Norisi tik slėptis po kaldra, nei kava nei arbata nebepakelia aukščiau 👆 Padariau kelias ryto nuotraukas:
Paklausiau AMD pristatymą apie naujienas iš jų, desktopai atsinaujins tik rudenį.
Lėtai tikint kad viskas dar įmanoma, noriu tvirtumo, noriu energijos, tik nežinau kaip jos gauti. Dar ir šiandien šautis raketinio kuro nenoriu, jau vakar buvo nejauku nuo jo. Galva laksto po senų pokalbių nuotrupas, atrodo kažkas kažkur iširo ir paliko mane vieną keistame realybės variante. Paduok man tikrumo, paduok man energijos. Kasdiena sunki ir varvanti pro pirštus, nenoriai tekanti ir nepaslanki. Kažkas turi keistis, gal reiktų giliau nirti į knygas ir palikti PC savo tėkmei dalinantis turtais.
Kartais taip keista būti kažkur lyg užriby nuo vyksmo. Noriu bet bijau saldžiai kitokio marichuanos dūmo – nemanau kad leisiu sau juo mėgautis. Gertas alus irgi nieko nesuteikė, tik darė labiau mieguistą. Norai pakilti aukščiau iš pilko realumo, miegu tikrai per daug ir tas miegas neleidžia net pailsėti. Pabundu sunkus ir nepatenkintas būviu.
Tiek vaistų ⚕ ir paliktas tik užspaudimas, noriu nuo jų prasivalyti ir atsigauti. Leisti sau džiaugtis esamu variantu, nesukti galvoje to keisto kelio iki šios akimirkos. Reikia leisti sau tikėti neapčiuopamu pažadu kitokiškumo. Džiaugtis neskaitytų knygų biblioteka, muzikos paieškomis.
Gerai kad dar galiu rašyti ir dėlioti savo jauseną į tekstą. Tada atrodo viskas aiškiau. Norėčiau išrašyti visą mane kamuojantį nerimą ir likti tyras ir blizgus. Jeigu sau leisti pakilti kažkiek aukščiau nei kasdienybė, vėl pajusti kvietimą būti dar ir dar kartą kitaip, toliau dalinantis, toliau kuriant.
Diena kai berods geriau
Pabudau anksti iš keistų sapnų, išgėriau kavos, pašnekėjau su lg kol jis važiavo į darbą. Nuvažiavau ir pasiėmiau naują pasą, užėjau į mindaugo maximą, pasiėmiau atsigerti energetinio ir airano ir močiutei pasukų jogurto, paėmiau jei vaistus iš vaistinės. Su mm po pietų važiuosiu į sodą, dar paėmiau siuntinį iš paštomato – šviesikės kurios patiko, dar 10 vienetų jų.
Sukasi muzika iš bandcampo:
https://skeletonje.bandcamp.com/album/open-air
aš berods pagaliau ramus ir bent truputuką užtikrintas. Noriu žalios tėkmės per dienas, leidžiant sau būti ir nejausti nerimo.
Sodas
Antras aukštas atidarytas ir paruoštas vasarai. Jaučiuosi jau geriau ir labiau energingas. Šiandien jau trauksiu atgal Vilniun bo vakare brolis atvažiuoja, o jis dar piktas ant muni. Plius pamiršau namų PC slaptažodį, tai negaliu su RDC prisijungęs ramiai neršt su juo. Senasis laptopas jau rodo savo nusenimą, vos sukasi, vis lauki kad ką nors užkrautų iš internato.
Miegu tikrai labai daug, link dvylikos valandų, reiktų kažkaip sumažinti šį laiką, daugiau laiko skirti vėl visokiom paieškom ir skaitymams, klausymams. Noras būti kokybiškai ilgiau per parą aktyviu, daugiau fotografuoti, skaityti, kažką naujo sukonfigūruoti su raspberry pi kompiuteriukais.
Sodas tikrai atgaivina, čia esančios didesnės senos garso kolonėlės gražiau paduoda per pbb transliuojamą gėrį. Laikas teka ramiai ir užtikrintai, gera būti čiulbančios gamtos apsuptį. Pasidaryti kavos arbatos ir sukti internato srautą.
Srautas jau baigia visiškai nuvilti, neįdomus, besikartojantis, nežadantis nieko naujo tik tų pačių prikolų kartojimus. Rūkau mažiau, koja vis tiek pakeitusi spalvą aplink žaizdą, bet jau daug geriau. Noriu kažko išmušančio iš realumo, tik ne marichuanos pagrindu ar haliucinogeninių grybų, noriu kelionės, pasivaikščiojimo, koncerto, susitikimo su naujais žmonėm, ir tikriausiai tai įvyks. Noriu daugiau kadrų iš gražios aplinkos, noriu daugiau naujos geros muzikos, noriu toliau bėgti knygų puslapiais.
Atrodo viskas stabilu ir prijaukintai žavu, lėtai tiksi sekundės ir atrodo beprotybė labai toli, reikia neleisti jei išvešėti, jau dabar ruoštis rudeniui, ir pilkai žiemos pradžiai kai bus nejaukiai šalta aplink. Vakarais vis pagalvoju kodėl kelias keistas, bėgantis tokiais šuorais, apipilantis dovanomis ir tuo pačiu vis primenantis apie neišnaudotas galimybes. Reikia tiksliau, aktyviau, guviau kurti savo ateitį, noras būti kuo kritiškiau mąstančiam, kuo daugiau išmokti naujo, ir kažkur svajonių gale gal net pamatyti savo antrą pusę, kuri dabar visai nereali, galima sakyti net nereikalinga.
Tikėti gali nauja galimybe būti, džiaugtis ir jaustis savu čia šioje keistoje istorijoje. Kasdien tyliai siurbčioti kavą ir arbatą, galutiniam tikslui tyliai neįkalbintam glūdint kažkur gilumoje. Žaižaravimai paviršiaus tokie gražūs, likimas vis metantis nesibaigiančius kozerius.
Būti tiksliai ten kur reikia, nepatekti į narkotinio šėlsmo orgijas, leisti sau ramiai tyrinėti realumą.
Pažadas vaiskios ir jautrios vasaros jau čia. Aš atsigavęs iš dar vieno beprotybės šuoro sau leidžiu būti tikslinai ramiai. Nebėgti, neskubėti, dūgzti su diena, lėtai nirti į naktis ir leisti sau susileisti galimybę būvio iki galo aštraus, nebijant, nesitikint, leidžiant istorijai pasakoti save.
