Kartais ateina tos ramios dienos kai tik gurgiantis pilvas išvaro iš namų į parduotuvę. Skaitau toliau straipsnius, randu tikrai gerų, kaip pvz šitas apie rašytinę ir kalbėjimo kultūras:
https://www.thepullrequest.com/p/the-man-whose-software-ate-the-world
Kaip visada padariau ir nuotraukų:
Nesinori aštriau, ryt mesijaus koncertas lofte už 8€, net nežinau ar eiti. Šiaip norėčiau, bet tikrai ne vienas, kol kas kompanijos nerandu. Dar vienas geras straipsnis apie tai kad reikia vesti užrašų knygutę:
https://christine.website/blog/gtd-on-paper-2021-06-13
Kai nori pasikeisti pradeda ryškėti tavo paties demonai. Kasdieninis noras pabėgti nuo juodos ir tuo pačiu akinančiai spalvotai gražios realybės, ar užsipilti ant suvokimo alaus, ar papildomą tabletę pačiupti. Noras aštriau labai greitai gali skaudžiai įkasti ir palikti randus visam gyvenimui. Kiek jau tų randų ant manęs? Kaip sakė buvęs kolega aš jau visiškas svogūnas, aštrus ir daugiasluoksnis. Bet nusiteikimas yra, bandysim susirasti darbą, bandysim atgauti teises, bandysim labiau struktūruoti dieną, bandysim pilnai išsiveržti iš užburto žiurkių rato per patekimą į jį. Reikia judėti, reikia tikėti, reikia neteisti nei savęs, nei kitų. Viskas paprasta, pasakoji istoriją sau. Kiekvienos akimirkos galimybės beribės, tai ir kausto.
Vaistų kol kas nemažai, turėčiau gerti keturis kart dienoje ir leistis kas savaitę, tik aš tuo netikiu. Ne juose atsakymas, juose tik pagalba, sunkiu kvėpavimu daužianti iki visiško abuojumo, to nereikia leisti. Pačiam sau virti kokteilį užsuktom ir modifikuotom smegenim. Toks koks buvau jau nebebūsiu, bet išliksiu gerietis. Nenoriu jungtis į pilkai tamsią pusę, mano etinis variklis dirba pilnu pajėgumu. Atpalaiduoti piniginę energiją, leisti jei tekėti neskaičiuojant. Šiemet tikrai nestosiu mokytis universitetant, geriau pabandysiu padirbėti nuotoliniam supporte, ar ir lokaliam. Tokia svaja, manau įgyvendinama.
Vaistų kokteilis dabar: depakino 3x500mg išdalinant tris kart dienon, parkopano 1-2-3 per dieną, 1-2 ryte, vėliau pagal poreikį šio raketinio kuro varančio iki haliucinacijų suvokimo, olanzapino 10mg vakare, xanaxas pagal poreikį pradedant nuo 0,25mg, kas 10 dienų cisordinolio injekcija. Tikrai atrodo nemažai, bet tai neveikia mano būvio būti aktyviai ir patenkintai. Kai jau tysta seilė ir norisi miegoti dienomis vaistus retinu. Dar pradžioje pagėriau miego hormoną melatoniną – labai puiki priemonė geresniam miegui jei jo trūksta, bet pas mane turbūt ne, nes po savaitės vartojimo jau ir dieną mieguistas ir gulinėju po tris kartus po valandą, kas nėra gerai. Visada dar laukia lorafenas jei darosi taip sunku, kad geriau prisidaužti ir sunkiai kvėpuojant kentėti. Taip kartais ir taip geriau nei su greitąją 500m važiuoti į vasaros gatvę.
Kokie dienos tikslai? Ieškoti, stebėti, džiaugtis, dalintis.
Koncertas lofte tragiškas, stage hand jaunimas prie garso pulto, per daug žemų, vokalas neryškus, žmonių mizeris, gal 50. Kai nueini į klubą ir žiūri profesionalo akimis tai viskas ten ant siūlo laikos, ir pakabintos kolonėlės be strachovkių, ir laidai išmėtyti mažne belekaip. Visą lofto debiliškumą nusako tai: ant scenos keturi nevaldomi led žibintai, vienas iš jų nukritęs ir žiūri į grindis. Nu negalėčiau aš būdamas stage handu to nepataisyti, o ten visiems px. Ėjau vienas, tik prieinu prie baro, pažįstama dirba, malonu ir jos bachūras iš virtuvės išlenda tiesia ranką. Pirmą kart atsiskaičiau per nfc telefonu, veikia tas google pay, gali prisidėti Curve kortelę kuri leidžia prisidėti kitas, tai gi pinigai eina ilgai ir prisilietusių prie jų finansinių institucijų nemažai. Gali palikti arbatos su kortele. Žodžiu labai liūdnas koncertas, mesijus be miunpauzeno nelabai patiko, repuoja neblogai, keista kad tik tiek žmonių ir koncas tik valandą. Nesinori eiti vėl ten, nors draugas gyrė maistą kurį gamina – tema rūkyta, net baltas rusas yra su rūkytais ledais, sakė ir savo dešras daro ir žodžiu visaip stengias. Neragavau bet manau visai norma ten maistas. Po kiek laiko, traukia jis iš kišenės minigripą su marija, kad aš pamatyčiau – tipo nori varom papešt. Sakau ne ne, galiu tik kompaniją palaikyti, nueinam iki persirengimo kambarių ir ten jis su drauge ir virtuvės šefas papeša, sakau ar ne chimkė, o jie chui znaet gera. Galvoju jasna, tas pats apdirbtas produktas kaip ir visur mieste, kviečiu jį užeiti per laisvas pas save ir pasidaryti testą nuo chimkės, labai susidomi. Žodžiu vargo vakarienė tas loftas ir bendrai klubai – kol jaunas dar gal ir patinka, mano amžiuje daraisi labai išrankus, plius kai namie per microlabą viskas ir taip geriau skamba ir visa pasaulio muzika prieinama ir didžiausia elektroninės muzikos kolekcija ir pbb.
Naktį prastai miegojau, nors ir vakar kaliau ir olanzapino ir suleido cisordinolio – bibis, gal 3h miego. Tai gan anksti kėliausi ir ėmiau burgzti prie pc. Kava su raketiniu kuru pakėlė ir paruošė dienai. Laukia poliklinika, skambutis psichiatrės, prekių paėmimas iš pigu.lt, ir dar daug besitęsiančių darbu nedegančių. Namai aptvarkyti, kompas nelūžinėja, nupirkti visi Dj kicks rinkiniai suksis per dienas. Reiktų dar iki lemonos nuvažiuoti mažo pakaitinio ventiliatoriuko raspberry pi kompiuteriukui aušinti, vienas iš esamų ėmė ožiuotis, kartai paleidžia garso negražaus bet sukas, ir atrodo aptilo dabar, gal ir pats prasivaikščios. Svjns girtauja pas kažką sodyboje, liūdna žiūrėti jo FB kur prifilmuota bucharinimo prie ežero ar upės, anas jau turbūt niekada nesuaugs. Siūliau jam pratęsti santechnikosdarbaivilniuje.lt domeną, net tam pinigų gaila – eina jis nx, bet ir nesupranti kaip žmonės eina iš proto ir nedaro optimizuotų ir teisingų sprendimų. Pats dabar nebesugalvoju ko noriu už babkes – viską turiu, ko noriu jau už jas neperkama. Niekada nebūčiau pagalvojęs kad tiek mažai man bereikia, mažo kambariuko, mylinčios šeimos, laido in internatą ir gero pc. Gera būti pensininku – retired, bet kaip ir sakiau kirba mintis dar padirbėti legaliai, jei kokius metus antrus padirbčiau už gerą atlyginimą tai ir pensijos daugiau gaučiau. O turėti resurso yra gerai, kad ir jis purvinas. Bet su daugiau babkių ateina ir daugiau problemų. Prisimenu laikus kaip ir bikus tekdavo perrūkinėti arba eiti iki pardės ieškoti nuorūkų šiukšlių dėžių peleninėse.
Ko trūksta? Nieko, arba užkeikimo daugiau niekada neišprotėti.
