Vėl užribis, buvau uždarytas ant kalnelio, haliucinacijos šį kartą buvo tikros, atrodo keli vazonai, o kiek daug juose tikėjimo ir prasmės. Vis labiau linkstu manyti, kad gyvenam matricoje, tai priminė ir muitinės pareigūnai padarę kratą namuose iš kurių jau baigiu išsikraustyti. DėdėsMamosTetos visata jau tuščia, cirkas ir mugė išvažiavo toliau ieškoti. Aš bandau atsiriboti, susimažinti normaliai kasdienai reikalingų chemikalų skaičių iki minimumo, žinoma kol kas mano naujas draugas depakinas palaiko nuotaikas ne per daug banguotas. Noriu vėl patikėti savimi: ramiu, ieškančiu, turinčiu planą, padedančių artimiesiems, be alko, be narko, be cigarečių, gal net be mėsos.
Noriu likt ramus ilgą laiką, noriu patikėt, kad galiu išsiveržti iš voratinklio, pradėti naujai. Nauja grupė artimų sielų man, skaičiuoju laiką, kiek esu blaivus. Gyventi stengiuosi šia diena, kas belieka, kai tiek metų skraidžiojau aukštai. Dabar reikia išsrėbti privirtos košės katilą. Per daug pažeidžiamas, išnaudotas, o galvojęs kad stiprus.
Turiu planą stoti į profesinę mokyklą išmokti programuot, reiktų jau pradėti tai daryti ir dabar, kai laisvo laiko į valias, kiekvieną darbo dieną išskyrus penktadienį turiu nueiti iki vasaros gatvės, gauti savo vaistų dozę, pavalgyt, keli užsiėmimai ir atgal į mažiuką kambariuką pas mamą ir močiutę. Nebenoriu niekur bėgt, ir ryte keltis ypatingo noro neturiu, bet reikia judėt, atgyti kartu su pavasariu.
Užsisakiau tris knygas https://en.wikipedia.org/wiki/Sprawl_trilogy Turiu ir NA literatūros, reikia susirasti globėją ir pradėti eiti žingsniais.
Kaip ilgai ir kiek daug aš sau melavau… noriu keistis iš pagrindų. Aukštesnė už mane jėga dar vis duoda šansą. Ji mylinti ir gera, kiek kartų mane apsaugojo.
