Ir staiga…


Staiga vėl viskas vietoje. Trūko tiek nedaug. Postūmio. Atramos taško. Muzika puiki. Aplinka nuostabi. Kiek daug tiesos žodžiuose, kad pasaulis priklauso nuo tavo nusiteikimo ir požiūrio į jį.

Penktadienį dirbau su šviesom, po ilgos pertraukos. Dar kartą su Ignu patys sau įrodėme kad dirba ne aparatas, o žmogus.

Nuostabus smagghe miksas (lėtas ir gražus):

http://soundcloud.com/audiofamilies/ivan-smagghe-resonance-festival-avignon-aug-09

Noriu: 6310i, BMW E30-E32, dar 2TB į kompą, rūsio su 100Mb/s.

_________________________________

Kur aš beeičiau ten bus mūsų mintys
Niekada nuo jų pabėgt nepavyks
Atsibudęs iš ryto aš vėl tai pajusiu
Ir gersiu du arbatos puodukus

Kai skaitysiu knygą, žiūrėsiu į ekraną
eisiu miestu, ar tiesiog užmesiu akį į dangų
visada prisiminsiu, kad nežinau kodėl aš esu čia,
bet tai nebeatima man noro būti geru

Alus, tekila, džinas ir degtinė manęs neužmuš
Garsi muzika ir ryškios šviesos
Prakaito kvapas ir tirpstantis sniegas
Vakarykščiai prisiminimai ir tyla

varvanti, tykštanti ir vieniša
tyla kuri pati save užmigdo
tyla kuri spengia ausyse
jinai nuolat slepiasi triukšme

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *