Sėdžiu nejaukiai nusiaštrinęs raketiniu kuru. Tyloje, tik burzgia ventiliatoriai kompo. Kažko noriu, tiksliai negaliu įvardinti. Uždrausta tema pati mane susiranda. Viskas didesniais ar mažesniais ratais 🎡 apibendrinimo nebus, kaip ir apokalipsės. Siūlas toks plonas, o siūbuojasi milijardai. Kosėju, kažkas lyg užstrigęs gerklėje. Visi-kas sau, pirštai lenkti į save. Nežinau kaip toliau blaiviai bepročiaut. Norisi atsipalaidavimo, pulsas numuštas su propanololiu. Vaistai kad padėtų nuo kitų vaistų keliamų šalutinių poveikių. Reikia ramaus aštrumo. Sriuba paskui samtį, ateitis traukia pas save dabartį, šlifuotą iki blizgesio ir aštrią.
Vakar buvo pilnatis, aš pagaliau turėjau eiti dėl psichiatrų leidimo teisėm. Vyr psichiatras toks pienburnis man aiškina: tai ko tu gimęs 1983 čia su mama tariesi kokius tau vaistus gerti, reikia gerti visus (tik primenu mano oficialus kaifukas yra 1-2 raketinio kuro parkopano ryte, trys depakino po 500mg einant dienai, ir dar arba 10 arba 20mg olanzapino irgi dalinant per dvi dalis viena ryte kita vakare, plius propanolis kad širdis nekalatotų ir viską nupoliruojant mažne 1mg xanaxo per dieną) jei tiek aš gerčiau jau prieš kokius penkis metus man būtų kepenim ate, ai dar kas 7-14 dienų cisordinolio injekcija. Taip ir norisi jam pasakyti, gal tu pupa išgerk 10mg olanzapinčiko ir kai atsičiūchinsi trečią parą visai kitaip žiūrėsi į žmonių nuodijimą. Plius man sako tu ateik pas mus į prakletą psichiatrų aukštą susileisti cisordinolio (tam kad užsidėt varnelę kad ale padeda ir gaut babkių iš ligonių kasų) ir tada po 5 metų (!!!!!!!) aš tau duosiu teises – ždž jisai ten tiek neišdirbs tas vištakūnis kiek man sako, juokinga bendrai paėmus. Aš 10 metų atvairavau be nei vienos avarijos mano kalte, aš ble idealiai vairuoju, nes pradėjau iškarto nuo krovininio buso. Išgirdęs šitą jo išvemtą vėmalą sakau davai nesitrukdom vienas kitam ir pašol lauk, prie įėjimo į antakalnio pol žiūriu bomžiukas, prieinu sakau ar viskas gerai, jis man sako man reikia cento tau duosiu du eurus, pašnekam jis sako aš buvau mafijozas, sūnus googlo aukštas šefas o žmona porno žvaigždė – duok internatą aš tau parodysiu, jo jo bigu i padaju. Sako aš gulėjau psich ligoninėja 14 kartų, manęs jau ir mentai bijo, aš jam sakau tai ir aš ir aš, žiūriu jis man tiesia dvacoką, sakau ar tau tikrai jo nereikia, sako ne ne gali imti, aš čiupt už dvacoko, sakau prisimink mane aš tau skolingas 19,99€, jis sako niekada nepamiršiu ir aš dar su juo pasirėkaudamas nupizdinu.
Pardei prisiperku beleberdos kaip tik už mažne dvackį ir traukiu namo su viešuoju. Galvoju tik duok žmonėm valdžią iš karto žopua bus, pradės vipendrivaca, bet galvoju dešrelė su tuo vyr daktaru, man daugiau babkių liks tobulint namų dalinimosi sistemai ir neršti lėtai ir normaliai, gal net elektrinį dviratį nusipirkt, nors turiu savo 20 metų senumo pirktą patį pigiausią ir džiugiai su juo galiu minti.
Psichiatrai realiai yra ne daktarai o sistemos padsosnikai kurie maitina tave stipriausia narkata ir pasodina ant jos. Pamenu kaip bijojau švirkštų, o gavosi kad pradėjo leisti per prievartą.
Visiems sielos draugams: išlaviruos psichiatrų laivas kažkada tolyn, liksim patys su savo parke ir savi ir draugai daugiau padės nei SISTEMA. Bendrai visi tie psich centrai tai baisi juokdarystė šalyje kur tiek savižudybių, skausmo, patyčių, dergimo ant savų.
Visiems gražių pavasario sauso dienų, laukiam džiugesio tikro.
