Kelias gilyn

Month: June 2012

  • Bevaistų

    Vakar neišgėriau vaistų, bet vistiek miegojau iki 12. Vakar klausydamas ninja tune rinkinius vėl atradau:

    http://youtu.be/frYWITnzsBo

    Nuostabus gabalas.

    Šiandien vėl be planų (tik vakare šiek tiek darbų). Vėl sėdžiu namie žvelgdamas į pasaulio stebėjimo konsolė, vėl leidžiu sau naują muziką, vėl žinau, kad svarbiausia šią dieną išlikti blaiviu ir dirbti su pirmu žingsniu. Mano gyvenimas tikrai nevaldomas, valdomas tik tiek, kad nueinu į parduotuvę ir pasirenku iš ten esančių prekių kažką sau. Ir jaučiuosi purvinas, kažkokiu mistiniu naujuoju purvu kuriuo apdrabstyta visa dabartis. Bet visas grožis slepiasi smulkmenose. Kiek gražių dalykų gali pamatyti net ant savo stalo. Pas mane dar vis bėgioja skruzdėlės, net nesuprantu iš kur jos čia ateina. Narkotikai labai gerai suėda laiką, nueičiau dabar, įpūsčiau ir visa diena beveik aiški ir sudėliota narkotiko pagalba. Arba gerti alkoholį. Bet parduotuvėje pamačius kai kuriuos žmones kurie perka jau stipresnį alų net nupurto.

    Tai diena kada saulė šviečia ir kviečia pasivaikščioti, kaip gerai, kad galiu dar bent tai. Norėčiau nusiplauti daugelį metų kauptą purvą, išdeginti jį saulėje ir likti švarus. Bet tai atliksiu tik po ilgo laiko, tik su žingsnių programa. Reikia pakeisti draugus, nors ir kaip skaudžiai tai skamba, bet tikriausiai nebegaliu likti su tais kurie toliau vartoja ir nemato tame problemų, daugeliui tai, jų nuomone, netgi padeda būti šiame pasaulyje. Aš šiandien tuščias, aš šiandien norėčiau būti pilnas energijos ir išmokti kažko naujo, bet konsolė laiko mane prirakinusi prie kitų kuriamo feedo ir aš laukiu, laukiu žinių. Tikriausiai ne ten laukiu, turiu priklausomybę ir kompiuteriui, reikia kažkaip ir su ja pradėti dirbti. Tekstas tekstu, muzika, vaizdai, visa tai kausto dėmesį ir visa tai kad dar labiau užmirštum savo tikslą. Kiekviena diena klykia, kad ji svarbi, kad tiek daug visko svarbaus vyksta aplinkui, tam kad pamirštum jog svarbiausias čia tu ir tavo noras išsiveržti ir padėti kitiems. Tikriausiai tikslas tapti tuo kuris padeda, tikriausiai tikslas paprastas. Aš atsidūstu. Beveik pamiršau tuos kartus, kada buvau neįmanomai aštrus ir viskas buvo aišku, kada skambinau bet kokiu telefonu ir norėjau išgirsti Jo balsą. Muzikoje atsikartoja kažkur girdėti motyvai, kiekvieną dieną atsikartoja jau pergyventos nuotrupos. Aš tikiu. Tikiu kad galima išsiveržti iš visos rutinos ir panirti į naują bangą kuri pradės nešti ir nuneš toli toli. Tereikia tikėti, kad Dievas vis dar atleidžia ir ten pas jį vis dar yra vietos. Keista būti tikinčiu. Keista būti ir jaustis maža dalele didžiulio tikslo. Keista turėti šamaniškų patirčių, keista einant basom užminti ant iš kažkur laukuose be jokio kelio ar takelio atsiradusios ir į žemę jau įaugusios stiklinės žvakės. Visi keisti sutapimai, tiktai tam kad primintų jog tu svarbus, bet tuo pačiu pats ir turi išmokti tokiu tapti. Gali būti svarbus pats sau kiekvieną dieną, susigalvoti tikslą kurį vykdai ir nekreipiant dėmesio į nieką siekti jo. Aš norėčiau palikti logą. Norėčiau palikti, kažką kas svarbu.

    Bandau išsivaduoti: iš pornografijos. Stiprūs jos gniaužtai, vaizdas tarpkojo transliuojamas 1920×1080 formatu beveik automatiškai veikia. Veikia jis ir mažu formatu, veikia ir paišomas vaizduotėje.

  • Ir kas toliau?

    Pabudau anksti išgėriau kavos ir vėl nusliūkinau miegoti . Pramiegojau beveik iki 2, vaistai neleidžia būti iki galo aktyviam, vėl nusipirkau cigarečių (kas nėra gerai) ir klausau essential miksą toliau. Vakar prisiminiau visai neblogą lietuvišką dainą:

    http://youtu.be/OnXzgvOxGJg

    Kiekvieną rytą nieko nelieka iš praeitos dienos, tik keli prisiminimai kurie laikui bėgant irgi išnyksta. Lieka kažkokia nostalgija, kad dienos bėga, o aš stoviu vietoje, lyg būčiau prikaltas prie savo paties susikurto kryžiaus. Kažkokios kodų kortelės, kažkokie pinigai sąskaitose, kažkokie pažįstami, o tenka būti vienam. Taip norėčiau susirasti savo vadą, taip norėčiau būti kaip kariuomenėje, kur įsakymų nereikia apmąstyti. Dabar viskas bėga pro šalį ir aš lieku nereikalingas, nebent smulkiems darbams. Aš šiandien vėl depresyvus, vėl kažko trūksta iki gyvenimo palaimos. Taip noriu tikėti, kad ateis diena kada atsiras Jis ar Ji. Arba skaityti senų tekstų nuotrupas apie tai, kad Jis ar Ji jau buvo čia ir paliko mums žinias. Sunku patikėti, kad Dievas yra. Sunku patikėti ir kad Jo nėra. Kažkur kabau ties viduriu.

    Viskas paprasta. Sistema griūna, jos agonija dar tęsis ilgai. Nauja sistema, bent kiek aš tikiu, bus kurta nebe žmogui. Męs praeitas etapas. Naujas etapas mums bus žiaurus, kaip ir męs buvome tiems kurie kažkada užėmė mūsų vietas. Noriu tik vieno: ramybės viduje.

    Gal ir esu ramus, kol kas pilnai užkrautas idėja, kad nebebus mano gyvenime nei alkoholio nei narkotikų. Be jų aš mažiau priklausomas ir daugiau pinigų lieka sau. Galvoju kaip atsinaujinti garso sistemą, bet ir tie galvojimai tokie tirim birim. Reikia vėl išmokti svajoti ir gerti gyvenimą į save. Kai pagalvoji kiek žmonių ir kompanijų stengiasi dėl pasekėjų darosi baugu. Aš irgi norėčiau padėti išsilaisvinti tiems, kam narkotikai ir alkoholis dar vis griauna gyvenimus, nors aplinkui tikrai daug vartojančių, bet pagalbos jie neprašo, jiems gerai taip kaip yra. Aš tikiu, kad būnant blaiviu galima pasiekti daugiau, nei save nuodijant ir veikiant cheminėmis medžiagomis kurios buvo skirtos šamanam. Alkoholio kultūrą net baisu kiek išsikerojusi, alkoholio skyriai dvigubai trigubai didesni nei pieno. Iš ten daugiau pinigų. Narkotikas kuris laikomas legaliu ir labai geru. Kiek žmonių įpratinti atsipalaiduoti tik alkoholio pagalba. Aš irgi dar nemoku atsipalaiduoti be jo. Kažkoks įsitempęs ir nesavas. Reikia būti. Tiesiog būti ir laukti, kol viskas susidėlios į vietas

    Muzika:

    Trentemoeller – Late night tales.mp3

  • Toliau muzika ir log’as

    Šiandien galutinai susitvarkiau mašiną, pasikeičiau oro srauto matuoklė už 100lt. Dieną snaudžiau namuose, buvau nuėjęs pas Vt Brzd po to tiesiai į NA, padeda man jie, nusipirkau dar vieną knygą iš jų, reikia pradėti dirbti su pirmu žingsniu į išsivadavimą. Pirmas žingsnis tikrai paprastas:

    “Mes pripažinome, kad esame bejėgiai prieš savo priklausomybę ir kad mūsų gyvenimai tapo nevaldomi”

    Sau labai sunku prisipažinti, kad gyvenimas tapo nevaldomas ir, kad esi bejėgis. Vis galvoji: dabar nevartosiu bet praeis kiek laiko pasitaisysiu ir vėl įpūsiu. Dar sunkiau su alkoholiu, jo dauguma išvis nelaiko narkotiku, nors tai didžiausią žalą darantis narkotikas. Bandau užsikrauti energija, kad daugiau niekada nebus nei karto alkoholio ir narkotikų, tai sunku, bet peržvelgus savo gyvenimą, tikrai matau, kad jis jau seniai nevaldomas ir aš pats bunku. Keturis kartus buvau įstojęs į universitetą ir nesugebėjau jo pabaigti, dirbu kroviku vairuotoju už minimumą. Esu visiškai susigadinęs gyvenimą. Kai vartoji narkotikus, tai jie padeda atsipalaiduoti ir apie visa tai negalvoti, labai sunku išlikti blaiviam kai yra draugų kurie vartoja, reikia atsijungti nuo jų. Bet kad prieš savo priklausomybę aš bejėgis man jau buvo aišku prieš gal 4 metus jai ne daugiau, nes ranka pakildavo prie jointo kažkaip automatiškai, kad ir kiek pastangų būdavo įdėta ir bandyta save nuteikti prieš tai. Šitame mano loge yra aprašytų panašių patirčių. Dabar net skaudu prisiminti. Prarasta beveik viskas, gerai kad sveikata dar gera, nors protinės galimybės tai sumažėjusios ryškiai. Aš stengiuosi pripažinti, kad esu bejėgis, nors taip norisi sakyti, kad aš galiu vartoti saikingai, bet tai melas pačiam sau. Ir dabar šaldytuve guli du alaus, bet kol kas valios užtenka neimti jų. Jei būčiau valdęs savo gyvenimą, dabar važinėčiau nauja mašina ir būčiau baigęs universitetą ir dirbčiau ne kroviku. Sulaužiau save į gabalus kažkokio apgailėtino Žygimanto, gerai bent kad Dievas mane dar myli ir duoda galimybę pasitaisyti. Negali žengti toliau, kol nepripažinai, kad kol kas ne tu buvai valdžioje, o žolė ir alkoholis. Aš stengiuosi tai pripažinti. Šiandien jau 21 diena kai aš švarus, kol kas lengva, bet taip būdavo ir seniau, kokius kelis ar tris mėnesiu aš iškenčiu (žinoma tada dažniausiai ir su alkoholiu, atsisakius tik žolės), šį kartą norėčiau pradėti pats kontroliuoti savo gyvenimą ir tikiu kad kitais metais panašiu laiku aš būsiu gerai išlaikęs informatikos egzaminą ir būsiu įstojęs į kokį nors mokslą, arba tvarkysiu kompiuterius savo ar kieno nors kito firmoje ir būsiu vis dar blaivus ir pasiryžęs būti blaiviu visą likusį gyvenimą.

    Nusipirkau Rimi skanaus turkiško jogurto 500g ir marinuotų agurkėlių, kiek kartais nedaug trūksta iki laimės: kava su pienu ir muzika ;]

    Toliau muzika: Dj kicks su Scuba (didokas virš 600mb)

    aprašymas: http://www.dj-kicks.com/scuba-dj-kicks/

    Tikrai neblogas miksas, įdedu ir atskirus gabalus ir visą miksą (pirmas linkas).

    Pavyzdukas kas tas scuba:

     

  • Muzika, vėl muzika daug muzikos ir logas

    Miegojau gerai, tik kaip visada iš ryto per ilgai varčiausi lovoje nenorėdamas keltis. Paskambino gn, priminė, kad šiandien reikės dirbti, nuotaika nukrito, nes aš visai kitus dalykus planavau šiai dienai, bet darbas yra darbas, nedaug jo, bet vistiek yra. Išgėriau savo vaistų ir vitaminų dozę, pasidariau kavos ir sėdau klausyti Dj Kicks – Photek. Vakar prisiminiau, kad seniai klausiau šių rinkinių. Įdedu jį ir jums —-> DJ-Kicks_ Photek.rar. Žinoma, jai turit pinigų, tai nusipirkti tokią muzikinę kelionę yra visai ne pro šal.

    Kiek dabar klausau šios muzikinės kelionės tai tikrai viskas labai joje gerai. Gero klausymo ir jums!

    Šiandien dirbsiu Vienuolyno kiemelyje, bus ten koncertas nedidukas, o taip norėjau visą dieną klausyti muzikos ir sėdėti namie prie kompo, nuvežti mašiną daviklio keitimui ir būti tokiu paprastu ir ramiu. Dabar teks, kaip visada, kažkiek pasinervuoti kur pultas, ar viską susidėjau, ar spėsiu ir t.t. nuo nervų mane turi saugoti vaistai, tikiuosi ir apsaugos.

    Nuotaika 7/10
    Miegas 10/10
    Liga 0/10

    Vis dėlto nelabai aš myliu savo darbą, kartais daugiau kartais mažiau, bet jis atima iš manęs daug nervų, nors tikriausiai beveik nėra darbo be nervų. Reikėtų bandyti išsiveržti iš vairuotojo, kolonėlių nešiotojo ir sandėlininko darbo, arba kažkaip iš naujo jį pamilti ir mokytis būti apšvietėju (nors ir tai jaučiu nėra mano gyvenimo pašaukimas). Mano gyvenimo pašaukimas yra… sunku įvardinti, man patinka vairuoti, bet daktarai man nesuteiks profesionalesnių teisių nei b kategorija, man patinka rašyti – bet rašyti apie tai kas man aktualu, o ne bet kokia tema, reiktų kiekvieną dieną užduoti sau kažkokią temą ir ja parašyti trumpą ese. Man patinka klausyti muziką, bet būti Dj’jum aš tikrai nelabai noriu, esu daugiau melomanas, bet toks kuris nemėgsta kapstytis po neatrastus muzikos labirintus, nors gal ir visai nieko būtų užsiėmimas. Žodžiu nežinau kuo aš noriu būti… norėčiau būti išlaisvintas iš šio kaleimo, norėčiau nustoti bijoti smulkių dalykų kurie nėra esminiai…

    Photek’as – net labai gerai groja.

  • dar viena diena

    Vakare pamiršau išgerti vaistus tai pabudau anksti ir snaudžiau beveik iki 9. Nuvežiau savo mašiną į servisą pakeisti tepalų ir filtrų, sutvarkyti tepalus leidžiantį galinio reduktoriaus riebokšlį ir pakeisti laisvos eigos vožtuvą, bus viskas mašinoje sutvarkyta. Galvoju apie lietų.

    Visada lieka kažkas viduje, kažkas ko negali išmesti, o taip norėtųsi save suformatuoti ir viską pradėti nuo nulio. Negalima taip, turi kaip sraigė neštis visus prisiminimus ir visas savo ydas. Tikiuosi šį kartą pilnai atsisakyti narkotikų visam laikui, kiekvieną dieną turi užsikrauti energija tam kad tikėti savim. Seniau visada galvodavau, praeis kažkiek laiko ir įpūsiu, dabar reikia išmokti galvoti: “niekada nebepūsiu ir nebegersiu net alaus”. Visada gali pasakyti, kad jau buvo paskutiniai kartai ir nebėra ko juos kartoti. Seniau galvodavau, kad labai kieta nepilnai atsisakyti to kas kenkia, dabar suprantu, kad kieta būti blaiviam kuo ilgiau. Tiek daug dar visko galiu išmokti.

    Miegas 8/10
    Nuotaika 8/10
    Liga 0/10

    Kai pagalvoju tai narkotikai man sugadino visą gyvenimą, žinoma jie sukėlė vizijas ir būsenas kai esi mažas dievas, bet geriau aš būčiau nematęs tų vizijų ir nebuvęs dievuko vietoje, būtų lengviau dabar.

    Mūsų tikslas gaminti kultūrą, tam kad žmonės pradėtų galvoti, arba nustotų galvoti. Keista kiek daug žmonių aplink mane yra arba visiški abstinentai arba visiškai pasinėrę į lengvus narkotikus ir alkoholį. Visada yra ko siekti, galiu tapti tuo kuo noriu, tik bėda nežinau kuo noriu tapti.

    Vakar dienos tekstas:

    http://64shits.blogspot.com/?zx=be3b5cec0c504cf2

    Buvo lužusi mano blogo valdymo konsolė.

  • Viskas Puiku kaip tam nusiteiki!

    Radau raktus, praleido mano ekskliuzivinį Passat Syncro GT pro technikinę, tai mažiau galvos skausmų liko. Miegojau tikrai gerai, atsikėliau laiku, nuotaika tikrai gera, oras lauke irgi neblogas, galiu eiti į Loftas Fest, bet tikriausiai tai darysiu tik vakare kartu su Vt Brzd ir gn ir Dnr.

    Miegas 10/10
    Nuotaika 9/10
    Liga 0/10

    Dievas apipylęs mus pasirinkimų miriadais, aš po truputį pradedu jausti malonumą rinkdamasis ir norėdamas daugiau, nors norai kurie tikrai svarbūs reikalauja ilgalaikių įsipareigojimų (tokie kaip sava erdvė gyventi), bet gali būti čia ir dabar, daug nesukdamas sau kiaušų dėl ateities, vis tiek viskas labai neužtikrinta, net aukso kaina gali pradėti kristi. Vienintelis tikras indėlis gali būti tik į patį save, ar tai ištvermė, ar tai raumenų masė, ar tai mokėjimas dirbti naujomis programomis ir nauju aparatu, ar tai tapimas ekspertu kokioje nors sferoje. Visi gi mokame slėpti bulvę po žeme pavasarį, ir rudenį ją surasti su vaikučiais. Aš jaučiu kaip blaivėjant man visiškai kitaip pradeda susivokti tam tikri dalykai, kaip aš matau beveik visus žmones vartojan alkoholį ir rūkant ir daužantis labai labai garsios muzikos bangose, kad pajusti kažkokį mistinį jausmo kokteilį, dėl kurio verta apleisti visus kitus darbus ir dar sumokėti pinigų. Trumpai tai galima pavadinti atsipalaidavimu, bet galima išmokti atsipalaiduoti dirbant mylimą darbą, tikriausiai dauguma iš jų dar nėra dirbę darbo kuris tikrai vežą (gal paklausom tą gabalą kuris tikrai veža). Aš pamenu, kad kai sėdi programuotis šviesų tūsofkei, tai net delnai prakaituoją kaip nori padaryti kažką tikrai gerai. Vakar lofto scenoje man labai patiko pats šviesų pakabinimas, bet valdymas jų buvo atsainus ir tikrai tikrai galima įdėti daugiau džiaugsmo į šviesų šou. Tam kad festivalyje jaustis gerai reikia gerti, mūsų kultūroje beveik visas atsipalaidavimas susijęs su alkoholiu, kiek jo daug aplinkui ir koks jis visas vienodas. Tikslas? Būti laisvesniam nuo savo paties sukurtų gniaužtų. Kai man aktyvėja liga, aš tampu praktiškai visiškai laisvas, galiu prieiti ir kalbėti su bet kuo, man nelieka kažkokių barjierų, pasaulis prisitraukia arčiau manęs ir aš laikau jį dovana sau, ir atrodo kiekvienas žmogus turi ką pasakyti mano keistai besisukančiam protui. Pats festo tikslas man gana keistas, kaip kai kurie žmonės sako “nusiresetinti” gerti ir rūkyti kol plionkė trūksta. Žaloti save, kad galėtum gyventi visuomenėje kuri žaloja kitus, atsikeršyti pačiam sau.
    Panirkite po boso bangomis, po šnypščiančiais aukštais dažniais, po lempų šviesomis kurios akina ir klykite keldami rankas į dangų, kad jus matytų nuo scenos. Scenos tikslas padaryti kad visiems būtų kuo geriau, nors netgi išvaikyti minią yra sunku, nors yra tam tikrų garso derinių kurie praneša kad su scena ne viskas gerai. Bet jie kartais naudojami muzikoje, tai jau gaunasi visai neaišku. Tikriausiai senstu, bet man beveik pergarsiai buvo, nors kai bosas glostė kūna buvo visai neblogai, nors nebuvau tiek atsipalaidavęs, kad šokti, bet jutausi visa galva aukščiau nei dauguma (aš gi švarus: nei alkoholio, nei narkotikų), nors palyginus juos su manim kitais pjūviais tikriausiai jie būtų aukščiau. Reikia būti atviru viskam, kaip ir Lofto festas tikrai įdomus projektas, tikėsimės ne paskutinį kartą.

    Vasara ir aš einu į priekį
    Nebijau lietaus ir žemo dažnio dušo
    Šviesos vis užkabina mano veidą
    Blykstės šaudo aplink
    Dar kelis kartus aš užsimerkiu
    Pasitikrinti, kad esu ten
    Kur ir noriu būt
    Kiekvieną dieną manęs laukia dovanos
    Tik aš nespėju jų perdovanot
    Pasiliksiu vieną tikslą
    Laikytis taisyklių išsivadavimo

  • Miegu per daugk

    Šiandien neatsikėliau laiku ir nenuvažiavau į servisą, pamečiau buso raktus ir reikės važiuoti ieškoti. Tai tik mažas išbandymas to kas gali nutikti bet kada.

    Nuotaika 7/10
    Miegas 10/10
    Liga 0/10

    Vakar buvau NA, tai padeda tas dalykas, reikia dar atlikti tam tikrus veiksmus, kad gyti greičiau, nors paklausius kai kurių iš jų, tai išgyti neįmanoma, nors aš tikiu kad galiu atsistatyti į padėtį kada esu su šypsena ir bet koks darbas man džiaugsmas. Tingumas tikriausiai pati didžiausia mūsų visuomenės problema, galėtume gi visi kartu padaryti tokių didžių dalykų, kad net galva sukasi, bet visi užsidarę savo celėse kažką sau galvoja ir laukia kažko.

  • Miegojau prastai

    Kažkodėl vėl miegojau prastai, bando užsivesti vidinis beprotybės varikliukas.

    Miegas 5/10
    Nuotaika 7/10
    Liga 0/10

    Nežinau ko imtis, kad kilti aukštyn, susiinstaliavau Ubuntu. Kažkokia keista nuotaika tvyro ore, vėl norėčiau būti laisvas nuo įsipareigojimų. Nusipirkau multiįrankį leatherman surge. Ryt vešiu mašiną į remontą. Oras toksai lyg kažkas būtų negerai, noriu šnekėtis ir rūkyti cigaretes… Tikiuosi ši diena bus nebloga ir atliksiu savo užsibrėžtus tikslus. Reikia išmokti koncentruotis. Futuramos naujas sezonas prasidėjo.

  • Kelias aukštyn

    Atsisakyti rūkyti visiškai cigarečių dar nesigauna, nors jų neperku bet kažkas aplinkui vis rūko, tai norisi supešti bent vieną, biznis iš to? Joksai, tiesiog rodo, kad dar trūksta man valios. Bet svarbu kad esu užsikrovęs tikėjimu, kad jau šį kartą bus 2 metai ir daugiau be alkoholio ir narkotikų, ir žinoma tikiuosi be psichiatrinės ligoninės, išsiveršiu pats iš užburto rato. Atrodo kad 2012 ateis ir praeis, liks tik keletas prisiminimų. Kartais taip nostalgiška, kad galvoje lieka taip nedaug. Darbas gydo, tikrai džiaugiuosi, kad jį turiu, bet reikėtų bandyti lipti šiek tiek aukščiau ir nertis į savaitinę rutiną, kada beveik nelieka laisvo laiko. Dievas dar vis rodo man kelią, kuris sunkus ir kur iškarto nepasidarysi didelis ir brangus ir skaniai kvepiantis darbo prakaitu sumišusiu su gerais kvepalais. Kol kas reikia išmokti:

    1. Miegoti mažiau, daugiau daryti. (tai sunku, nes pagrindiniai vaistai nuo psichozės migdo, ir dažną dieną pradedu be plano)
    2. Turėti planą kur noriu pakilti. (kol kas galvoju apie stacionarių kompiuterių tvarkymą, reikia dar plano mokymuisi [būtinai išmokti skaityti rusiškai geriau ir greičiau)
    3. Kiekvieną rytą atlikti rutiną (vaistai + vitaminai ir mankšta [kaip kartais sunku prisiversti] ir skyrius iš geros energijos knygos)
    4. Vesti tikslesnį dienoraštį (kiek įmanoma kiekvieną vakarą ar ryta užfiksuoti esminius momentus)
    5. Šypsotis (nebijoti nieko, aš gi Dievo kareivėlis)
    6. Nevertinti per giliai (nematyti tai ką man nori rodyti liga, beveik visi darbai reikalingi ir išganingi)
    7. Vaikščioti į NA
    8. Išmokti jausti malonumą iš beveik bet kokio darbo, dažniau tvarkyti namus, susitvarkyti kompiuterį iki galo.
    9. Nesileisti į depresiją, kad ir kas bebūtų, negailėti savęs (man Dievas davė daug daugiau nei daugeliui kitų, džiaugtis kad mačiau ir jutau daugiau nei gali parodyti filmai)
    10. Tikėti, kad viskas eina link gero (kai tiki pasaulis kinta kartu su manim, tai mačiau ir jutau ne vieną kartą)

    Dešimties taisyklių kol kas užtenka, turiu kelias svajones kurias galiu išpildyti, tik jas pildyti reikia ne per greitai, lėtai ir užtikrintai eiti link tikslo, tikslas kol kas paprastas – diena su kuo mažiau narkotikų (kavos ir arbatos vis dar sunku atsisakyti). Ši vasara man kažkokia padūmojusi, keista, lyg per kažkokį stiklą, jaučiuosi lyg kažkas man paišo nuostabų paveikslą ir už tai tenori kad aš mažiau keikčiausi ir būčiau geresnis sau ir kitiems. Tikėti. Kai tai pradedi daryti, jau niekas to neatims.

    Aš kėliausi ir ėjau tolyn į tylą
    Paskui mane šešėliai slinko
    Ir aš tikėjau į Dievą kuris glūdi juose
    Dar vieną kartą mane apgavo
    Tie kurie nesilaiko tiesos
    Aš tik nusišypsojau ir taręs:
    tebūnie taip kaip yra.
    paspaudžiau mygtuką blackouto
    Minia pradėjo klykt
    Aš tiek daug dariau visko,
    kad pasimečiau kvadrato ribose
    Dar kartą įkvėpiau kvapą
    kuris sklido iš tavo akių
    Nuspalvojau sienas raudonai
    Pavojaus spalva gi tokia
    Kuris, man atsakys, dar tiki
    vienkartiškumu
    Visi būsim pakviesti į puotą,
    tik kai kurie prie įėjimo susimuš.

    Kai diena vyniojasi lyg niekur nieko, kaip lieka tiek daug valandų, kai neskaitytų knygų kaugė auga, kai supranti koks ribotas esi, belieka kiekvieną vakarą padėkoti, o iš ryto paprašyti pagalbos. Visos dienos tai spektaklis be žodžių, užpildytas miesto triukšmu, piramidė vis dar stovi, nors jau susipranta jos pamatai, kad nieko kito nelieka, tik piešti tai ko nori kiti, ir gali visiškai atsiduoti, ir gali visiškai išprotėt, bet Jis niekada neapleidžia ir visada būna šalia, šneka jis aštriom smulkmenos, katėm kurios bėga per kelią, kai dar kartą būsiu šalia beprotybės, būsiu dar stipresnis nei iki šiol, tikiu kad viskas čia tai teatras, tik aktoriam niekas nesakė kas jie, mano tikslas išbūti ir padėti kitiems išbūt kai sunku, kartu juoktis ir verkti, kartu būti drauge, dar vieną kartą aš pabusiu, nes darbai dar visai neužbaigti, tiek daug liko teksto, kurio niekas neskaitys. Visa šita sistema tik tam kad patikrinti kas tu. Nepažįstami gatvėse ir skruzdėlynai miške, viskas taip panašu bet skirtinga, lyg pasaka sekama išprotėjusios bezdžionės, anksčiau ar vėliau viskas sustos ir nurims, liks tik medžiai ir krūmai, dar žolės tikriausiai išliks. Tikslas tai kiekvieną dieną būti geru, tikėti šypsotis ir džiaugtis begaliniu dangum. Pasaulio centre kažkas viską suka, tam kad būtų įdomiau, milijardai vis gimsta ir miršta, tiesa vis lieka kažkur už suvokimo ribų. Ta pelkė, tas tikslas, tas noras atsijungti nuo blogų žinių. Mus prievartauja ir nieko nelieka tik tikėti tuo kuris aukščiau nei mudu kartu. Aš tikiu, tikiu į savo personalinį Dievą, tikiu kad jis man viską sudėliojo šitame keistame pasaulyje, kur menas tampa šiukšle ir jį perdirba į žaliavą kitam menui, amžini ciklai ir plaukas ant kurio aš kybau, vieną dieną jis nutruks ir man tada viską paaiškins, kas ir kodėl, koks buvo tikslas ir kaip aš ilgai jo nesupratau. Tikslas būti geram, tada ir veidrodinis pasaulis atspindi viską ką tu skleidi. Tikėk ir tu, kad esi čia ne vienas ir yra kitų galingesnių ir protingesnių dievų, kad reikia surasti tikslą kuris būtų be aš, nukreiptas į išorę, spinduliuojantis tiesa ir gerumu. Aš čia atgimiau tam, kad man vėl viskas prasidėtų iš pradžių. Prisimink žvaigždė tai tu. Neįsimylėk daiktų. Turėk vaikų (gal net ne savo). Užauginsim piktus, nes nesaugojom jų nuo to kas skaudu ir turi būti pamatoma tik sulaukus kažkelių. Aš tai paskutinė raidė alfabete, aš taip norėčiau būti besvoriu spinduliu.

    Nuotaika 8/10
    Liga 0/10
    Miegas 10/10

  • Politika

    Politika tai pinigai, politika tai valdžia, politika tai užslėptas smurtas ir kontrolė. Nekenčiu politikos, net diskusijos apie ją, aš anarchistas, mano nuomone reikia atsisakyti valdžios arba ją padaryti permatomą, o ne paslėptą slaptuose pastatuose mieste. Anksčiau ar vėliau taip bus, aš tikiu kad politika ir televizinis šou susikergs ir taps vienu. Politika saugo mus nuo mūsų pačių, nors apsigintume ir patys. Nobenorėčiau būti piramidinės struktūros viršuje, nors tai lengviau nei nusileisti į pačią apačią. Diena bus gera, nes yra ką veikti, bandau nesigilinti į verslo sprendimus kurių nesuprantu. Geriau neiti ten kur tamsu, nebent nori sutikti patį save, tik piktą ir nepažįstantį savo kitos pusės. Ant stalo bėgioja skruzdėlė, atklydėlė iš lauko, galiu ją užmušti kaip jai nesuvokiamas Dievas, kaip ir mane gali užmušti mano nesuvokiamas Dievas, viskas panašu ir atsikartoja nuo smulkmės iki didelių dalykų, kam suprasti senovinius raštus, jei dabar ieškome vis naujo pasitenkinimo šaltinio, lyg neužtektų senų. Lakūnų bandytojų kartos kurios sunkiai sumokės už neišmanymą senųjų taisyklių, alkoholis nuodai, ypač jei kimbi ant jo, kad cigaretės nuodai jau niekam nekyla klausimų, bet kiek žmonių toliau jomis nuodijasi, net keista. Narkotikas turbūt šlykštesnis už heroiną, ir kas visą tai leidžia ir nuo to lobsta? POlitika. Tarptautinė, vietinė, išteklių, verslo. Žodis kuris aprėpia tiek daugk, kad net nebeaišku ką jisai reiškia, nenoriu žiūrėti į wiki, tikiu, tikiu kad mano asmeninis Dievas mane suras, arba aš jį surasiu ir išvaduos iš šito nuostabaus pasaulio, arba duos man vietą ramią ir ilgalaikę. Turiu rašyti, turiu palikti kažką ateičiai, turiu kažkuo pasidalinti su tavimi. Skaitytojas tai dievas greitai bėgantis kodo eilutėmis ir vis vertinantis ar tas kodas nusipelno būti skaitomas toliau. Iš kelių skaitančių atsiranda tas kuris paklausia arba palieka savo kodo šiek tiek po apačia. Kodas dėl kodo. Visi tiki kad jų kodas unikalus, nors sudarytas iš neunikalių gabaliukų, kaip lengva kurti kažką unikalaus, kaip sunku pasiekti kad tai būtų įvertinta. Tegu vertina Jis. Gal po metų gal po dviejų, gal ir niekada, bet po to taško apie kurį žinom daug, bet nežinom kas seka po jo, dabar mus bando įtikinti, kad nieko nėra po jo, bet aš tikiu kad yra, tiksliau sakant turi būti.

    Neberūkau, nebegeriu, stengiuosi kuo mažiau vartoti narkotikų (skaitau ir arbatą ir kavą narkotiku šiokiu tokiu, tik labai sunku nuo jų atsijungti. Noriu visiškai išblaivėti ir pamatyti pasaulį kitomis akimis. Dievas man jau parodė, kas yra kas. Rašymo terapija dar vis padeda.