Klausau:
Pabudau trečią nakties, žinoma nuėjęs gulti buvau anksti, vakar alučio ir kažkiek vynelio priveikė tai net iki galo HOR miksų neišklausau.
Sode perskaičiau:
https://www.rsleidykla.lt/Knyga/grozine-literatura/romanai/Savizudziu-saule/
Tikrai geras romanas, lengvai bėgi puslapiais, jausdamas kažkiek nostalgijos dingusiems laikams. Nuostabi knyga kuri priverčia truputuką kitaip žiūrėti į duotybę, vertinti tą nuostabią laisvę kurią turim. Knygoje ir apie Lietuvą ir Vilnių kažkiek yra, nenuostabu kad ta knyga buvo kažkada bestseleris žydijoje. Rekomenduojama tikrai. Skaitant net norisi persigerti to stiliaus ir irgi taip rašyti kaip joje.
Nerūkau
ir tuo labai džiaugiuosi, žinoma tik atsiradus namie vienam kirba noras – gal nusipirkti mažutį pakelį, bet dar kovoju. Džiugu kad mm tokia griežta tuo klausimu, ir tikrai manau gyjančiai kojai geriausia kai nerūkau. Čia pas lg patraukiau dūdos ir ką, ir nieko, kažkiek išsimaterialiavausi, bet parsiradau atgal. Vėl reikia leistis cisordinolį, olanzapino visiškai negeriu, vis karts nuo karto (ir šį rytą) užsimetu dvi cikladolio. Bandžiau čia duoti jo Grškvč tai jam ir dvi jau pakankamai patyriminiai buvo, sakė dvejinosi žmonės.
Įsijungėm albumą iš majamio:
https://omnidisc.co/album/homecore-miami-all-stars-omd305
Kaip tikėti ir nebijoti
Noras būti sau pačiam pakankamu, dalintis kuo gali. Vakar važiuojant namo skambina brl krikšto mama – mčt blogai ždž. Parsirandu namo, mčt guli koridoriuje, kažkodėl visas tualetas ir tarpdurys šūduose, o jinai visai dar kalbi ir veiksni. Nuvedu į WC ir po to paguldau – žiūriu kažkas jei prinešė neurocitramono kurio jei negalima ir jinai juo apsirijo dar turbūt su mušančiais spaudimą. Starast ni radast – tik kad kitiems. Reikia dabar išvalyti viską pilnai nuo šūdų ir žiūrėti kaip ta sena komunistka jaučiasi. Jau atsibodo jos spektakliai, čia nesenai nes nedaviau vaistų nuo spaudimo su pinigine ėjo ale pas kaimyna pirkti jų, laiptinėje krito pametė piniginę, šlykšti manipuliatorė ir bendrai atsibodusi visiems iki negaliu. Jei ligoninėje sakė neduoti tų vaistų nuo spaudimo ir žinoma jokio neuracitramono. Oi vargeli čia viskas tik baisiau bus…
Bet reikia būti, reikia džiaugtis akimirka esama ir gera, neleisti tam šūdų fetišui užimti gyvenimo. Paprastumas būvio keistas, man vis atrodo kad dabartis ryškesnė nei praeitis, ir spalvų ir jausmo prasme. Norisi kažkodėl kartais parsitemti save atgal į paauglystę ir justi šiltas putkas aplink palankias, bet realiai gerai ir dabar. Vienam toks likimas kitam kitoks. Gilus dangus žada amžiną kritimą į šulinį kuris realiai akimirka kaifuko atmėžto seksu ir alkoholiu, kartais marichuanos dūmas net išgąsdina savo gilumu nešamos minties apie begalybiškumą. Sakau lg – skaitau knygą – jis pyksta – knygos skaitymas tik tam kad užmušti laiką jei tai grožinė literatūra, nu sakau ne visai, ten žinai kultūra, chaltūra, pojūčiai gerumo tekančio raidėmis. Pats jis senai neskaito. Aš knygose randu kažką pamesto giliai ir senai, kažkokią nostalgiją būvio. Vat ir dabar reikia pasirinkti kokią naują suvalgyti. Yra kelios Makejevo – kontra literatūra irgi truputuką. Bendrai knygų namie krūva baisi, padėjau kažkiek perskaitytų kurios sode į bookswap, Reiktų apsimėžti jomis nes jau visos pakampės knygose.
Knyga teikia užuovėja nuo realumo grimasų, joje keistas kitonikiškumas žengiantis per kultūras ir sienas.
Arbata pu-erh jau atvėso.
Kompas dūzgia
Sukasi ventiliatorius prie lango, karštos dienos, dienom virš 30. Aš susisiunčiu muzikinius torrentus, gurkšnoju arbatėlę ir tikiu galutiniu neįkalbinamu tikslu. Viskas savo vietose. Einu darytis vėl kavos ir žiūriu mčt guli prie balkono, nueinu pašnekėti, žiūriu kad jinai net nesupranta kad ne lovoje, padariau kavos arbatos jei, nes kaip suprantu negėrė beveik nieko per naktį nors ir įpyliau vandens. Vis klausinėja kiek valandų, jei atrodo jau vakaras, nu tikėsimės atsipaipalios. Šiaip tikrai sunku žiūrėti kaip žmogus gesta. Niekaip negaliu įsisąmoninti kad jinai viską tuojau pat pamiršta, jau gal ketvirtą kartą sakau dieną bus karštą, jinai nepamena kad sakiau ir sako negi, atrodo apniukusi diena vėsi bus.
Diena
Išsiunčiau vieną užsakytą knygą į klaipėdą, nuėjau iki bibliotekos paimti mamos norimos, nuėjau iki pašto paimti dar vieno siuntinio. Parsirandant nusipirkau alaus, kažko užkąsti. Dieną nusnūdau, dabar užsisakiau picos komplektuką išsimaudžiau ir vėl plaukiu su HOR miksais.
Karšta tai nežmoniškai, nemalonu visai. Niekaip neišsirenku knygos, laikas atrodo mermaladinis, kalti gal dar du ciklo tabletinai.
Vakaras
Atsidariau vynelio litrą, gerai kapoja HOR, kažkoks neaiškus jutimąsis, kažko neramu, norisi kažkam paskambinti tik nėra kam.
Noriu sau patvirtinti realumą būvio, atrodo kartais vat tuoj tuoj visas realumas suplyš į skutelius. Vynas truputį apšlifuoja jautimąsi į palankesnį.
Pinigai laimės neneša, man kaip tik našta jie, norisi išleisti, vat dabar galėčiau pirkti geriausią AMD vaizdo kortą, bet geriau realiai turėti rezervą, kad ir nedidelį.
Leiti sau būt, leisti džiaugtis užtarnautomis atostogomis, leisti klyst ir leisti būt kitokiu. Norisi kažką pasakyti pasauliui bet tiesiog užima amą suprantant gilumą viso keisto žaidimo. Vis sukamas FB srautas tik dar ir dar kartą parodo soc medijos žlugimą, pereinamasis laikotarpis link naujos kokybės, o atrodo tik tik nesenai ir pist 20 metų nėra. Keistas laikas organizmas, ciklo tabletės dar labiau jį išprievartauja. Nupirkti vitaminai, laukiama nauja Pelevino knyga, tvyro ore amžinos pabaigos ženklai. Tu norintis ramaus tikslo, kažkuo sena tvarka žavi iki šiol. Dabar kiekvienas pats sau režisierius, norėtųsi įtraukti ant vyno viršaus dar THC dūmo ir visai atsišvartuoti nuo realumo. Pirmyn į nebūtį, pirmyn į nesuvokiamą, pirmyn į numanomą. Gatve pralekia mašina, ties manim daug kas įmina dugną – ilga beveik tiesioji iki kito šviesoforo. Laivės grimasos, vokietija lyg legalizuoti bando marichuaną, sistema nebesusidoroja su kenčiančiais ir besislepiančiais dūmuose. Rūkyti keista tema, kai įsisuki tada laikas eina gabalais, niekam protingo žmogaus nereikia, reikia darbuotojo nešančio pelną, jei tam reikia proto tai jau žinių ale ekonomika. Internetinių portalų antraštės klykia skandalingumą, o realiai keli tūkstantmečiai tos pačios beleberdos, tik dabar vėl atgaivinta pasaulinė informacijos pasiutpolkė. Žmonės stringa prie prietaisų, vat ir aš visą dieną sėdžiu prie kompo, kam? net pats atsakyti negaliu, vakare tai klausau miksus, dieną suku srautus, automatinius laiškus. Tuščiom apsukom kitaip tariant.
Baigėsi vynas, beveik dešimta, miego nesinori. Ryt užlėks mm su brl, aš sau tikslinu suvokimą – viskas gi puiku? Norisi kažką svarbaus parašyti tik tai nesigauna, nes gal ir nėra nieko svarbaus, tik paprastoji kova dėl išlikimo, o kai susitaikai su savo paties mirtimi darosi nuobodu 💤 Susidomėti iš naujo, atrasti naujumo paieškos džiaugsmą, žinoma žaidimus jungti kai viduje ir taip +30 būtų beprotybė, Atėjo mčt prašyt migdomosios tabletės, daviau.
Paprastai ir neaiškiai
Kabiniesi į gyvenimą, kabiniesi į alkoholį kaip priemonę apsišlifuot, nejaukiai jautiesi namie kai šalia demensija serganti mčt, bet kompas dūzgia – dalinimąsis, anoniminiai tinklai, norisi pajungti pilnai viską visai dažniais, bet tai tik svaja. Mčt kviečia, sako pamiršau kaip šviesą įsijungti, tabletės jau dingusios sako pasidėjau bet kur rodo nieko nėra, oi tikrai niekam nelinkiu su mirštančiom senėm būt.
Šiandienai tiek
