Miegojau super gerai ir be vaistų, užmigau po 2200 atsibudau tik 1000, sapnavau daug ir keistai, visokių beleberdų, kai kėliausi man atrodė kad jau penktadienis.

Pačiupau vieną alaus iš mms rezervo susivertęs ėjau močiutei paimti vaistų ir į parduotuvę, šiandien gavau ir pensiją – tai daug anksčiau nei turėtų būti, šiaip perveda 10 dieną arba jei ji išeiginė anksčiau, dabar jau 8 dieną iš ryto pervedė. Prisipirkau visko, dar vieną alaus susiverčiau ir esu visiškoje fazėje su dviem raketinio kuro ir puse propanololio, kažkiek aplyginti pulsui.

Vienam 6TB diske didėja pending sector count – reikėtų jį lupti iš kompo ir nešti į garantinį – nes visa sistema sudurniuoja kai negali perskaityti datos iš to disko. Anonimė parėmė per Ko-fi, siūstas mano tas audio selectorius pasiekė pirkėją Italijoje, pinigus ebay sako atiduos tik 10 dieną. Naujas CPU tikrai privertė kompą skraidyti, daug greitesnis, daugiau responsiveness – labai patenkintas kad atsinaujinau savo PC. Greičiai matau kyla virš 4,5Ghz, tai vadinasi aušintuvą uždėjau gerai. Seno CPU niekas dar neperka – skelbiu.lt kaina padėta 100€ su aušintuvu, Ebay uždėta 125$ irgi tik keli skelbimą peržiūrėjo, bet manau link naujų parsiduos anas.

Vaistų ratai kvadratai

Nusipirkau vitaminų ir mineralų dviem mėnesiams, savaitgalį kaip ir turėtų būti cisordinolio injekcija, bet tikriausiai pabandysiu pratempti iki trijų savaičių, paskutinis susileidimas labai sunkiai praėjo – buvau pridaužtas ir sunkus. Olanzapino daugiau irgi stengsiuosi negerti, nes ir taip jau labai mieguistas 😴. Žinoma dabar jaučiuosi puikiai, bet vakare ateina sunkumas ir negaliu ilgiau panirti į naktį, kas kartais taip malonu.

Straipsnis apie pripratimą prie visokios smegenis veikiančios chemijos:

What can we learn from the anti-depressant harm reduction movement?

In many ways, the psychedelic industry is following the same hype cycle as the anti-depressant industry. So what can we learn from the decades-old movement to warn about the risks of SSRIs?

In many ways, the psychedelic industry is following the same hype cycle as the anti-depressant industry – older readers will remember how Prozac was launched in the late 1980s as a total wonder drug, much like psilocybin is being hailed today. So what can our organisation – which works to research and reduce the risks and adverse events from psychedelics – learn from the decades-old movement to warn about the risks of SSRIs?

We interviewed Luke Montagu, who founded of the Council for Evidence-Based Psychiatry, together with Dr James Davies (author of Cracked, and Sedated, two blisteringly good critiques of our over-medicated society). The CEP website says:

CEP exists to communicate evidence of the potentially harmful effects of psychiatric drugs to the people and institutions in the UK that can make a difference. The scientific record clearly shows that psychiatric medications, portrayed as safe and effective by areas of the medical profession, often lead to worse outcomes for many patients, particularly when taken long term.

It’s successfully campaigned to get the NHS and NICE (the National Institute for Clinical Excellence) to admit that anti-depressants can cause long-term dependence and withdrawal, as well as other side-effects. Luke himself was severely impacted by SSRI dependency and adverse experiences, as he told us:

1) Why did you start the CEP? 

I was wrongly prescribed sleeping pills and antidepressants for decades and found it almost impossible to come off.  When I did, I went into severe withdrawal and was unable to function for almost four years.  The suffering was indescribable and I still have nerve pain and tinnitus over ten years later.  I discovered that very few doctors knew anything about prescribed drug withdrawal, and yet there was a massive online community supporting each other without any recognition or NHS help.  I decided to make contact with people and organisations and they began to take notice, starting with the British Medical Association who wrote a report in 2013 highlighting the issue and recommending services.

2) How did Big Pharma react to reports of side effects of anti depressants? 

The pharmaceutical industry has a long history of downplaying withdrawal effects from antidepressants.  Firstly, they promoted the use of the term ‘discontinuation syndrome’ instead of withdrawal – doesn’t sound so bad does it?  And yet withdrawal from antidepressants can be worse than withdrawal from heroin for many people.  Secondly, many of their antidepressant trials are flawed because they do not distinguish between withdrawal and the return of an underlying issue.  Withdrawal symptoms include high levels of anxiety and depression, and during withdrawal these can be overwhelming.  But drug trials often involve stopping one drug quickly and starting another, without realising that the new drug is ‘working’ because it is simply counteracting the withdrawal symptoms.  Plus the relapse studies – which consider whether relapse is likely following the stopping of a antidepressant – also fail to acknowledge that the relapse is in fact caused by withdrawal.  Of course what often happens is that patients end up on multiple drugs, with each drug combatting the side effects of another.  And yet very few of these combinations – known as polypharmacy – have been studied. 

3) What has CEP achieved and what do you still want to achieve?

I think CEP has achieved a couple of important things.  Firstly we have a website cepuk.org which has helped thousands of people around the world with videos and research summaries that explain the possible harms of prescribed drug dependence and withdrawal.  People taking these brain-changing drugs need to be informed, and I think we have helped to achieve that.  Secondly, we’ve completed research that shows just how debilitating antidepressant side effects and withdrawal can be for some people.  This includes a survey which highlighted that 64% of those surveyed had not been warned about side effects, and 40% had been told they had a chemical imbalance (a widely discredited theory).  Thirdly our work has generated lots of coverage in the mainstream media, including major campaigns by The Daily Mail and The Times, which has helped raise awareness and apply policy pressure.

We have also been partially successful in our lobbying of government and the UK health service.  Our work led directly to an important report by Public Health England called the 2019 Prescribed Medicines Review.   This made several key recommendations, including the need for new guidelines on safe prescribing and withdrawal.  I was pleased to be on the NICE committee for this new guideline which covers many important changes, including the requirement for a written management plan when these drugs are first prescribed.  The guideline also provides details on safe tapering using a hyperbolic method, where each reduction is smaller than the one before.

But there are two key recommendations which have yet to be implemented: the provision of local withdrawal services and the creation of a national 24 hour prescribed drug helpline.  We have these for illicit drugs, and it is shameful that there are no services to help people who are suffering because of drugs taken as prescribed.

4) What do you think of the ‘psychedelic renaissance’? 

I am very wary, as history keeps repeating itself with drugs that are pronounced safe and effective only for serious harms to be recognised years later, and with many lives destroyed in between.  We have seen this with benzodiazepines, with antidepressants and with gabapentinoids.  All were released to great fanfare and yet all have proved to be disastrous for some people.  We also need to appreciate that the science is unproven – we still don’t understand the biochemistry of depression, or anxiety, or schizophrenia or indeed mental illness. In fact we don’t know that they are illnesses at all!  Without understanding the pathology it is reckless to dose the brain repeatedly with drugs that cause biochemical changes.  That said, at least psychedelic treatments are less frequent, so perhaps there will be less harm.  Though of course a bad psychedelic experience can leave a devastating imprint which is why your work is so important.

---

Gerai rašo, aš ir esu nusiteikęs prieš nuolatinį vaistų vartojimą, pats pamenu kaip po metų naudojimo olanzapino ir kasvakarinio lorafeno viską mečiau ir buvo siaubingiau nei siaubinga, verkiau – buvo tiesiog juodas pragaras, bet atsigavau ir po to link trijų keturių metų nevartojau jokių psichotropikų. Tada buvau stipriausias per visą savo gyvenimą – nebijojau nieko ir dirbau kiek galėjau – iki 2009 krizės ir tol kol paliko Vy ir pradėjau vėl pūsti žolelę – tada psichiatrinės pasidarė dažnos vietos mano gyvenime. Dabar vėl jaučiuosi stiprus, bet dar ne ant tiek kad galėčiau eiti dirbti, plius gyvenant su šeima pinigų kaip ir pakanka, užsiėmimus irgi pats sau susigalvojęs kad neiti iš proto nuo tuščių dienų. Likimas atrodo palankus, kai nebijai nieko – tik prarasti sveiką protą ir pakliūti į psichozę.

Du alaus idealus kiekis, žinoma jau viršija rekomenduojamą dienos dozę, bet apšlifuoja būvį į teigiamą, gerai kad nėra jokio noro narkotikams, nei žolelei nei milteliams nei tabletėms. Gerumas būti pilnas ir džiugus, faina matyti kad 10 diskų knibinėja anonimai, gera aptvarkyti namus, gera matyti baltą žiemą ir laukti šventinio periodo. Iš namų bėgti pas draugus nesinori, šiandien lksdrs nori susitikti, tai gal po 1600 nueisim į tris pušeles arbatos, reiktų dar nulysti į šiaurės miestelį, paieškoti simbolinių dovanų, mm, mčt ir brl ir žinoma užsipirkti tabako kuris po naujų vėl brangs. Rūkau jau mažiau, kojos žaizda patepus tuo antibijotiniu kremu atrodo normaliau ir gražiau, bent nebedvokia supuvusia limfa.

Energijos pilna 🌕 tik reikia ją nukreipti teigiama linkme. Aš labai chaosinga asmenybė, nemoku padaryti kažko didesnio ir reikalaujančio daugiau laiko. Tokį tikriausia mane daro internato begalybė – norisi spėti, viską perskaityti, maudytis naujumoje žinių, kartais tai pasirodo taip beprasmiška, kartais neša didžiulį dalyvavimo džiaugsmą.

---

Nusnūdau valandą, susitikau su lksndr išgėrėm arbatos. Klausau Two lone swordsmen – gera elektronika, kažkas ją atsiuntė man, nes padariau atvirus uploadus ant nicotine. Įšoviau dar dvi raketinio kuro ir 1/4mg xanaxo – jaučiuosi pakylėtai gerai, užsipyliau naujos pu-erh juodos -skanu gera. Palanki atrodo diena būti ilgiau prie tinklo, ieškoti ko nepametęs ir plaukti su susiųstais iš redacted.ch albumais.

Supratimas savęs ir priemonių nuo jutimosi per daug tamsiai, atsargiai jas vartojant, laukiant švenčių ir džiaugiantis esama akimirka iki visiško nepakartojamo tiksinčio džiaugsmo.

Jaustis reikalingu tinklui, pagaliau gauti atsaką ir iš jo – padėkomis, parama per ko-fi, pokalbiais su kitais melomanais.

Nuėjau gulti link 2400 – užmigau sunkiai, per naktį ne kartą kėliausi, sukapojau daug ledų iš šaldiklio ir jau 0630 atsikėliau – pilnas keistų jėgų ir nusiteikimo dienai.

Pagaliau Oracle davė susikurti nemokamą serverį pas juos debesyje – reiktų apsiuostyti ten ir patalpinti kažką naudingo, vardų interneto supirkta yra, gal pagaliau padaryti puslapį apie mokėjimo korteles 💳.

Keistas miegas tikriausiai nes vakar jau su raketiniu kuru prisižaidžiau, šiandien nenoriu jo iš ryto – ir taip tonusas geras ir nuotaikos neblogos, reiktų perskaityti Karbidą ir šiaip vėl daugiau paskaityti. Oi kiek tų planų, kiek noro būti reikalingu, kiek noro akim ryti naujumą, ausim naujus sąskambius. Visada reikia kažką strateguoti, taktiškai veikti dienas, kad kažkada pradėtų byrėti dividendai. Norisi būti tikru ir užtikrintu, nebijoti, daryti vis kažką naujo, eksperimentuoti ir laukti nuostabių aiškumo akimirkų. Visada tikrumas šalia ir nereikia bandyti prisidaužti nei alkoholiu, nei narkotikais, užtenka paprasto, kiek tai įmanoma, blaivumo ir gerumo. Neteisti kitų, mažiau politikos, daugiau veiksmo. Kažkada vistiek bus pabaiga, tai stengtis iki jos nuveikti kuo daugiau. Tyli dalinimosi revoliucija, teisingumas suvokiamas savaip.

Gražių baltų dienų Jums – linkiu jaustis šviesiai.