Diena kai bet kada gali paskambinti (tekstas neįdomus)

Ir teks lėkti užsiimti paprastais darbais, aš vis dar čia, vakar buvau pas psichiatrę sakė dar ne viskas man gerai jai jaučiu rytais baimę keltis, liepė leistis injekcijas kas dešimt dienų. Kas dešimt. Bet aš darausi stipresnis, nežinau ką veikti su savo pasaulio valdymo pultu kuris dabar prieš akis. Gal muzikos, muzika groja, gal vaizdų gražių, aš per daug laisvas ir per daug įkalintas praeities, niekaip negaliu į kiekvieną dieną žiūrėti kaip į dovaną iš saulės ir kitų dievų, man vis atrodo kad jie man skiria kažkokią užduotį, tik niekaip nesuprantu kokią, gal tiesiog rašyti fotografuoti ir tikėti kad viskas eina teigiama linkme, nors aš jos ir nesuprantu. Nesuprantu bepročių kurtos realybės. Nesuprantu kas mane užveda, tikriausiai darbas, tikriausiai tai kad esu mažiausias sraigtelis scenoje, kur man eiti šiandien, kur slępiasi tie kadrai, tie žodžiai, ta muzika kuri įstrigtų, tas darbas kuris džiugintų iki panagių pajuodavimo. Keisti šiuolaikiniai Dievai ir pusDieviai. Galiu jiems užduoti klausimų, atsakymai bus tokie kaip mano paties, gi suprantu kad reikia pasidaryti nepriklausomu, kad reikia sukurti savo vietą, o ne slėptis draugo. Aš skelbiu nepriklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio, gal padeda būti švariu, gal padeda būti paprastu ir nepasikėlusiu. Būti čia ir dabar, kaip tai kartais sunku. Kaip kartais norisi daugiau sapnų, visą šią naktį dirbau su Foje ir dariau jų koncertus, nemokamai, nenorėjau keltis į pilką dabarties ir žiemos realybę. Bet jai aš būsiu stiprus, tada ateis ta diena vėl kai ne trupučio nesigailėsiu nei vieno savo sprendimo. Reikia atsinaujinti invalidumą, daėjau iki to kad valstybė mane laiko 60 procentų esančiu ne čia, bet pinigai, už juos gali nusipirkti kavos ir cigarečių, suvalgyti kebabą, nusipirkti laikrodį kuris tyliai skaičiuos tau čia skirtas minutes. Tyliai, nors galiu priversti jį kas valandą piptelti pranešant, kad dar viena valanda praslinko praeitin ir tu per ją nenuveikei beveik nieko svarbaus. Gal svarbus pats supratimas kad esi laisvas nuo išankstinių pasirinkimų, laisvas nuo tave kalinančios sistemos ir jos siūlomų vaistų nuo galvojimo. Galvoti blogai, reikia veikti. Bijau kad anksčiau ar vėliau vėl mano savimonė pakils į kitą lygį kurio kol kas čia niekam nereikia. Nereikia aukštesnio lygio suvokimo bepročio kuris gali toliau kurti realybę, dabar jautiesi kietai vien žinodamas pavadinimą google, prakeikti įrankiai, sukurti tą nuorodą kurią paspaus visi. Aš tikiu kad tu tiki ir užrašai nuo sienų nedings. Didžiulė laboratorija kurios tikslas sukurti dar vieną keistą pusdievį. Kartais man baisu kad reikia legalizuoti savo turimą programinę įrangą, nes tik tada mano tekstas bus mano. Nors tekstas po kiekvieno spustelėjimo tampa visų. Kaip ir miestas visų, kaip ir saulė visų, kaip ir kelias dar kol kas nemokamas. Vis galvoju ar galiu išgerti butelį alaus, tikriausiai ne, nes to nereikia kelionėje į susitvarkymą. Kada mano galvoje bus tvarka. Pavasarį. Planas du metai, seniau vis planuodavau kad gandžos parūkysiu pavasarį, kada čiulbės paukščiai. Dabar galvoju kad parūkysiu tada kai būsiu nepriklausomas, tada kai galėsiu sau leisti metų atostogas nuo realybės, nors galiu ir dabar, tik dar vis nesu nepriklausomas. Vis galvoju mažiau vartoti ir daugiau išnaudoti ką turiu. Turiu galvą ant pačių, turiu dvi rankas ir dvi kojas, turiu liežuvį. Kaip man atrodo fantasmagoriška kad sukūrus gerą kūrinį pasidarai jo vergu, nes visiems reikia ne tavęs o kūrinio, kurio dalis tu tampi. Įsiženklinti užrašais ant sienų, muzika, piešiniais, kodo eilutėmis. Išsivalyti nuo mėsos išsivalyti nuo purvo kuris jau semia. Paragrafai kurie pasakoja taisykles: Būk padedantis ir neteisiantis Tikėk šia diena Atiduok pagarbą didesniems žinovams nei tu Kuo mažiau šiukšlink Vakare prisimink dieną, padėkok už ją Pastebėk smulkmenas, išgirsk smulkmenas, jos viską daro aštriau Tikėk progresu, ieškok naujų kelių Susirask savo autorius Prisimink kad internete yra daug šlamšto, kai kurie iš jų negali būti atmatyti Planuok savo išsiveržimą iš bereikalingų minčių šiukšlyno Susikurk mažus ritualus Aš dar kartą čia ir tavo mintys kartu Man kartais šalta namuose dar viena diena aš vis dar čia beprasmybės moduliacija ir tavo akių spalva aš nebeprisimenu kodėl dūmai kyla aukštys kodėl esu suspaustas savyje ir kur veda ši diena http://youtu.be/Ui2a2KTx60s

Kas bus kai mano realybė suaižės į smulkias ir vienišas šukes

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų tikrinimas įjungtas. Po kiek laiko jūsų komentarai bus apublikuoti.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.