Neprisimenu kada buvau toks mieguistas 😴 atrodo ir vaistų nevartoju ir gerai miegu, bet vis noriu ir dieną snaust. Nežinau kas išjudintų, kofeinas jau nepadeda, parkopanas irgi sukelia tik nemalonų nerimą. Reikia pagauti kažką kas leistų per dienas krapštytis be nuobodulio.
Teka srautai informacijos, bet ką pamatai vienoje platformoje, pamatai ir kitoje. Sukasi užburtu ratu memai ir visas kitas kontentas. Kasdien ieškoti ko nepamečiau jau atsibodo. Net muzikos naujos geros beveik nerandu, PBB jau visiškai nuklausyta, Bandcampas irgi nelabai ką super pasiūlo. Dabartis mane baugina. Prasidėjo kursai programavimo. dėstytojas labai nuobodus, o ir aš visai nedėmesingas, gal vėliau bus įdomiau.
Pirmas sniegas
Užmigau labai sunkiai vakar vakare, vis galvojau ar verta mokytis tuos programavimo kursus, nusprendžiau kad tikrai neverta, nereikia kad kažkoks diedas man leistų “pasižiūrėti ir pasibandyti”, galiu ir pats tai daryti, plius tikrai nesuprantu kaip per mėnesį ne kasdieninių kursų mane išmokys programuoti, bullshitas tikrai, bando užsidirbti pinigų iš neįgalių žmonių – šlykštu. Plius po to du mėnesiai kažkokio bereikalingo važinėjimo į Valakampių reabilitaciją, kažkokiems pokalbiams, mano fizinio pajėgumo tyrimams. Tikrai nesąmonė, žinoma moka tris mėnesius stipendiją po 365€ bet aš tikrai ne ant tiek nususęs, kad už tiek parsiduočiau. Šlykštu kad iš vis tokia reabilitacija patvirtinama ir vyksta.
Kasdien leidi sau mažus malonumus, arbatą 🍵 kavą, muziką, knygas 📙 straipsnius. Galvoji kaip daugiau niekada nepatekti į beprotybės gniaužtus.
Tam svarbu: nevartoti narkotikų, net vienas parūkymas žolės gali visiškai išmušti iš vėžių ir tada nebeaišku ar pavyks susikalibruoti atgal be psichiatrinės ligoninės pagalbos. Nevartoti alkoholio, jis tikrai irgi nepadeda jaustis geriau ir labai greitai pritraukia prie savęs blogus sprendimus, kurių po to tenka skaudžiai gailėtis. Bandyt mest rūkyt, mažinti vartojamo kofeino kiekį. Daugiau laiką leisti lėtai ⛛ skaityti, tyrinėti, eksperimentuoti, mokytis. Neskubėti būti, išleisti laiką lėtai ir naudingai. Labiausiai noriu atsisakyti besaikio soc medijos sukimo. Tikrai dabar tam daug laiko susinaudoja. Atrodo taip malonu ieškoti kažko naujo, pasidalinti, sulaukti kelių patiktukų iš kitų žmonių. Reikia tikrai bandyti griežtai nuo to atsiriboti. Geriau skaityti knygą 📚 gaila ilgi metai vartojimo tos prakeiktos soc medijos visiškai išbalansavo mano dėmesį. Beveik nemoku susikaupt, ilgiau praleisti ties kažkuo vienu.
Mane neramina kur link suka ateitis 🔮 nauji soc tinklai bando surinkti ir beprasmiškai išnaudoti jaunimo dėmesį. Internetas kaip begalinė vieta dabar atrodo sumažėjo iki kelių puslapių. Ar tai keisis tikrai neaišku, o to senojo interneto tikriausiai pasiilgę visi kas jį matę ir čiupinėję.
Dar vienas rytas. Keltis visiškai nenorėjau, bet pabudęs prasijudėjau kažkiek, žinoma sutraukiau kelias cigaretes išgėriau kavos, sukasi PBB ir vis tiek viduje kirba nerimas, kad kažko svarbaus nedarau. Kaip pavydžiu tiems kurie gali panirti į žaidimus, filmus serialus…
Šiandienos ryto vaizdas pro balkoną:
One thought on “Bėga srautai”
Tie programavimo kursai – tai atsiradusi nauja rinka, kuri EU lėšas įsisavina ir apsimeta, jog išmoko. Realiai greičiau pačiam kažką savo rankom kodint. Dėl žolės – manau, jog įtraukia pats gyvenimo būdas, viskas kas susiję su tuo, netgi žodynas, susijęs su ta subkultūra pasamoningai programuoja. Visapusis to pasaulio vengimas padeda. Neto srauto sukimas irgi mano problema – bandau srautus daryt ilgesnius ir stambesnius – e knygos ir podkastai. Po biškį gaunas. Trumpi straipsniai yra tai kas mano nervų sistemą užkrauna ir perkrauna, o ilgus infogabalus atsimenu ir aiškiai ir ilgai. Geros fotkės ir blogas geras. Nes nėra to perkrovimo kaip internete visam – kur social mygtukai ir cookie accept screenai. Ačiū už turinį. Sėkmės!