Tikra, nenugludinta, purvina, pilka

Kvapą gniaužianti ir šnerves pravalanti žiema. Balta, nekalta, žudanti pietų parazitus. Prisimenu Sorokino romaną ledas ir splin muzikos eilutę: ir mergina akimis iš pačio mėlyniausio ledo tirpsta ugnyje kulkosvaidžio. Dar vis aštrus 🌶 ėdrus, užsivedęs. Šiandien miegojau nedaug ir labai daug sapnavau kažko ne per maloniausio. Privatumas ateityje tik grietinėlei, šokinėja mintys 💭 kaip Jūs?

Durniuoja mano super zoom Panasonic fotikas 📸 tai neperskaito įdėtos kortelės, tai ją sugadina, tai nebeįrašo nuotraukų ir kas pikčiausia kad ne nuolat O_O tik kartais. Reiktų bandyti nešti į garantinį, tik būtų nemalonu jei atmestų kaip ale sveiką, arba pažiūrėti gal yra naujas firmware. Savo pragaro pulte įstačiau dar vieną diską tiesiai vidun. Kompo dėžė jau buvo vos panešama, tai dabar dar sunkesnis.

Kelios nuotraukos:

Tikėjimas stiprus, realybė reaguojanti į tavo mintis ir ramumą, kažkur paslėptas tikrumas, išmoktas būdas išlikti ir nebebėgti į psichozę, vaistai, kelios tabletės suteikia cheminę ramybę, kuri realiai vartojant ilgai yra labai spaudžianti ir neramiai kankinanti. Lieku čia per žiemą. Dėl teisių net nėjau, nes būsena buvo ne jas gauti. Sprendžia iš akių, kalbos, judesių. Pažiūrėjau LT filmą išgyventi vasarą, labai nepatiko, bet bent peržiūrėjau visą, ten kaip visada iš psichikos ligonio daromas kažkoks monstriukas. Taip aš piktas kai atsiveria atminties klodai (tikriausiai neteisingi, atmintis gi atsimena kaip paskutinį kartą prisiminei). Klaviatūra žiba bėgančia vaivorykšte 🌈. Palaimink Dieve mus, neleisk iškristi, neleisk išprotėti tavo didžiausia galutinio suvokimo dovana. Kai praeina laikas viskas susidėlioja į vietas. Pamenu kai iššokus pro langą man buvo atskleistos visos paslaptys ir visas kelias – užmiršau: olanzapinas+lorafenas. Kažkur dar yra rašytas laiškas gal vt. Likimas duoda tiek daug, kad net nesupranti ar realu būti ramiai kai visata klykia naujumo.

Dar tikriausiai kokia savaitė pakilios būsenos, tada vėl nemalonus snaudžiantis piktas netikrumas. Laukti pavasario, tikėti ir galėti būt net nemąstant apie pasidavimą, viskas tiksliai taip kaip turi būti. Groja dub techno, man gera. Stipri kiniška arbata, moka kavinuke virta kava. Kofeinas irgi pavojingas, bet jau tokia išprotėjusi mūsų civilizacija – vartot vartot ir niekada nesustot. Nerti į ateitį kuri niūriai bleak. Tikrinti paštą į kurį niekas neberašo laiškų, suvaryti į cukrinio berniuko rojų, kova hakeriu atsiimti laisvės bent trupinėlį, vartotojų anoniminiuose tinkluose vis daugiau. TOR bridge neina padaryti rusams, ir taip ryšio kanalas visai išnaudotas 🙁

Viskas sukišta per prievartą, tikėjimas gražiu rytojum už horizonto. Man kartais būna jausmas lyg aš čia vln tam pačiam ussr gyvenu, tik takeliai užaugę ir viskas lėtai pūvančiai purvinai griūna. Apleisti idealai, nesibaigiančios rietenos ir žvanginimas ginklais, telikas, kad nuraminti – žaidimai, muzika. Turi kurti kažką, kad neiti iš proto, gerti, vartoti vartotikus. Kai apsidairai aplink išblaivėjęs viskas pilka, reikia leisti sau būti ir tokiame suvokime – pasiekiama viskas, tik net nereikia siekti. Kopimas yra gerai, ne buvimas viršūnėje.

Kažko du kompo išoriniai hdd atsijungę, perkišau USB laidus vis tiek neveikia, reiktų gal perkrauti, bet taip tingu. Geras mano draugas nuobodulys, taip derinasi prie muzikos. Pavok iš manęs dalelytę, apsičiupinėk savo meilės gabaliuką. Leisk būti stebuklingoje realybėje kur net fizikos dėsniai kinta, kur šeštas jausmas yra ir veikia, kur užsinorėjus vyksta neįmanomas. Negalvok kad reikia išeit, čia japonų pilvo raižymo samurajų debilizmas. Mes jau sujungti į globalų kaimą, laukiam ateivių kurie jau čia, laukiam pasilinksminimų, laukiam tiesos grūdo, skardaus juoko. Likimas turi būti kitoks nei visa valgančio chaoso.

---

Perkroviau kompą, USB diskai atsirado, reikia jau tikriausiai kelis atjungt ir prijungti prie raspberri ir kurtis antrą account dalinimuisi per jį. Bandžiau miegoti su 1/4 xnx užmigau skambino rks vos prašnekėjau, užmigau vėl sunkiu narkotiniu miegu su sunkiais sapnais, šiandien ir lgs ir ln sapnavo sunkius sapnus, tikriausiai diena tokia, toks mėnulis ir banga realybės. Dūzgia velnio PC dėžė, šildausi matematiniais boinc skaičiavimais ant cpu ir gpu, dabar atjungiau, nejaučiu tam prasmės. Padėliojau MTGA – trys pergalės, nuotaika iš kart geresnė, žaidžiu neblogai, išmokau dar kai lankiau fantastų klubą penktadieniais buvusiuose technikos kūrybos rūmuose kai lankiau mokyklą. Kodėl vyrams reikia klubų, grupuočių, bendrumo. Kai draugas išpis tavo bobą pyksi ant bobos ne ant draugo, keista lyčių dinamika. Prisimenu kaip jst sakė, kad yra nėščia ir ėjo darytis aborto – dukrytę ji berods 16 pagimdė, ne nuo manęs, dar net nebuvom kartu. Tik po to sužinojau kad ji ir su mano pirmu šefu klasioku yra džiaugususi ir su buvusiu nuo kurio peršoko ant manęs. Pradžioje ją taip karštai mylėjau, kad net veną bandžiau krapštytis su skustuvo peiliuku ir cigaretes gesinau į delną, dar yra tie randai, bet po kažkiek laiko meilės neliko nei lašo 💧 išsiskyrėm gražiai ir paprastai, vjl padėjo atsigauti nuo supratimo iššokus pro langą, tas važinėjimas Kaunan ir stiprus abipusis ryšys, paliko kai buvau stipriausias, tada krizė ant LT, atleidimas iš darbo dar prieš tai. Likimas, atsitiktinumas, dabar pagaliau tai tiesiog prisiminimai.

Stebėti, tikėti, būti, gerti į save viską – tik ne thc žolę, neaiškius miltelius (jau geriau raketinio kuro kelios + kelios), blaivus jau nežinau kiek, bet kaip visada žiemą pradėjo plėšti stogą, bet vaistai vėl atstatė į paprastojo žemės kirmino vietą, geriau nebūti vieninteliam ant viso suvokimo klaikiai vienišam, geriau paprastai. Tikėjimas turi būti, be jo nieko, bet katalikų sutvirtinimo sakramento nenoriu, kažkada būčiau jį panaudojęs kad tapti vt krikšto tėvu, dabar jis gali tapti tik našta ir ir taip dažnų stiprių religinių haliucinacijų pagrindu, Savo vaikų niekada nemokyčiau dogmatiškai katalikiškai ir nekrikštyčiau, baisi ta tūkstantmečių našta ir vis kintantis mišių spektaklis seniausios pasaulio korporacijos. Mm žiūrėjo vatikano mišias per satelitą, sakė prakartėlėje nei Juozapo, nei Marijos, jėzulio lėlę popiežius nešė aplink bažnyčią, keistas vis kintantis spektaklis padėti tiems kurie gali jau negalvot ir tikėti. Norėčiau tikėti. Aš moku tik NA maldą – dieve suteik man jėgų susitaikyti su tuo ko negaliu pakeisti, drąsos keisti, ką galiu pakeisti ir išminties tą skirtumą suprast.

Mažiau įsileisti NWO beprotybės, emocijų ferma verda, siurbiantys ekranai jas. Geriau ramiau, reikia daugiau skaityti klausyti knygų. Galiu išsirinkti dar tris iš litres.ru, paėmiau jų abonementą metams, tik gaila kad pydarasai neduoda pilno dinaminio diapazono savo įskaitytom knygom, saugosi piratų. Planai būti, planai džiaugtis, planai pavasarį kapstytis sode.

Neatsisiunčia nauja porcija muzikinių torrentų, diskas nespėja paskui interneto kanalo pralaidumą, kažkodėl kai vienas diskas priskirtas A raidei, jį mato tik qbittorrent paleidus su admin teisėmis. Reikia vėl rašytis planą, vėl daugiau veikt, kapstytis, mokytis skaityti ir būti patenkintu namų jaukumu ir ramumu, neleisti žiniasklaidos beprotybei jaukti dienų. Tikiu kad galiu, šiandien jau mm pasakė kad daug geriau atrodau, ir aš tikiuosi kad pavyks išvengti beprotybės greitų šliuzų į akinantį grožį ir vienišumą.

Kasdien daugiau, kasdien ryškiau, ir laikas tik greičiau ir greičiau. Viskas lieka ir geriasi į eterį, visi variantai bus pajusti ir užmiršti. Fenomenas tu ir tavo sprendimai tikslui išmokti pamoką kurią sau pats susigalvojai, išsilaisvinimas galimas. Tikėt kad reikia save versti geresniu. Aš visai nebepykstu tik esu dėkingas už kelionę iki šios akimirkos. Viskas bet kuriuo atveju bus gerai, ar ne?