas nuotraukai ir naujai mano profilio fb nuotraukai paišytam Hertos Burbės, ir tikrai geram, pagal užsakymą už 20€.

 

Kaip būti ramiu išprotėjusiam pasaulyje? Prisiminti kad kaip yra, priklauso nuo tavęs, tu dabar viską turi jaustis laimingu, nei daiktai nepadarys tavęs laimingesniu nei įvykiai negali tavęs išmušti jei tu esi įsižeminęs. Aš kažkada niekada nenerimaudavau, darydavau ir padarydavau, tada liga pradėjo dėlioti blokus – negaliu prisėsti sukurti interneto svetainės, nors tam viskas supirkta ir yra, negaliu dirbti su aparatūra nes nuolatinis nerimas, kad nespėsiu (gal ir gerai kad šitas mano etapas baigėsi prieš krizę-pandemiją).

Kas turi būti nesvarbu, svarbu pačiam būti ir džiaugtis patyrimu, nes mes ir esam patyrimai, didžiulis laukas unikalių gėlių. Laukti varianto šokti – kaip visada jutau kada crypto buvo dugne, bet bijojau pirkti, galėjau uždirbti 50%, bet čia jau beležikelintas kartas. Gerai kad domiuosi ir dar gaunu PC patvarkyti, tai mane ir stingdo ir gaivina, moku tai realiai neblogai, nors koks ten ir mokslas, bet naujai kartai vis sunkiau įkandamas, kažkada bijojau BIOS dabar per UEFI lakstau kaip namuose, vis išmokstu kažko naujo, džiaugiuosi win 11 beta, man dar vis patinka naujumas, tikiuosi dar ilgai būti smalsiu ir mokytis. Jau nupirkta nauja Pelevino knyga, laukia krūva lentynose, o narkotinis internetas atiminėja laiką.

Aš aršiai paraiši priklausomybėm asmenybė – visko man reikia daug, išskyrus raminamuosius, jų dažnai neišgeriu tiek kiek galėčiau. Kada pagaliau aš atrasiu receptą išbūti blaiviu arba bent be psichiatrinės du metus. Kiek dabar daug ant to pastatyta – teisės, mokslai, darbas, ramumas, naudingumas aplinkiniams. Viskas puikumoje ir aš pats dar jaučiuosi susipurvinęs tik nuo pornografijos, o taip norisi ir bijosi švelnumo, tiesiog paprasto artumo. Vienišas, viengungis -rusų laikais už tai buvo mokestis, pats nesuprantantis kaip pagaliau išlysti iš kokono, su jau priskirtu amžinai neįgalumu ir pensija, kasdien laukiantis virptelėjimo kitų, atiduodantis beprasmiškai save per soc platformas, pasitenkinantis dopamino kylpom. Viskas bus gerai – tikiu, bet kuriuo variantu. Ateis nauji ramūs laikai, dabar interneto sužalota karta supras savo silpnumą ir tų kurie pergyveno komunizmo griūtį ir laukinius devyniasdešimtuosius psichikos traumas. Aš iki šiol bandau prisijaukinti Rusų suvokimą.

Teksto jau paklodė – reikia sustoti. Kaip visada sau ir Jums.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon