Pagrindinis stacionaraus mano kompiuterio maitinimo blokas pagaliau baigia užsilenkti. Kompiuteris pradėjo persikraudinėti, ir užsikraunant motininė plokštė praneša kad maitinimo blokas bando daryt blogus dalykus su ja ir ji jam neleidžia. Galėjau pirkti pigų naują, bet mėgstu daiktus gerus, nes neturiu tiek pinigų kad mokėt du kartus, tai nusipirkau naują tokio pačio galingumo kaip seną (ko neišnaudoju, bet pilna apkrova būtų ties aukščiausia maitinimo bloko efektyvumo vieta) 850W, ir 10 metų garantija (kad tik skytechas tiek gyvuotų, nors po to ir prisiėmęs jų įsipareigojimus aptarnavimo centras priimtų).
Blokas nupirktas ir pajungtas (beveik per pus mažesnis nei senas), bet pajungti HDD su išlaužtu maitinimo lizdu nepavyko, senajam kažkaip dar gaudavosi. 4TB beveik pilni informacijos skirtos dalinti anonimams ir mano paties atsarginės kopijos. Manau gausis sutvarkyti ne auksinėm kainom, nes tik maitinimo pajungimo lizdas aplūžęs. Bet pinigų dabar 240 minuse, ir crypto valiutos nuvažiavo tiek žemyn, kad net savo trijų LTC nelabai kyla ranka į tokį minusą grynint, geriau palikt metams kitiems. Artimiausia piniginė injekcija bus labai mažai, nes sirgau ir nelankiau reabilitacijos ir jos stipendija bus mizerna. Kaip visada norisi tikėti kenoloto žadamais €5000 – ubagų viltis, bet vis kažkokia.
Pasaulyje visu pajėgumu vyksta global extinction event, menas jo nebeišgelbės, neišgelbės ir karas ir revoliucijos. Gerai, kad mes vietoje kur nereikia orą filtruojančių kaukių, yra švaraus vandens, geros kokybės maisto, ir pats atšilimas ne tiek ir baisus. Lucky us, tik putinas šalia, laukiantis kada galės atsiimti savo įtakos zoną.
Pelevino naujas romanas kirto tiesiai į paširdžius, savo tikslumu suvokimo mūsų trumpo kryčio į tamsų šulinį ateities, vis žvelgiant aukštyn ir vakarais prisimenant nemalonius senai praėjusius momentus, praleistus šansus, padarytas klaidas. Niekada nesupratau turtingų, niekada ir nesuprasiu, tik kvailai pyksiu. Kaip nuo betos nusileidau į psi. Gal kaip tik tai palaima, tos kardinalios patirtys (taip atrodydavo seniau), prakeiksmas jos, ir vis mažėjanti valia, noras ir tikėjimas kad išvis galiu dirbti. Pats neprisiverčiu jokio projekto sukurpti iš jau turimų žinių, o reiktų. Naujas žinias vis įdarbinti, kad jos taptų gilesnės ir nevirstų kažkur girdėtų ir matytų simbolių kratiniu. Dieve suteik man valios tikėt, kad galiu būt naudingas dar bent vienu notch daugiau, ir už tai gaut kažkiek resurso savo smulkiom ir mažom elektroninėm svajonėm.
Viena žinau – niekada nebebandysiu išeiti iš čia savo noru, kai tas išėjimas (neplanuotas) buvo visai šalia, peritonitis pavidalu, supratau kad dar kažko nepadariau, neparašiau, nepasakiau, nenufotografavau, nepatyriau ir galiu padaryt gal tą mažą skirtumą, kad ateitis bent milimetru būtų geresnė sekantiems kareiviams sraigteliams. Neviltis ir tas persmelkiantis rūko naktyje grožis primena daugiau dairytis, daugiau leist pro save, pro savo filtrą paliekant mažus gabaliukus suvokimo ir gryninant tą aukso gabaliuką kurį galima išgaut. Visa aparatūra duota, visos linijos nutiestos, visos bangos sklinda, trūksta tik to gralio, kiekvienam savo.
Mano noras užimti visą utp laido duodamą gigabitą aukštyn. Nupirktas naujas laikrodis džiugina, savo tuo bandymu būt pradvinutu, turint du laikrodžius, ne vienas man žmogus sakė, kad vyras (kuriuo aš jaučiuosi minimaliai ir išsigandęs, moterų bijau kaip sirenų) turi turėt kažkiek laikrodžių, ne vienas draugas rodė savo kolekcijas. O aš tiesiog nusipirkau savo mylimo seno casio modelio atnaujintą variantą kuris skiriasi tik tuo kad apyrankė nebe metalinė ir kitoks modelis, tos pačios trys knopkės, tik veikiančios, senam jau vos pasispausdavo aštresniu daiktu.
Noras vartant internetą viskuo įdomesniu dalintis (ir žinoma muzika) rimsta, supranti ant kiek tai beprasmiška. Twitterį gan greitai susirinkau srautą nuotraukų ir jos dažnai nudžiugina, ir jom žinoma pasidalinu. Mastodon vis atsiranda naujų sekėjų nors ten dalinuosi nedaug, bet esu vienam liste, ir gal ir pirma pinned nuotrauka patraukia, to geležinio mobijaus strip.
Kas mus taip padalino? Kas mus padarė tokius vienišus, su galimybe papinginti beveik visus savo kontaktus. Nekyla rankos. Taip džiaugiuosi kad nebematau fb ir instagram srauto, nieko iš tų artimesnių žmonių, kurie artimi tik per tas platformas, o šiaip tolimi, kol ar tau, ar jiems iš tavęs kažko neprisireikia, Geriau išsitrinantys pokalbiai per koduotus kanalus, bent supranti kam bent kažkiek rūpi, bet ir neturi rūpėt. Prisimenu kaip buvo senai dar mokykloje pavydu gn kuris užpildė visus 500 mobilaus ir 100 sim kortelės kontaktų vietų, jau tada buvo aišku kad kils aukštai, kažkiek ir aš jam padėjau, dabar jau nebeatrašinėja man, nors ko norėt, gi buvau jo pigiai nuomojamos papildomos scenos rankos. Kažkur pabėgti nuo tos praeities, kažkaip ją suvirškinti kaip pamoką. Išmokau daug: nekrauti tikėjimo ir savo laimės į kitus žmones, vertint nuoširdžius ir senus draugus, niekada (jei turi galimybių) neatsisakyt padėt, kad ir nemokamai, kad ir naudojant savo laiką, nekerštaut, klausyt kitų patarimų ypač jei tai įspėjimai, mylėt ir neteisti kol neperžengiamos ribos, patraukti iš gyvenimo pačius toksiškiausius žmones (tokių labai mažai sutikęs) jie dažniausiai labai daug skundžiasi kad visi durni o vat jie protingi ir supranta, bet vis nesigauna, griežtai laikytis savo moralinio ir etinio kompaso, kad ir kaip tai kartais sunku (kaip ir dabar buvo lengvas ir džiuginantis kritimas atgal į priklausomybę, kol jis tradiciškai nesibaigė nesuvaldyta F20.0 ir psichiatrine ligonine), taupyt pinigus ekstra atvejui, jei kažkas nutiks neplanuoto, kad nereikėtų paprašaikint, išklausyt kitus (aktyvaus klausymo tikrai pramokęs) daug gali rasti svarbaus ir net pritaikomo sau (pirmi BTC buvo pirkti po $100 už vienetą, išnaudoti darkneto džiaugsmams už kuriuos dar ir nuteisė) o jei būčiau klausęs to kas geriau ir ilgiau tame buvo, o kiti iš mano kalbų ir patikėjimo galimybe užsidirbo nemažai 🙂 bet čia vėl tas prieš užmingant vertinimas savo klaidų.
Mažint priklausomybes, bandyt kuo daugiau laiko praleist ne prie pc (nors jis pagrindinis mano džiaugsmas ir jau tikra priklausomybė), ir visa kitą ką jau daug kartų kartojau čia.
