Ryt prie jūros ⚓

Šiandien paleido iš vasaros IV kalnelio, ten viduje buvo tikrai sunku, kapojo mane 20mg olanzapino, dvi injekcijos cisordinolio, ateinant ir išeinant, kelis kartus tazepamo prireikė. Viskas tik todėl kad išėjęs po 20d iš naujos vilnios psichiatrinio fabriko pakėliau sparnus, užpyliau į degimą kažkiek alaus, tada dūda thc tada pas V, tada cheminės dūdos kažkiek ir stogas atsišriubavo, mm paklausė ar rūkiau sakau taip, tai liepė traukti in durnyną vasaros. palydėjau močiutę į polikliniką išsirašyti vaistų akim ir halciono miegui pats nubėgau pas savo psichiatrę, ji ačiū dievams dirbo, parašė lapuką, tada namo ir jau beveik gliuke, su mama sukrovėm kažkiek rūbų ir be jokių greitųjų ir policijos nuėjom į vasarą ir žinoma priėmė nes buvo vietų. Stebima palata klaiki, realiai taškėsi šūdai iš triedžiančio bezabidno durnelio šiknos kai jį puolė kitas dalbajobas. Kelios dienos stebimoje, tada beveik gliuko rėžimo dar kelios ir po truputuką atsigavau, išbuvau dvi sav be trijų dienų. Personalui kaip visada padėjau, visi draugiški, giria kad atėjau dar šnekantis, ne taip kai mačiau piramides vilniaus horizonte ir nebegalėjau pasakyti nei žodžio.

Niekam nelinkėčiau tokios patirties, gerai kad mečiau rūkyti ten, nes ant kojos atsivėrė 18 metų ramiai buvusi trauma – žaizda nes pradėjo pūti kaulas, norėjau kad nuvežtų mane in greitosios pagalbos ligoninę bet šnipštas – kraujo tyrimai idealūs, nerodo uždegimo – tai daktarė sakė nevešim. Ta koja nervuoja visiškai, gal 10ct dydžio atvira šlapuojanti žaizda – shit/ Užsirašiau šiandien į chirurgo konsultaciją tik liepos 27d, reiks kitą sav pasiėmus nuotrauką iš poliklinikos eiti in gyvą eilę, visai nenoriu supūti 🙂

Pamoka? kaip visada paprasta – alaus negalima nes tada dūda, tada chimkė ir ate sveikam protui. Dar V sakė, čia iš maišo dugno – nu načert, ten gi visas kristalas beleberdalas. Atidaviau gyvatinui kas liko berods dieną prieš patenkant. Eina načert tokios atostogos.

Kompas veikia patrūkčiodamas, pučia ventiliatorius nuo lango, kambaryje 30,5 celsijaus. Arbata kažkiek kavos, tikėjimas savo pakilimu iš parklūpimo. Ryt su lg į pajūrį, labai laukiu kelionės, jos mane visada gaivindavo, dar mašina faina sportinė Toyota Celica, berods praneša audrą, bet kaip ir vienodai šviečia, svarbu judesys. lgs irgi sakė kad nebenori gert, čia kaip aš priklausomas, taip ir jis, tik jis dirba nuolat, kartais ir po 12h į parą. Aš noriu irgi kažkiek gal veiklos atsigavimui, gi galiu, turiu patirties ir moku tikrai nemažai, vienintelis dalykas kurio negaliu tai dirbti visą parą, tai jau man tabu.

Mčt namie kaip visiška ragana, įžeidinėjo, vijo iš namų, išsidirbinėjo, vaidino, skaudino. Senatvinis marazmas + demencija piktam žmogui vampyrui tikrai baisu. Bet priprasiu, siurbia ji mano kraują tikrai.

Noriu visiems pasakyti – kova tik prasideda, reikia būt pasiruošusiam viskam tik ne išėjimui, jokios savižalos, jokio pasidavimo – reikia kovoti iki paskutinio kraujo lašo. Už tuos kurie kitokie, už nuskriaustus, už tikėjimą ne už kryžių ➕ viskas kontroliuojama lužtančios bangos, ir jei bandai įsileisti visą suvokimą sau į galvą iš masinio melavimo priemonių gali greitai tupėti kamputyje ir verkti braižydamas apsauginį apskritimą. Nereikia, reikia kilti. Reikia atiduoti ir dalinti, turėti rezervą, mylėti šeimą, mylėti bendradalius ir toli toli siūsti politiką ir soc tinklus. Knygos, muzika, piratavimas muzikos, dalinamas interneto ryšys anonimams, viskas paprastai ir aiškiai. Atiduoti sėklą tuštumui nors ir kaip norėtum vaikų, bet jie realiai yra stebuklas. Dabar tiek daug jų matau, kažkada vartojant nepastebėdavau nei vieno mėnesius nors šalia trys darželiai. Reikia paaukoti sveiką protą kad prisiliesti prie paslapties, ir ją apžiūrėjus vėl pamiršti lingvistikos vingrybėse – kaip ir sakiau pradžioje šito blogo – mano tema yra sistema. Eksperimentuosiu ir mano zonder komanda visada išeis nugalėjusi su milžiniškais nuostoliais, primindama, kad gamta visada laimi prieš prieš ją sukilusius. Mes gamtos dalis – ir tai reikia prisiminti. Jei aš laikyčiausi psichiatrų nurodymų tikriausiai būčiau jau po žeme arba miegočiau po 14h per parą ir kapenys neatlaikytų. Pokalbis, prisilietimas, kaifuks buvimo paprastai ir patenkintai, kasdien tikint kad žaidimas kaip ir jau laimėtas nuo pirmos dienos ir giliai įkalta moralė ir suvokimas to kas priimtina yra gerai. Viskas realiai yra nuostabu tik mes išprotėję.

Atleiskit man jei esu per daug atviras ir skubantis tekstu, bet galiu pasakyti tik vieną – jėgos struktūros yra žiauru, kaip jautiesi taip ir matai. Kažkada svajojau apie haliucinacijas – dabar bijau kad viskas tai jos. Nors realumas toks tikras ir tvirtas, ateinanti laisva bebaimė karta kuri serga tikėjimo nepakankamumu, kitokia, man nesuvokiama. Tas paribinis porno, ta per pirštus tekanti sėkla purvinai tik tam kad pasijusti purvinu ir negražiu ir baimė susirasti kažkokia moterį – nes tai tik dar viena problema bus man ir taip nesusitvarkančiam jau su savom.

Ačiū už dėmesį, čia toks trumas sąmonės srautas tam kad užfiksuoti savijautą pirmą dieną po vasaros 5 ir pūnančios kojos nerimą. Reikia kilt ir eiti pirmyn

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon