Nauji

Naujas atskaitos taškas, dar kartą mūsų kosminis laivas apsuko ratą aplink daugelį kartų didesnį nei jis energijos šaltinį. Viskas burtai, ir aš vis dar nenustoju stebėtis tuo.

Praeitų metų įvykis man tai avarija kuri išsiuntė mane į užribį. Žinoma pats kaltas, jau kiek kartų suprantu, kad nemiga neatneša nieko gero, tik kelionę į suvokimo paribius. Bet berods šis įvykis mane pagaliau atjungė nuo praeities, kuri mane griaužė iš vidaus. Dar kartą supratau, kad čia, mums abiems vienodoje realybėje esu tik burtų pagalba, burtų gal ir paprastų, senoviškų, jau daugelį laiko didžiosios dalies nebelaikomų burtais.

Galvoju, kad viskas įmanoma, kai esi pakėlęs akis aukštyn į dangų ir tavo vadas yra saulė.

Kitais metais mano tikslas: susitaikyti su savim ir susirasti vietą sistemoje kuri nepalanki tiems kurie mato ir jaučia daugiau ir kartais nebesuvaldo savo fantazijos. Kuo mažiau pyktis, būti atviru ir nebijoti darbo, ar tai rankų, ar tai proto.

Svarbiausia susirasti darbą skruzdėlyne kuris teiktų pasitenkinimą.

Vėl išmokti žaisti ir nebijoti būti nugalėtu žaidimo bent trumpam, džiaugtis, kad vis dar yra galimybė žaisti, ir žaisti iš naujo, ir žaisti dar kartą. Gyvenimas turėtų virsti žaidimu į supratimą. Aš vis dar tikiu, kad nesu per senas.

Norėčiau prisijungti savo mintimis prie tų kuriems vis dar nuostabu ir prie tų kurie saugo mus nuo susinaikinimo. Kažkaip kiekvieną dieną pabusti su nauju užtaisu smalsumo ir šypsenos. Susitaikyti su tuo, kad daug ką tenka pamiršti, nes smegenys ne guminės. Gerai, kad jaučiuosi save išpildęs jau ne kartą ir jai tektų rinktis ar norėčiau visko iš naujo, aš norėčiau. Beliko trumpinti savo mintis ir kristalizuoti viską į paprastumą.

Man net patinka, kalėjimas prie ekrano ir ieškojimas perliukų su visa šutve pagalbininkų. Kiek dar liko perlų, kiek jų sukuriama kasdien?