Sunkios dienos

Kelias dienas tikrai prastai jaučiaus, sapnuoju daug labai ryškių sapnų ir jie nemalonūs. Bandau per dieną pamiegoti, bet tas miegas sunkus, nepailsinantis. Neramu, norisi vėl patekti į įprastą ritmą. Nesenai net pasijuto labai gąsdinantis dežavu. Atrodo sukuosi vis besikeičiančiu užburtu ratu. Nežinau ko norėti be ramybės, knygos nesiskaito, žaidimai nesižaidžia, muzika ir neberamina. Vis pastebiu syncronicity. Plaukiu per realybę įsitempęs.

Jaučiu kaltas kompiuteris ir tas nuolatinis pasaulio žinių sekimas, reiktų atsijungti nuo beprotiško ritmo greit kintančio pasaulio.

Socialinė medija yra blogai, reiktų nustot ją sukt ir nebent nuotraukas savo kelias per dieną sukelti. Crypto valiutos vėl šoka savo šokį, o aš neramus prie kompiuterio sėdžiu, kasdiena tapo lėta kančia. Norisi kažkaip suvirškinti visą savyje esančią informaciją ir padaryti sprendimus, teisingai juos sudėlioti ir kažkiek nuspėti ateitį.

Nežinau ko daugiau norėti, lyg ir turiu viską iš daiktų, žinoma visada galima norėti geresnių, bet ir esami visiškai tenkina. Čia kaip su trečio ekrano atsisakymu – tik patogiau naudotis PC tapo. Pinigai visiškai nustojo džiuginti, reikia taupyt, tikrai ateina sunkesni laikai, globalūs tiekimo sutrikimai dar tęsis ilgai, kainos kils, mažiau bus pasirinkimo. Nors prisidėjau šiandien skaitmeninių albumų už 34€ į bandcampo krepšelį ir nusipirkau – manau reikia dalintis labiau nei kaupti, plius visi pirkiniai tikrai džiugina, išsirinkau iš norimų sąrašo tuos kurie neturi daug juos pirkusių.

Kai pažiūri koks milžiniškas kiekis skirtingos muzikos yra, kiek žaidimų, filmų, serialų, net nešnekant apie tiek metų besikaupusius tekstus, yra prieinama dabarties liūdnai sielai, turėtų raibti suvokimas ir turėtum būt patenkintas, bet spaudžia vis gėda, kad esi nepakankamas, kažko trūksta. Tiek keista visuomenė pasidarius, gaujom puola kitaip manančius socialiniuose tinkluose, kurie ir taip virtę kažkokiom keistom vietom kur belekas iš kitų atmėžtas milžinišku kiekiu reklamos (taip bent FB) gali ten susirasti kampelių džiugių, bet srauto kontroliuoti jau beveik negali, nepatogumas naudotis visiškas, kaip ir man keista kodėl bandcamp neturi normalaus rekomendavimo varikliuko. Youtubas tai iš vis tragedija siūlantis kontentą baisesnį nei telikas, influenzeriai blemba, atmėšta, už tai kad esi LT, rusiška propaganda, tarp to kas populiaru, muziką irgi jau ne be taip gerai jaučia, siūlo tą patį per tą patį, kažkiek naujo, bet negali perkrauti pagrindinio lango ir gauti kažką visiškai naujo, esi walled garden ir niekas nenori kad tu bėgtum kažkur, ar ieškotum paribiuose naujienų, reikia kad žiūrėtum kas populiaru, realiai baisiau už teliką, nes kažkiek jaučia kas patinka ir tave pratina prie kitokio didesnio šūdo. Gerai yra kad nebe 25 metai tau ir gali ramiai atsijungti nuo pop kultūros ir jaustis labiau priklausantis sau, su savo jau surastais receptais ir pasirinkimais.

Dvi nakties

ir kas belieka norint traukti iki ryto?

Muzika kuri ramina, tekstas sau kuris sudėlioja trumpas minčių nuotrupas – pačiam tampa aiškiau. Nėra ko šokinėti, kai viskas po truputį artėja prie beprotiškumo ir sunkesnių laikų, reikia laikytis draugų, palaikyt kontaktą, kad ir tekstu ar telefonu. Likimas jau padavė viską, keistai atrodo, bet pats žinau kad tai netiesa ir linksmumas tik įsisiūbuos.

Išploviau indus, aptvarkiau virtuvę ir iškarto ramiau, kaip mane keistai ramina indų plovimas.

Dar kita diena aštuonios vakaro

Visiškai baigia įgristi namai ir kompiuteris, miegu tikrai per daug, ir dieną ir naktį. Pykina iki graudumo soc tinklai ir suvokimas kiek ten matricoje kabančių žmonių.

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Komentarų tikrinimas įjungtas. Po kiek laiko jūsų komentarai bus apublikuoti.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.