Nuotaika visiškai aukštumose, jau net nejauku, kai iš savo patirties žinai, kad ji gali kilti kilti ir tada staigiai lūžti į siaubą ir beprotybę. Vakar paskambino iš probacijos tarnybos, baigėsi mano registravimas pas juos, labai nudžiugau dėl to. Į Caritą kažkaip netraukia, tos žvakutės gerai, bet tuo pačiu ir beprotybė rankų darbo, norėčiau ten labiau padėti su kompiuteriai, nes kišti knatus į žvakes tikrai monotoniškas darbas, nors gal ir reikėtų bandyti jį daryti, dėl susikaupimo, kurio tiek mažai turiu.
Blaivumas jau neša savo džiaugsmą, vėl užsivedęs būti tokiu, realiai gi turiu ir keliančių ir nuleidžiančių tablečių. Keliančios realiai iki kontroliuojamo tripo, tik jau tikrai reikia atsargiai su jom. Geras tripas tai nieko, bet savaitę trintis po Lietuvą pavirtusią Absurdistanu, vis galvojant ir jaučiant, kad tai paskutinė diena tikrai vėl nenorėčiau, nors gal geriau patripinti jei stogas važiuoja, gal pavyktų atsigauti nuo tos kelionės per suvokimo labirintus.
Nebeperku ir non alko alaus, pasitenkinu gira, arbata. Tikrai gerai veikia apynių arbata, ramina. Kaip ir arbata spalvotas sapnas – irgi tikrai migdanti.
Nebevartoju olanzapino, vėl mesti buvo lengva, be jokių šalutinių, pasilieku tik leidžiamą cisordinolį kas dvi savaites kol kas. Kai pradedu per daug kilti nerimastingai, įšaunu 0,25mg xanaxo, bet retai to reikia. Bendrai aš elgiuosi su vaistais per daug atsargiai, reiktų leisti sau didesnes dozes bent benzodiazepinų, jie gi ne olanzapinas kur maksas 20mg.
Galvoje du pagrindiniai projektai dabar: savo portfolio nuotraukų puslapis, ir 234.lt verimas į puslapį apie banko korteles. Tie planai čia beveik šimtamečiai, bet jaučiuosi kad galiu jau pradėti juos judinti ir koncentruoti tą visišką miesto balandžio dėmesį ties jais. Susirašau darbus ant užrašų knygutės, man labai padeda surašyti juos ranka ir turėti po ranka. Nors ir kaip nemyliu Jordan Petersono bet susitvarkyti savo kambarį yra būtina sąlyga geram jautimuisi, žinoma ir be jo aš tą žinojau.
Kelios paskutinės foto:
