Alaus pinklės

Trečias alaus šiandien, hmm nesijaučia nei kiek ir gerai, kai pagalvoji ir xanaxo buvo gerta du ketvertukai iš ryto. Pensijos mčt neatnešė – visa diena nuėjo načert – sėdėjau namie laukiau ir šnipštas. Skamba lėtas ambientas, aš kažkiek paplaukęs su Sorokinu noriu tikėti kitokia ateitim 🔮 Žiūrėjau vieną visai neblogą video:

Norisi stebuklingai vėl svarbaus skambučio kviečiančio bėgti lėkti tikėti ir nesidairyti, bet gi žinau kad jo nebus. Rūkyta vėl per daug, bet bent nebesinori.

Pasirinkt dalyvavimą

Kasdiena žaidžia savo žaidimą, o mums reikia tiesiog nebijot, nebijot dalyvaut, realumas išskaidytas interneto tapo paveikus ir greitai atperkantis debilizmą. Dabar gali būti guru internete ir bybiu realume. Gali būt bybiu abiejose ir vis tiek būti žvaigžde ir uždirbti daug. Norisi nepasiduoti. O vat ketvirto alaus dar labiau norisi. Geriau nereikia, vos viršijus dozę to alkoholinio duonos gėrimo pradedi knapsėti ir užsiverti miegot ir leisti laiką klaikiausiu būdu – lovoje. Bet ketvirtas pilsnerio jau trasoje.

• Būt
• Nesidepresuot
• Dalyvaut
• Kurt daugiau

Aš gal vienas iš nedaugelio kuris jaunesniam sau pačiam neturėčiau ką pasakyt. Kelias buvo ir yra geras, o nebijot mirties būtinas žingsnis į išsilaisvinimą. Nors jei pilnai nustotum bijot, greit sistema primintų apie save ir įspraustų arba pas psichus arba bendrai in kaleimą. Sistema tuo ir gaji 🐓 kad sugeba priversti jos bijot nors jos šalia ir nėra. Jinai kažkur už kelių žingsnių ir tik sukurk grybauskaitės besipisančios su brazausku paveiksliukus ir paplatink – viena maža klaida ir tu jau psichiatrinėje ekspertizėje, kažkam tai trumpa žinutė naujienų portale, tau sistemos krumpliaračiai skirti naikinti ir uždaryt.

Žolė Dūda Marichuana Marija

Jinai pradžioje atveria galimybę jaust daugiau, vėliau tampa klaikia priklausomybe kuri net senus vartotojus kartais išmuša iš balno, ypač jei pasitaiko chemiškai stiprinta, nors ir ta pati net nesužydėjusi ir lietuvoje auginta iš gerų sėklų gali pilnai atšriubuoti psichiką – žinoma yra tų kurie rūko visą gyvenimą ir net patys neatsakytų kam rūko, bet jiems psichika tvirta. Aš nenoriu to varianto, nors jis kaip velnio vaikas traukia, primena apie savo kaifuką ir ryškumą tik bėda atmintį iš jo kaifuko išlieka minimumas, jau geriau bl kūrvą su koksu pasiimti bus bent ką prisiminti. Aš čia ir vienas namie neršiu, noriu kažko extraordinary – o gaunu tradicinę vakarinę porciją internato, kažkiek alaus ir noro pareguliuot lazerį pas draugą kuris kažkaip įsitikino kad aš jam 2000 skolingas. Jei paprastai – tai bibis laikai – tušti, komerciniai, netraukiantys savo linksmumu, žmonių lauke mažai, takeliai baigia užželt. Vat ir dabar galvoje kirba noras, nunešt prakletam Svjn 50€ ir pas jį padūduot, gal net kokį šniūrą nijasną sutraukt, išgert alaus – bet pizda kaip tai tuščia – jei tai įvyktų mm įjungtų kobros rėžimą, nuo dūdos ir miltelių prasivertų psichuškės durys ir biznio iš to lygiai nulis. Jau senai suprantu kaip dūda yra nulinis kaifas – kaip tik trinantis smegenis ir prisiminimus. Kaip daugelis seniau vartojusių gali pasakyti – tai veltui praleistas laikas. Gal kelis kart per metus tai ir verta pokalbio ir keistos nakties ar dienos, bet nuolatinis sėdėjimas ant gauk vartok gauk daugiau tai bredas visiškas.

Tuom ir esu priklausomas kad dažnai svajoju apie vartojimą be pasekmių, nuolat verčiuosi velnio alų, negaliu mesti rūkyt nors rūkau daug mažiau. Dėmesį koncentruoju jau kažkiek geriau, su pertraukom galiu pažiūrėti ir ilgus video 📹. Aš svajonėse save matau kuris pagaliau nenori nuolat svaigintis, ar alkoholiu, nikotinu, informacijos srautu. Kuris gali ramiai būti. Kuriam nekirba mintis nuolat įpilti į sistemą kažko keičiančio būvį…

Naktis su begalybe muzikos

Galėčiau iki ryto klausyti naujienas, senienas, kitienas, elektronienas, aidienas, technienas. Bet nerimas kirba ir su dar 1/4 xanaxo. Kažko atrodo trūksta, kažkas nepilnai veikia nervus. Kartais savęs tikrai nekenčiu už negalėjimą būt ir džiaugtis ramiai Čia ir Dabar. Leidimas būt gi sau rašytas šimtus kartų. O šiai nakčiai reikėtų tik iškęsti ir nebėgti į degalinę pirkt cigarilių. Tikiuosi tai gausis 💨.

Atrodo aplinka klykia reikalaujanti mano indėlio ir aktyvaus pasirinkimo, pats žinau tai šitos prakletos kompiuterinės mašinos prakeiksmas – jinai priverčia jaustis nepilnai dalyvaujančiu, nepilnai čia. Bet esu net labai patenkintas kad nebeturiu nei FB nei TW nei Insta ir visokių kitokių socialinės medijos beleberdų. Likęs tik mastodonas o jo srautas bendrai nefiltruotai keistas.

Praeitis kaip sapnas

Dabar galvoje sukant ir traukiant gan nesenus įvykius jie bendrai atrodo mistiški ir beveik sugalvoti. Kažkoks keistumas prisiminimo ir apie juos nėra ko paklaust, galiu nebent čia atgal dienoraštį paskaityt. Brrrr kaip keista

Kai kurie gyvenimo įvykiai tikrai nepaaiškinami, kai kurios reakcijos, ir svarbiausia tavo pačio galvoje verdanti beleberda, kartais tokia pagauli ir įtrauki į kažkokį beveik sapną, o vat šią naktį viskas realu ir tvirta, aišku ir šiltai smilkališkai jauku. Noriu save priversti kažkiek kilti iš sąstingio. Noras daugiau ir smarkiau ir ne alko ar narko. O tiesiog kokybiškiau būt. Žinoma čia visada prisimeni kad namie turi būt, mčt viena turbūt nebeprabus, reikia visada kažkiek padėt. Prisimenu ir praeitos vasaros keistus lietingai audringus vakarus. Visi galai į vandenį. Palaimintas aštriu jutimu nematomo.

Likimas būt. Nekvestionuot praeities bet pagaliau išmokti nelipti ant to pačio ir tikėtis kažko kito. Ištirpti pavasario žalumoje. Poreikis sau paaiškinti ko negali, sapnai pinasi su realumu o tu o tu o tu plauki į naktį norėdamas suprasti raktus, atsitiktinumo šokis ir sistemos kurios keičia realumą. O stebuklai vyksta, trapus likimas žada kelionę vis kitokią per dienas. ir naktis užmigdo miestą, laksto boltai ir taksi, kažkas kazino pralošinėja skolintus pinigus, kažkas galvoja kaip gaut išgert.

Pažadėt sau

• Mažiau alko
• Mest rūkyti
• Skaityt daugiau
• Daugiau vaikščioti klausant knygų
• Ieškot naujumo bangos
• Fotografuot
• Nebijot suklyst