Sunkiai kėliausi, vakar išgerti 5mg olanzapino davė savo. Kava ir stipri arbata kažkiek pakėlė būseną į priimtinesnę, visokių reikalų yra tikrai: nupirkti už lipdukus iš maksimos keptuvę, paimti knygą iš Mažvydo bibliotekos, nupirkti termusiuką iš iki irgi už lipdukus. Aš toks pusiau nejaukus, gal vėl per daug kofeino. Ruduo gražus, reikia daugiau gaudyt kadrų su fotoaparatu. Žvaigždės atrodo ramios ir palankios, jau noriu alaus 🍻 reikia susilaikyt. Kiek piktai alkoholis pagauna ir priverčia jo norėti kasdien, pasikabinti gali greitai, o vat mesti reikia didelėmis valios pastangomis.
Vakar beveik valandą prašnekėjau su Gržvd. Jis labai senai gyvena Vokietijoje, dirba labai daug, turi žmoną ir vaiką. Malonu papliurpti su senais draugais. Pokalbis gaivina, pokalbis duoda kitokį požiūrio tašką, jei klausai įdėmiai.
Koja atrodo siaubingai, žaizda didėja, ryt einu pas šeimos daktarę rodyt jos. Rūkymą jau apmažinau, nes pačio stipriausio tabako ir nesinori daug rūkyt. Kažkas nuo vaistų užspausta viduje, kažkas neaiškaus ir kažkur giliai, ramiai sau būnu namie, sukasi kažkas iš Bandcamp’o aš bandysiu gal paskaityti knygą. Kai gausiu pensiją jau kaip ir galiu nusipirkti tą monstrinį CPU, bet tikriausiai dar nepirksiu. Noriu kažkokio prasijudėjimo viduje, kažko ištekančio iš sąmonės saldžiu medumi. Nejaukiai galvoju apie ateitį 🔮 ką ji man atneš, ką dar paruošė likimas. Žinau kad reikia dalyvauti, bet niekaip nepatenku į darbingą ritmą. Dabar ir dieną snaudžiu kelias valandas, nepadeda nei kava nei arbata nei energetiniai (kurių reiktų negert). Pro langą stebiu beržą, ant jo kartais nutupia varnos. Gyvūnai paprasti, žmonės užburti, dalia paprasta – reikia daryti ką iki šiol darei, pasikeist jau nesigaus. Gali tik tiksliau ir geriau. Daugiau.
Svajonės apie kažkokį išsiveržimą, svajonės apie artimą žmogų tokios tolimos ir neryškios. Gerai kad neturiu vaikų. Gerai kad neturiu savo moters ♀ likimas man duoda išbandymus viduje, išorinių aš beveik nebeatlaikau. Pasaulis trapus, aš likimo padėtas į mažą kambarį kurį galima parodyt kaip psichine liga sergančio žmogaus gūžtą: daug ryškių mano paties darytų nuotraukų ant sienos, po stalu laidų ir išorinių diskų raizgalynė, visokios apšvietimo juostos, du maži lazeriukai, lentyna visiškai nukrauta knygom 📚 Visiškai apkrautas stalas. Keista aplinka, bet man ji sava ir raminanti, šviesučių stimuliacija kai vakare buri kažką su PC tikrai ramina. Norėčiau šiek tiek daugiau erdvės 🚀 bet susitaikau ir su maža kamurke. Yra tų kurie ir to neturi. Vakar sutikau vieną jaunuolį su kuriuo susipažinau N. Vilnioje, sakė gyvena hostelyje, važiavo nemokamų pietų į prie mano namų esančią carito valgyklą, už hostelį žinoma nemoka, kai išmes eis į kitą. Jis iškritęs iš sistemos, neturi nei artimųjų nei darbo. Aš gal dar galėčiau kažką dirbti, bet kol yra kažkiek pensijos, tikrai nenoriu savo laiko aukoti už centus. Gal kažką pradėti judinti su PC remontais, bet ten irgi juoda bala.
Kai pagalvoji viskas keistai puiku, tik nuolatinė žmogaus nerimo būsena jį nardina į greituminę beprotybę. Lėk skubėk pirk ragauk pasirink puses ir dalyvauk. Aš nenoriu dalyvauti, aš noriu ramiai dėlioti tekstą ir skaityt, noriu prižiūrėti pirato kompiuterį ir tikėt, kad ne man suprast, ne man pakeist, ne man rėkt apie tai kaip viskas eina kuo greičiau tuo labiau nx. Kitokie laikai, kitokie tikėtojai, kitokios baikės ir soc tinklų pajacų gaujos, visa kova per paveiksliukus, visa kova greitai tekančiom akim skrolinančiom ekraną ir jau nebemokančioms lėtai ir ramiai.
Nusnūdau
Gera atsijungti į keistus pusiau sapnus pusiau būdravimą, vėl kavos arbatos. Viduje nejauku, reikia išvalyti langus prieš rudeninį grožį, nekyla rankos 👐 Norisi tikėti neįkalbinamu, kažkuo už ribos suvokimo, šiltu ir traukiančiu pas save. Norisi leisti sau ramiai, be įtampos būti čia ir dabar, nesukant galvoje buvusių dienų, buvusių artimų santykių, buvusių galimybių ir darbų. Noriu lėtai sau leisti nirti į naktį 🌃 Stiprinuosi antra raketinio kuro, lėtai liūliuojuosi gatvės gaudime, tikėdamas galutine ramia pergale prieš sustingimą absoliuto akivaizdoje, aš galiu, galiu padaryti kažką paprasto bet svarbaus man pačiam. Kaip keistai iškritusios dienos kortos 🎴 negaliu prisiversti išjudėt iš namų nupirkti tų prekių už lipdukus, reiktų išnešt šiukšles, tarą. Ramiai dūzgia kompiuteris, šlama beržas už lango. Tikėjime svarbus tikslas būt. Negalvojant net kam. Likimas palankus ramybei, tikrumu tekančiai per realybės vingius. Keistas posūkis ⤵ šalia namų, vis aš galvojantis apie savo nuklydimus ir klaidas, norintis kažko svarbiai atpalaiduojančio nuo įtakos. Atrodo galėtum nusipirkti alaus ir kažkiek nuvyti slogutį, bet tai kelias niekur, tada reikės kasdien jo pirkti ir vis neapskaičiavus dozės pakliūti į padauginusio miegą dieną. Netikrumas, jautra kitokumui.
Nusipirkau porterio ir ipa, nuo pirmo porterio jau apgirtau, keistai maloni būsena, skaitau Jim Caroll krepšininko dienoraštį. Antras alaus būsena jau pakili, keistai alkoholis tai lėtina tai greitina. Skambino krvs – sako gal nori išeit prasieiti ir mažą kasekėlį patraukt – atsisakiau, nenoriu jokio kasekėlio (nors viduje visada kirba noras nusidaužt į klinikinę paranoją) gal tiksliau ne nenoriu, bet tiesiog negalima. Jau ir alus iš tos uždraustos zonos. Reikia pagaminti naujos vilnios nuotraukų.
Jei gerai pagalvojus beveik taip ir yra:
Kepuosi bulves, šiaip labai retai darausi maistą, bet šiandien labai užsinorėjau bulvių keptų su kefyru, tai nusiskutau ir kepu.
Skaniai suvalgiau bulves ir jau 2100 ėjau gult, pabudau 0450, labai anksti, keisti sapnai išmetė į realybę. Vakar gėriau vėl 5mg olanzapino, šiandien slopinimo jau nejaučiu. Keistai ramus ir laukiantis apsilankymo pas šeimos daktarę. Realybė kietai tvirta, aš džiaugiuosi galimybe būti čia neskubant ir nelekiant. Lėtai skaitant knygą, sukant beprasmį soc tinklų srautą, tvarkant namus. Realiai būt gera, galiu vėl susileist į sistemą alaus, bet nesinori. Sėsiu vėl prie knygos.
Buvau pas šeimos daktarę, iškart išrašė siuntimą į greitosios pagalbos ligoninę. Nupirkau ir keptuvę ir termusiuką už lipdukus. Parsiradau namo ir dingo elektra, nesulaukus jos atsiradimo susiverčiau vieną ipos ir nuėjau snaust, pramiegojau porą h. Pabudau jau valandą kaip atsiradus elektrai, įjungiau vėl visą dalinimosi programų puokštę 💐 Vakare užėjo Grškvč atnešė po vieną švyturio pabuvo kažkiek nuolat beveik rūkydamas, ištraukiau dar vieną ipos išgėrė ir jau beveik kominis išėjo važiuot namo su dviračiu, kažką dar vapaliojo apie karą, bandė liepti dėti savo muziką ir žodžiu visa kita standartinė prasigėrusio žmogaus programa. Gerai kad pats išėjo, bandžiau prie jo žaisti MTGA – nepatiko kažką burbėjo.
Aš išgėriau dvi tabletes raketinio kuro ir noriu pratraukti iki ryto, šalta atominė arbata, per PBB sukasi nauja negirdėta muzika ♬ 🎶 aš jaučiuosi puikiai. Ryt čiupsiu ir ištvarkysiu namus, šeštadienį ar sekmadienį parsiras mm su brl iš sodo, reikia viską paruošt gražiam jų sutikimui, ir šiaip reiktų labiau aptvarkyt namus.
Jei tiesa nesvarbi?
Mūsų dėmesys naikinamas specialiai, norima mus paverti vartojimo mašinomis.
Aš dar turiu dėmesio likučius, galiu skaityt – klausyt knygas, galiu lėtai knibinėtis, bet vat filmo jau peržiurėt negaliu. Podkastus stebėti jau truputį pramokau, bet irgi dėmesys ir susikaupimas laksto paskui pelės kursorių ir nesusikaupiu pilnai tam.
Likimas turi gerą savybę parodyti save visu gražumu kartais, tik ne visi pastebi, kad yra mylimi Dievo nesvarbu kas, ir dažniausiai patys save uždaro į kampą. Kaip jau ne kartą minėjau – kūrkitės savo aukščiausią galią mylinčią. Nes jei kursit piktą ir bloga nieko gero nebus. Mano aukščiausia galia mane apdovanojo keistom vizijom, nuostabiai draugais, mylinčia šeima, galimybe dalyvauti revoliucijoje amžinoje, galimybe tikėt kad viskas galų gale baigsis puikiai, tik tas puikiai gal bus iš kito požiūrio taško.
Visai neblogas SKA iš lietuvos
https://vataipvat.bandcamp.com/album/ka-kadanors
Kelios nuotraukos:
