Negali likti toks pat, turi mutuoti viduje ir nebūti sustabarėjęs. Kažkur lėtai teka laikas, o aš nusismailinęs arbata ir kava traukiu jau link pirmos nakties. Purto nuo socialinių tinklų, ir norisi kažkuo dalintis ir norisi jų daugiau neliesti ir užsiblokuoti nuo to velnio. Kur link suka realybė jau nebeaišku, kol yra kažkiek piniginio resurso tol ramu. Nors jaučiu rudenį su karantinu bus visai neramu, negali nusipirkti ramybės.
Kaip viskas sumaišyta, kortos išdalintos ne po lygiai ir žaisti šamano žaidimą galvoje sunku, kai pats kartais beveik palieki realybę. Vien kiek būdų susirašyti per internetą, o visi labiausiai prie populiariausio tai FB.
Susirašyti darbus raštu blonknote, apgalvoti ar iš vis nori daugiau būti užsiėmęs. Namus tai reikia tvarkyti, reikia ir bent varvančio freelancerio pinigų šaltinio. Norisi ir kurti, norisi ir skaityti, norisi ir žiūrėti, bet kažkoks neramumas puola pasirinkimo, atrodo geriausia laukti pranešimo iš naršyklės apie kažką svarbaus, pačiam nesuprantant dar būtent ko svarbaus. Visi starto pistoletai iššovę, duotas laisvas kelias būti ir džiaugtis. Kasdien tikint vis labiau stebuklais.
Susileisti vaistai, po 13 dienų, išgerta olanzapino tabletė, kartais išgeriamas xanaxo gabaliukas atrodo padeda, kaip ir dvi parkopano tabletės jaustis veiksmingesniu. Kasdien atrodo esminė diena ir kad kažko jau nespėjai ir tuo pačiu laisvas laikas tau.
Pagaliau susikaupiau pažiūrėti rick and morty, antra sezono serija tikrai nebloga, užsukta viskas ir greit atsukta, tik tas katalikybės persukimas man toks nelabai skanus, bet ir darytas kad nebūtų skanu…
Šitas muzikinis saldainis tikrai patiko:
https://hannibal-rex.bandcamp.com/album/the-one-hundred-forty-faces-of-kkj003
Sunkūs ritmai, toksai kitoks nei meinstrymas, nors dabar muzikos krūva neapsakoma, bet išgirdęs ne pirmą kartą per pbb nusipirkau.
Galvoju ar traukti iki ryto apsimoka, gal geriau eiti miegoti, bet ir norisi ieškoti ko nėra tikriausiai net dar. Naujumo troškulys.
Dieną padėliojau Magic the gathering kortukes, buvo visai neblogai, laikas tuoj pat pradingo. Parsiradus namie dar jas ir ant kompo pastumdžiau. Nutraukiantys dėmesį į begalybę žaidimo žaidybinę, paliekant nerimą kažkur šalia.
Pareklamuok sielos vaistus ir pimpalo prailginimą, keista makalienė, galva neatsisuka nuo keistų minčių – svarbu likti įsikabinus į realybę ir rimtai pradėti džiaugtis kasdienų dovanomis. Kartais atrodo, kad imtis tam tikrų veiklų nenaudinga ir nedaryti realiai nieko, tas prokrastinavimas žudo. Norisi kažkur spėti, nors atrodo viską supratai apie efektą begalybės akimirkoje. Kai viskas susilieja į vieną rutulį, ir tu karčiai stebi. Žaisti, žaisti realybę, net nebesuprantant ar ji tikra.
