Karšta, vėl nesinori niekur bėgt. Nublizginta saulės aplinka. Pabandžiau paieškoti Xiaomi ausinių geresnių ir nelabai ką radau, telefonas leidžia pasirinkti tam tikras ausines, kad priderintų garsą, mano senos geros sugedo, nusipirkau naujas usb c, bet jų nėra sąraše. Šiaip tas noras pasitenkinti daiktais yra kvailas, bendrai aš retai klausau muzikos su ausinėm. Norisi visko, ir kišti į kompiuterį dar dalių naujesnių, sodui papildomo ekrano pajungti raspberry pi, naujo dviračio, naujo nešiojamo kompiuterio. Tušti bereikalingi norai.
Jaučiuosi gerai, kas tikrai puiku. Nesinori nei alko nei narko, norisi lėtai būti godžiai kvėpuojant karštu oru, palysti po dušu, pasidaryti kavos arbatos, klausytis muzikos.
___________________________
Vakaras
Užsisakiau ausines tokias kurias turėjau su gera nuolaida, iš kinijos, tai žinoma dar bus muitas. Einant dienai link vakaro jaučiausi nejaukiau, vėl tas noras bėgti pas draugus ir vartoti, net xanaxas nepadeda, neramu. Ramina deep heads muzika, internetas visai atsibodęs, kai tiek metų jį suki, matai labai daug atrajoto seno turinio.
Kas laukia ryt? Vėl baisu jausti neramumą ir norą bėgt, nesinori gerti olanzapino ir tai miegu labai daug.
______________________________________
rytas
Miegojau puikiai, atsigavau, pilnas energijos, pabudau anksčiau nei įprastai. Svjns nori išvaduoti mane iš sodo, paimti su mašina ir partempti miestas. Aš kažkaip visai be noro atgal in savo mažą kambarį sulysti. Nors čia prie nešiojamo nelabai galiu kažką su nuotraukom nuveikti, norėtųsi savo didijį ekraną įdarbinti.
Kiek dar laiko ir užsikrovimo reikia, kad nesinorėtų nei alko nei narko. Kažkaip vis dar atrodo, kad su jais laikas kažkodėl kokybiškesnis pasidarys. Didelė tai apgaulė, noras patekti į aštrias būsenas, arba kaip tik atsijungti nuo įtampos. Realybė kurią matai blaivas pilka ir tuo pačiu metu akinamai graži, naujumas jau veržiasi pro kraštus, nejaukus, nesuprantamas. Ką aš galiu nujausti ateinant? Tikriausiai tik sunkius laikus, nors man dabar lengviausias laikas iš viso buvusio.
Tikėti šiuo momentu, nepabėgti nei į ateitį nei į praeitį. Čia ir dabar galimybės būti pilnai ir giliai kvėpuoti. Ar dar reikia kažko? To kažko kuris kai kuriems yra thc dūmai su chemija gardinti, milteliai jau nebeaišku irgi ko, ir tabletės mdma meilės, amfetaminas ir raminamosios tabletės. Priklausomybė didelė velniava, vis kviečianti pas save, pas būvį vartok, gauk, vartok, ieškok toliau. Tada labiausiai rūpi pasiekti fazę kai nebereikia vartoti, gaila man ta fazė sutrumpėja iki valandos, kelių.
Kada gi nurims mano vidus ir nesitikės narkotinės meilės? Velnias stebintis iš vidaus vis kusina – lėk, ieškok, trauk, šniok. Gali tūkstantis eurų dingti lyg nebuvęs ir ant galo tas pats: psichiatrinė ligoninė ir siaubo šuorai. Aš jau amžinai liksiu priklausomas, tik galiu kovoti su priklausomybe, nors kai vartoja visi draugai, labai sunku atsiriboti. Aš be bendravimo bendrai sunkiai ištveriu. Reikia pokalbio, buvimo kartu. Kartais atrodo viską mesti, ir alko ir narko ir soc tinklus ir draugus gal ir būtų geriausias variantas, kad ir metams keliems. Bandyti susukti kokoną ir išlysti stipresniu, o noras būti stipresniu realiai dėl noro merginos. Atrodo tada viskas magiškai susitvarkytų. Bet kam man tos papildomos problemos?
Norisi tikėti, kad po kelių mėnesių nebebus tų narkotikų geismo priepuolių, nors žinai kad bus. Anonimai narkomanai nebevilioja, žinau kad jie nepadės. Padėtų lėtumas, knygos, kūryba, žaidimai. Prisijaukinti naujus įpročius, leisti sau būti lėtai, neskubant, nebandant įtikt kitiems, nebandant patikti anoniminiai interneto gaujai.
Lai diena bėga lėtai.
