Visi ženklai tik į blogą, labai sunku dabartinėje situacijoje pamatyti kažką kas džiugintų, bet džiaugtis reikia kiekvienu duonos kąsneliu, man taip gaila kad teko išmesti pusę kepalo duonos, nes ją tiesiog užmiršau duoninėje. Gėda ir nuodėmė (nuodo dėmė, nuodą ėmė). Skaitau kafkos pilį, sunki ta knyga bet labai gerai parodo gyvenimo minioje beprasmiškumą (gerai ,kad ten bent jauti kažkokią palaikančią jėgą, kažkokį keistą dievą)
Daugelis trimituoja šitos sistemos galą, aš nebūčiau toks drąsus, bet krachas tikriausiai bus, negali vis šikti ir myžti į vandenį kurį geri, negali nuolat voliotis piniguose ir pirkti mašinas smarkiai virš 100000, negali gyventi nuolat skolon. Vis dėlto męs jau cyber punke, tiktai trūksta kovos vadų. Trūksta tikslo kaip ir rašiau, nors tikslas tikriausiai kažką veikti skruzdėlyne, negalvojant apie to prasmę, vis dėlto gi visi “apatiniai” darbai ir yra reikalingiausi.
Turiu nedidelį planą kaip prisidurti vieną kitą šimtą prie invalidumo.
Nėra ko verkti, jau priverkti vandenynai, reikia kovoti ir laukti mesijo (kuris tikriausiai esi tu pats). Tai tikriausiai net nereikia laukti, reikia tik kovoti ir jungti save 100 procentų o tada 110 ;]
