Likimas naktyje

Išėjo nauja Pelevino knyga 📙: https://www.litres.ru/viktor-pelevin/kgbt-audio/

Aš kažko nejaukus ir neramus, per dieną išgerti keturi alaus nebesijaučia, trupinukas xanaxo. Akys laksto po naršyklės langus nerasdamos ko nepametė. Rygon nevažiuoju, visiškai atkrito noras ir jau geriau pabūt namie nei drėgnoje ir šaltoje Rygoje maltis.

Miegu iki 1300

Pabudęs bet vis tiek neramus, sukasi https://clark.bandcamp.com/album/body-double ir aš noriu užpilti nerimą alkoholiu. Žinau kad geriau nereikia ir geriau nuo to nebus, bet noras gajus. Vynas 🍷 jau trasoje ir aš liūdnai žvelgiu į likusią dienos dalį. Gal Pelevinas ją pagyvins, reikia iki parduotuvės 🛒 ir vaistinės ⚕ mčt.

Atrodo tiek nedaug trūksta iki gero jutimosi – kažkiek vyno ir širdyje linksmiau 😊 elektroninė muzika gludina aštrius realybės kampus, laipsniais teka atsipalaidavimas 💆

Noras likti ir laukti naujos bangos, galiu važiuoti pas Dl į naujos vilnios psichiatrinę nuvežti jam cigarečių ir kavos, bet noro visiškai nėra.

Pirmadienis

Užmigau su grojančiu audio Pelevino, pabudau po 2400, atrodo klausiau knygą o realiai miegojau, dabar miego nebenoriu. Kavos iš aparačiuko, kelios cizos. Galvoje sukasi Dj Nevykėlė. Norisi atlikti kažką svarbaus ir laukiančio, tik neaišku ką. Svarbu būti ir tikėti, nenoriu ir bijau važiuoti į greitosios pagalbos ligoninę rodyt kojos žaizdos.

Įsijungiau radiją PBB. Kažkiek skauda galvą, vakar išgerti alaus duoda savo. Norisi tikėti, kad viskas ramiai ir aiškiai sutekės į vietas. Kasdien ta pati rutina, tas pats nerimas, kad nedarau kažko svarbaus ir reikalingo. Reikia atleist sau už paklydimus ir ramiai laukti ryto, tik miego nebesinori. Per kolonėles kala techno, kažkiek kelia veikimui, gal vėl pasidalinti hacker news naujienomis? Gal tiesiog paskaitinėti internetą arba vėl atsukti ir klausyt Peleviną. Viduje kažkas braška, kad nėra gerai, kas nežinau 🤷‍♂️ tik keistas negalėjimas būti ramiai. Keistas žmogus sutvėrimas – negali sau leisti būti ramiai kaip katinui, džiaugtis esatimi,

Koks greitas kitimas, keista matyti jaunimą ir suprasti kad nebesi jo dalim, keista jausti visko nykimą. Ruduo dar ryškina tą jausmą, kad viskas lėtėja ir atsijungia kitam ciklui. Mano cikle svarbiausia nepatekti į psichiatrinę ligoninę 🏥. Daina atrodo viena, tik tu tiksliai negirdi tos gamtos tikrosios melodijos 🎼 Turi susidėlioti mintis ir jausenas, turi nugalėti “negaliu” ir kažką veikt, kad neišprotėt.

Kodėl turi kapot beatas 👟 👞 ?

Kas nori plaukti turi gaudyt bangą 🌊 Kas nori čilint irgi kaip sakė ndr – net čilinti reikia pastangos. Kažkur sukurta dar neišleista muzika vis randa kelią į mano PC ir visokių leiblų dėdės prašo kad išimčiau ir klausia apie promo listus, kaip viskas ramiai rarbg tupėjo jau dešimt dienų. Šita muzika šventa 🙂 neplatink jos :]

Kasdieniniai žodžiai nesvarbūs kokią RGB spalvą renkiesi ant klaviatūros? Kokius tikslus sau statai iš nieko, žaisdamas savo asmenybės teoriją. Tiesiog taškas 🕃 dalinimosi taškas.

Undeground is a state tu turi padėti kitiems kiek tai įmanoma su 💻 nesirinkdamas kam, pasirinkdamas tik kiek. Tikslių apibūdimų net nėra.

Plaukiu vakaru vėjuotu

Dar naujos geros muzikos, dar kartą spaudomi klavišai 🎹 kažkur toli likusi nepriklausomybė. Šiandien be alko, laukiant kada pasikeis kryptis, laukiant nurimstančio lietaus tavo pabaigos krentant į bedugnes netikrumo buvimu ir meditatyvinių 🧘‍♂️fazių tiesiog plaukiant tolyn į keistą nakties paslaptį.

My emotions are at the end of the 🛸 🎧 spektro gilumas lyg ir tas pats bet realybę skirtinga muzika paišo skirtingai.

Šiandien vakaras kitoks

Buvau nulėkęs su lg iki naujos vilnios psichiatrinės paduoti dl cigarečių ir šokolado. Pasėdėjau pas lg, pažiūrėjau seną laidą apie sovietinius laikus. Kažkada video magnetofonas buvo šiko viršunė 🗻 dabar beveik visi turi prietaisus ir priėjimą prie krūvos vaizdo medžiagos. Atrodo senesni laikai buvo paprastesni, be nuolat vykstančio “esminio įvykio” su kitokiom problemom ir kad ir kiek keista – saugumu būt. Dabar saugumo būt beveik nėra – nebent sau leidi koncentruotis į savo nevertingumą kažkam aktyviai tau kenkti. Visi esam bendram katile ir reikia tiesiog vienas kitą palaikyti kiek tai įmanoma.

Kažkuriuo metu sulūžo pasaulio tvarka ir dabar sorokiniškai peleviniškoje realybėje nejauku. Gali sau traukti marijos dūmą kad negalvoti apie artimas materijas, gali gerti alų, bet vis tiek jauti kad kažkokie post laikai eina, post post realumo, kai sąmokslo teorijos virsta tiesa per šešis mėnesius ir atrodo kad belieka nedalyvaut ir nesirinkti.

Likti sveiko proto šizofreniškoje realybėje sunku, realiai tikriausiai padeda kava arbata injekcijos cisordinolio ir noras stebėti dienų viražus per nuotaikas ir kitokio būvio galimybę kažkur netoli atrodo. Lyg pas kažką rūsyje būtų jungiklis: back to normal. Ir tu kartais jį sapne randi ir diena geresnė ir aiškesnė tau pačiam.

Sunkiai klausosi Pelevinas, nesiskaito Murakamis. Reikia įdėt pastangos tam knygos atsivėrimui, ir žinoma turi būti laikas tinkamas.

Noras būt pilnai ir giliai įkvėpus išspausti – man pagaliau gerai. Niekam nepavydžiu, visi su savo tarakonais, norėčiau tik daugiau tikrumo, tikrumo rytdiena ir savimi.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon