Nejauki neramybė

Sukasi:


https://www.mixcloud.com/nilla/untitled/

Aš vakare pasidaręs kavos ir arbatos, išgėręs 1/4mg xanaxo šiaip taip išeinu iš visiškos stingdančios neramybės. Jau antra diena nei knyga nesiskaito nei aktyvesnis galiu būti. Aplūžo namie virtuvės kriauklės sifonas, kiek galėjau suremontavau, tik plaudamas susikaupusį purvą pamečiau tarpinę, tai reikia dabar nupirkti naują sifoną ir sumontuoti. Ryt laukia generalinė namų tvarka, reikia išplaut grindis, viryklę, apčiustyti kuo smarkiau.

Žinau kad negali visą laik jaustis puikiai ar bent gerai. Vis tiek ateina man dienos, kai atrodo tiek nejauku ir nesavas esi kad nors kauk. Tikiu kad rytdienos apsitvarkymas padės kažkiek nurimti. Šiandien gal paskaitysiu vėl knygą. Pasičiupau Murakamio Komandoro nužudymo antrą dalį ir jau daugiau nei pusę įveikiau, gal knygos galas bus stebuklingai geras, nes kol kas tiesiog pertemptas pasakojimas buvo su keliais mistiniais elementais. Senesnės jo knygos būdavo geresnės.

Nušoka mintys į kitus naršyklės langus, jau ramina ir xnx. Norisi kažkaip būt guviu ir veikiančiu daugiau, tam visos priemonės yra, bet stabdo viduje vykstanti nejuntama kova tarp ko ir su kuo net nesuprantu. Kodėl žmogus negali ilgai būti ramiai patenkintas?

-14

Lauke tikrai šalta, aš vėl atsikėliau tik po 1100, vakar pas lg ištuštinau keturis alaus prirūkiau CBD marijos ir parsiradęs namo užkandęs guliau miegoti.

Perskaičiau Murakamio Komandoro nužudymą – tikrai nustebino savo prastumu istorijos, atrodo jau šitas autorius išsisėmė, žinoma knygą skaitosi greitai, vertimas geras, bet turinys tikrai nedžiugina.

Groja Off the record soundtrack. Aš pasistiprinęs arbata galvoju kaip užimti dieną. Penktadienis bet ir traukia kažkur išlysti ir norisi namie skaityti knygą. Neramumas atrodo pasibaigęs, jaučiuosi neblogai. Reiktų apsitvarkyti stalą, kad tvarka ant jo kažkiek persiduotų ir į vidų. Anonimai klausinėja kaip aš galiu turėti tiek jų ieškomos muzikos.

perskaičiau:

https://www.patogupirkti.lt/knyga/santaka.html

Nebloga knyga, tikrai weird literatūra. Patiko tas šalia esančio beprotiškumo įspūdis ir tamsi mistika keista, pirma knyga patiko labiau. Turiu ir trečią dalį pasiėmęs iš bibliotekos.

Po šios knygos tai keistai jaučiuosi, kažkoks stumtelėtas link neaiškumo.

Vėl vakaras, vėl padaryta kava arbata, vėl žiūriu ką skaityt toliau. Džiaugiuosi kad daugiau skaitau dabar, padeda mažiau galvoti ir būt nejaukiam.

-9

Kita naktis, bandau iš pigios arbatos pasidaryti stiprią, Puse pirmos, miegoti nesinori, bėga automatiniai laiškai, surūkytos kelios cigaretės. Kaip berods kažkokiam rusiškam žaidime sakė:
– tu visada žinojai kad kažkas netvarkoje, – išrinktasai

trys cikladolio 1/4mg xanaxo ir tikiuosi teškentis iki ryto naktyje klausydamas niekur negirdėtų kūrėjų muziką ♬ Kasdienės problemos atrodo nutolusios, tik mm pastaruoju metu pikta dėl kaip jei atrodo: betvarkės ir purvo namie, aš visada stengiuosi apsitvarkyti, bet jei kažkokia mistinė šitų namų nemeilė užpuolusi.

Pasikasau nieštinčią pažastį, koks planas žiemos naktyje su muzika ir arbata? Ar iš vis reikia plano? Turiu nusipirkęs net kažkokio mistiško CBD hašišo, jo žinoma dabar nenoriu, gai pagalvojau kainavo daugiau nei tikras, legalios rinkos grimasos. Iš pigios arbatos stipri nesigauna, kad ir dedi daug.

Tiesiog būt, kodėl taip sunku sustabdyti kasdieninio nerimo srautą? Norisi pažado, o jį gali duoti tik sau pats. Kartais patogu atsijungti nuo religijos ir patikėti kad tai vienintelė kelionė kurią turi po kurios velniava, o gal net tuštuma. Visada primena apie save galingųjų kuriamas nerimas, kiek šoks infliacija, kas bus kai liksi vienas, ar nepapulsi netyčia po baudžiamosios sistemos krumpliaračiais. Bet kažkaip ir aišku, kad realumas kuriamas bendromis pastangomis, ir kartais (kaip man yra buvę nuo ciklo-cikladolio) visiškas pamatinis pasidavimo išnykimui siaubas yra nenusakomai gražus ir primenantis apie tavo paties sau sekamo mito galią. Tu tik gamtos dalis, kurią gamta keistai išskyrė būti stebėtoju (tu visada žinojai kad kažkas netvarkoje…)

Kvepalai, pasivaikščiojimai, knygos, muzika, kompiuteris. Visur bėgantis nuo savęs, nes negali būti ramiai, reikia tai atsigerti, tai pavalgyti, tai nusilengvinti. Nėra ramumo ir būt negali, tu turi justi ir bėgti per savo paties sau sudėliotą realumo įmintijimą arba džiugiai arba nepatenkintas. Geriau jau džiugiai, bet kaip greitai gali prisirišti prie priemonių, tokių kaip xanaxas ar kad ir žolė, kad tiesiog tekėti per dienas nieko daug neprisimenant. Reikia tikrumo, bet vadas pasislėpęs už horizonto ir piktas, vis labiau kiekvieną vasarą kelia temperatūra, vis labiau judina oro mases. Tikslumas suvokimo – nėra nieko verto tavo ašarų, bet kartais verkti taip nuostabiai gera. Važinėti emocijų kalneliais, tikėti galutiniu susiliejimu su nepaaiškinamu.

Nebūt bailiam, nebūt ir bepročiui, žongliruoti visokiom cheminėm priemonėm kad išlikti priimtinam kitiems. Kava arbata, tas populiariausias narkotikas, kad būt. Ir jaunimas geriau besirenkantis visokią rūkomą žolę nei alkoholį. Kažkas kad tave išbalansuotų būt piktam, kad nėra prieinama viskas, ir galios struktūros kurioms tūkstančiai metų, tas mistinis babilonas, važiuoja mieste bevarde mašina, kyla lėktuvu, žiūri aptarnaujančio personalo žvilgsniu ir atrodo visiškai atsiribojęs nuo tavęs. Didelės mažai valdomos galios sankaupos, miestas tai tylus monstras – neatitinki standarto – greitoji, arba ji su pareigūnais – sveiki čia tu pabūsi patrauktas, čia psichiatrinė, čia tave sumažins ir primins kiek daug tu skolingas išorei, ir kiek daug ten turi. Utopija gyva – ji vadinasi šiuolaikinė civilizacija ir jos neasuskaitoma galybė skirtingų veidų, visur kitaip, visiems kitaip. Likti palaikančia figūra, revoliucija vyksta čia ir dabar, tik jos žinoma netransliuoja televizija, apie ją nerašo delfi. Ji juntama viduje, šaukia noras pakeisti į geriau, o keičiasi viskas į greičiau ir sudėtingiau.

Labai džiaugiuosi kad nebeturiu nei FB nei Twitter, tos naujienos vis tiek prasimuša iki tavęs, o sukti beprasmį koorporacijų nufiltruotą srautą beprasmiška. Gal todėl ir tiek daugiau skaitau, nes seniau gali kelias valandas sukti srauto ruletę ieškodamas kažko “gero”. Dabar gera randi ramybėje ir kartais užplūstančiame nuobodume, jame kažkokia sėkla galimo lūžio, galimo atradimo.

Žinau kad reikia vaikščioti, vaikštant arba su romanu ausyse, arba tiesiog stebint, kyla gerų minčių, atsipalaiduoja nerimo mechanizmai, tu ištraukiamas į besiliejantį realybės srautą ir stačiakampės dėžės. Eiti gerai. Bet dabar naktį gi neisiu kur akys veda, man visada sunku be tikslo išjudėti tiesiog dėl judesio, reikia užduoties, plano. O reiktų išmokti tiesiog dėl atsipalaidavimo, dėl savo psichinės sveikatos.

Laiko šuorai, jaustos laiko kilpos. Kažkas nepaaiškinama realumo atspindžiuose kurie nuo seno tave persekioja. Kaip palikti praeitį jei pačiai? Kaip nebegalvoti apie buvusius santykius, darbus, kolegas, draugus. Kažkur pradėjusius megztis ir nutrūkusius ryšius. Kapoja sunkus dubstepas, aš negaliu sau sukurti tikslo kito be anoniminių tinklų palaikymo ir piratavimo. Nors kaip dabar streamingo eroje tai net piratavimu laikyti sunku, tai tiesiog public service tiems kurie dar žino senus kelius, palaikomas degimas nuslopintos dalinimosi revoliucijos.

Tikėt

Savo mažu įnašu į tinklą, savo tekstu, savo mintimis, ir kitais. Kai pilnai suriečia psichozė kitų nebelieka, lieki tu vienas ir ant sienos šizofrenijos projektoriaus rodomi vaizdai, pririštas prie lovos, gliučinies, vaistai to neištrina, lieka visa tai visada su tavim. Kaip ir tie keisti atsitikimai, kai susilieji su flow ir atspėji realybė, galima sakyt net ją gamini, projektuoji aplink save. Amžinas atsitiktinumas, ir tvirtumas saule sukimosi, dangaus debesys žadantys spalvotą realumą iki galo. Laukiant jau nebežinai ko, tiesiog būt, stebėt, mąstyt ir galvoti kaip išgeiminti iš sistemos dar purvino resurso kažkokiom ale svajonėm. Svajonė likti sveiko proto tiek ilgai kad viskas pasidarytų pilkai ramu. Pasaulis nesvetingas, tik žmogus vis bando išgeiminti saugumą. Paspausk knopkę, kinijoje sujudės sandėlys, atspausdins tavo adresą ir išsiūs tau kad ir netirtų narkotikų, ar tradicinių prekių, vieni už daugiau klikų, kiti už mažiau. Tikėti turi savim ir artimaisiais, saugotis greitų draugysčių vis prašančių pinigų, neskolint daugiau nei gali dovanot. Žinot kad draugas tai pora šimtų valandų praleistų kartu, o ne tas kuris šalia ir iškarto nori pasitikėjimo. Aš džiaugiuosi kad psichiatrinėje susirandu naujų santykių, bet kartais ir apsigaunu.

Tikėt galimybe, tikėt visais variantais ir būt susitaikiusiu bet be kovos nepasiduot. Smegenys pripratintos prie daužiančių lėtintuvų, tiek draugių pabuvojusių psichiatrinėje, tiek keistumo. Tylaus psichikos protesto prieš atsitiktinumus, nesuvokimą šiuolaikinio kitoniškumo, lūžtančios realumo bangos grimasos. Tu esi viskas savyje, reikia tik susitaikyti, patikėti, kad turi aukštesnią galią ir ji gera. Nepaišyt savo Dievo blogo. Leisti jam tau paduoti begalybę į akis ir ausis.

Ribotumas, nebereikalingas pasaulio užvaldymas kai esi soste gerumo, susitaikymas su veikla lėtai griūnančiam mieste. Išremontuok savo samonę, išmok atskirti požymius kad išplauki. Haliucinacijos yra tokios realios kad tik po fakto supranti kad kažkas buvo smegenų žaismas tau – ir kartais grynai ištrauktas iš ateities 🔮

Matyti ateitį – bet negalėti jos papasakoti. Liūdnas realumas verkenčio klauno akimis – leisk sau atleisti sau.

Praeitis tai keistas mitas, kurį prisimeni kaip paskutinį syk prisiminei, bet ne tai kas tada buvo. Prisimeni emociją, ne faktą. Vingiuojanti adata duria į veną, seselė sako neslėpk venos, o aš žiūriu į adatą ir jinai man juda, vinguriuoja. Tik nusukus žvilgsnį paima kraujo. Vampyrai tikri ir realūs, mistika kad esi fermoje energijos, emocijų. Outrage sells. Visos priemonė tam kad apgauti save, atsiriboti nuo kito. O kai pabūni susiliejęs, išskiria aplinkybės, krizės, nesusikalbėjimai.

Laiko šuolis

Ciklas turi keistą savybė skaldyti laiką gabalais. Pažiūri į laikrodį ir valanda dingusi neaišku kur. Bet valanda kitokia, kitokios realybės. Bėgant savo paties minčių labirintais į atsigavimą. Nuo ciklo gali atsičiūchinti kartais po savaitės, o niekas nieko nepastebėjo, kad tu trainiojaisi už ribos su haliucinacijom.

Akcija blausus tikrumas. Dovana už kurią nėra kam atsidėkoti.

Vakar skambino į domofoną: kas? mes čia iš vienuolyno, nu ok įleidžiu, skambutis į duris, atidarau už jos krišnaitas, siūlo savo knygą ir savo įtikėjimą. Aš negaliu taip staiga patikėt, bet jie vaikšto ir tiki, o aš tikiu esama akimirka, gražia iki negaliu, ryškia. Kasdien reikia padėti sau būt, amžinose atostogose. Nuošalaus žvilgsnio, kuris mato daugiau. Mistikos realumu, pasidalinimu ir susirinkimu iš gabaliukų. Techninės priemonės būti paduotos, istorija nešanti siaubą. Kaip kažkada pirmą kartą psichiatrinėje, lankstau sau mobijaus juostą ir galvoju – maksimalus skausmas ir blogumas, realiai maksimalus kaifas. Du to pačio poliai į kuriuos patekus niekada nepamiršti, liguistos vaizduotės ir nedraugiškos kultūros tau pasakojamas interpretacijas.

Be real

Skambiai žibanti frazė – nepamesk realumo, nors kai nuvažiuoja stogas spalvos tampa ryškios iki skausmo. Ir visos jaustos haliucinacijos seniau kaip lavina, parsiranda atgal siaubai ir klaidingumas. Sukurti gerą atmosferą sau tyrinėti. Nakties tyrumas užgesintais priešais esančio daugiabučio langais. Dar arbatos. Indiškos. Bijot mirties? Mm jau ne sykį sakė kad nenori ilgai gyvent ir būt našta. Mčt kuo toliau tuo labiau virstanti ragana kuriai niekas nepatinka.

Koks tavo tikslas? Nugalėt pasidavus. Išleisti emociją į tekstą.

Nesustabdomas keistumas, kitimas. Neatspėk ateities. Lik po realybės volu. Svajok apie harmoniją. Tikslus dūris į sąmonę. Aš turiu viską ko norėjau, viską ko man reikia, ir tiksinčiam laikui nieko neskolingas. Griūnantis grožis. Kažkas šiandien linksminas, kažkas verkia, kažkas nesupranta. Dūris paprastumo. Niekas gi nieko ir nežadėjo.

Atgal viskas į cyber viduramžius. Ekranai. Mes svajojom, dėžės džiaugėsi. Iškeistas nekaltumas į suvokimą, Kažkas už paaiškinimo ribų. Likti žmogumi, kad ir kaip tai skambėtų banaliai.

Atsargiai, tavo svajonės pildosi. Tu turi daugiau nei dauguma – laisvą laiką būti, bėgti klavišais ar akim. Išbalansuoti modeliai, netikrumas, kaifas iš paranojos.

Simboliai, sankaupos, sanplaikos. Visi tik ėjo, liūdnai kalbėjo, išmušti save iš vėžių specialiai tam kad atsigauti, priimti realumą esamos akimirkos kaip kulminaciją visko. Kiek daug dar lieka nepasakyta

savicenzūra

Tinklas neatleidžia, agentūros dirba, chaotiškas pasaulis. Suprasti tris kalbas, kad matyti skirtumus, matyti prakeiksmus kurie veikia. Įsimbolinti laiko tėkmę. Pasukt ruletę, sąmonė keistumo. Anonimas per slsk parašo: thx!! Viskas išnyks kažkada, bet dabar leidžiu sau plaukti, niekada nesirinksiu išėjimo, klaidžiosiu savo nuotaikose ir klaidose kurios mane sukūrė. Negali būti atviras tinklui. Gali apžaizdamas tema pasakyti: everything is amazing, but nobody is happy.

Tinkamas laikas, tinkama vieta. Pasidėti netikrumą į užantį. Pralinksmink save, progresas leis būti, tikrinti naujumą akimirkos. Atgal iki pradmenų. Leist sau kisti, nepamiršti pamokų. Kai sapne atsiduri mokykloje būna keista. Kai nemiga eina į antrą parą irgi keista. O kažkas su amfetaminu ir savaitę pratempia. Dvi keistos pusės: legalu, nelegalu. Žmogus kuris ieško kaip atsipalaiduoti ir pamiršti. Daviau kažkada xanaxo Grškvč – maišė su alkoholiu, patiko pamiršti parkes ir būt ramiam, net sumaišė šeštadienį su pirmadieniu kad reikia darban. Kiek daug pamiršta išminties, kaip kraupiai komunizmo šmėkla vaikšto čia po buvusią sssr. Knygos kad pajusti kitą kampą, kad atsijungti nuo pasakotojo viduje ir pasirinkti pasakotoją knygoi. Suregztas supratimas iš atplaišų, simboliai kurie užbūrė. Galutinai suvokiamas kokybės klausimas, neišdalinti turtai ir dūlantys lobiai.

Realybės šypsniai

Tik perskaičiau abi pietinio pakraščio knygas, parašė kažkas iš sena.lt, norėjo knygos pirmos, sakau yra ir antra, sako paimsiu jei nuleisi kažkiek, sakau 9€ gerai atvažiuosiu pasiimti, pažiūriu internetiniam knygyne visos trys dalys kainuoja 10€, jaučiuosi kažkaip nejaukiai, lyg apgaudamas, žinoma dar pinigai ne rankoje, bet kažkaip keista kaip realybė save gamina kai atkreipi į kažką dėmesio, tas syncronicity keistas dalykas.

https://music.youtube.com/watch?v=8n5JSz7JkE8&feature=share

Seno auksinio gabalo remiksas

Suvokti, kad suvokimas yra klaikus ir tuo pačiu jo nebijoti. Gali leisti sau būti nei pirmu nei paskutiniu. Begalybių matematika ir likimas kuris nepaperkamas. Šamanavimas naktyje, lauke prisnigta – gražu. Norisi kažkaip palaikyti kitus, ne pinigais.

Muzika spalvoja tikrovę, cikladolis ir arbata pakelia beveik iki haliucinacinio realumo. Leidimas būt gajus, mergina dainoje sako kad nori tik svajoti su kažkuo.

Daugialypė tikrovė, paslanki ir tuo pačiu labai tvirta. 0432 miegot dar nesinori

Leave a Reply to vilmantasr Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

5 thoughts on “Nejauki neramybė”

Mastodon