Išprievartautas pasaulis

Pažiūrėjau dvi dokumentikas apie socialinius tinklus:

kartais tikrai atrodo kad pasaulį valdo turtingi išprotėję pedofilai, nors tikriausiai kažkas net aukščiau už juos, ateivių vampyrų emocinė ferma. Tikrai neskanus skonis burnoje pažiūrėjus šias dokumentikas. Dabar visi nardinami dar giliau į šitą beprasmę ir naikinančią matricą. Nenuostabu kad taip smarkiai padidėjo depresijos, nerimo ir savižudybių tarp jaunimo, protingi dėdės iš silicon valley bay area pasaulį privertė kentėti dėl pelno iš klikų ir pasaulio padalinimo į gerus ir blogus. Vaikai su pornografija susiduria vis anksčiau, patyčios vyksta nuolat ir atsijungti negali, nes tai kaip ir bendravimo priemonė kurią visi naudoja. Mane tai vemti verčia nuo FB visiško pilno tuštumo, labai retai ten pamatau kažką gero ir nuoširdžiai įdomaus, jei atsiranda kokios geros grupės jas greit ištrina dėl “taisyklių pažeidimų”. Visa elektroninė medija kuri turėjo suvienyti tik suskaldė žmoniją, pasimatė daugiau jos juodųjų pusių nei kas nors galėjo numatyti (pavyzdžiui selfie aš bendrai nesuprantu, man tai rodo tik būsimą arba esamą psichikos sutrikimą). Auga karta kuriai telefonai ir tabletai buvo paduoti nuo mažumės – jie net nesupranta kad tai sužaidybinta realybė, kuri tave siurbia ir išnaudoja, tavo sekėjams yra nusišikti ant tavęs, visi mes pakeičiami labai greitai robotai ir dažnai niekas mūsų toje mišrainėje net nepasiges. Šlykštus influencerių ir streamerių kišimas tau savo ale nuomonių, patyčių, ir visiškai nerealus pažadas, kad ir tu gali tokiu tapti, kiek besistengiančių vargšų tai daryti? Graudu. Dar graudžiau, kad dabar, per karantiną, realiai uždraudė gyvą bendravimą, pas mus net neskelbia kiek daugiau žmonių nusižudo, bet daug kur daugiau nusižudo nei miršta nuo koronos. Kai matau usa vartotojus mastodone man iš vis liūdna žiūrėti į jų susigalvotus pronauns, verkšlenimus pinigų, merginas plūstančias į onlyfans rodyt savo pizdų už centus, kad išgyventi (https://themargins.substack.com/p/the-internet-is-for-porn). Reikia suprasti kad čia LT gal jau net geriau nei USA bendrai paėmus. Globali labai staigi kaita, ir gerai kad užgrojo Com Truise – Alfa Beach – bent kažkiek ramina tas pažadas muzikos apie tai kad prarasti laikai išlieka atmintyje gal net gražesni.

Ką galime padaryti kovodami su milžiniška soc tinklų matricos mėsmale? Atsisakyti turbūt ne pasiūlymas, nes tam reikia labai daug valios, galima būti anonimu, galima būti tinkluose ir neieškoti lietuvių, kartais surasti užsieniečiai yra daug geresni ir nuoširdesni nei lt publika, pats bent g+ turėjau krūvą užsienio sekėjų kurie tikrai nelaikins kažko todėl kad aš tai papostinau, dės pliusą tik tada kai realiai jiems aktualu ar patinka tai ką įdėjau. Bet tas ryšys ir nutrūko kai uždarė g+, kelis radau kituose tinkluose. Realiai mes turime grįžti atgal į blogų (internetinių dienoraščių) laikus su rss, nereikia jokio vertingo kontento palikti koorporaciniams tinklams, jis tikriausiai dings ir bus ištrintas, tuo labiau atsakymų į kažkokius IT klausimus, ar šiaip naudingų atsakymų. Reikia statyti savo asmeninę vietą internete, taip ir išmokstama daug ir daug mažesnis šansas visokių patyčių. Geriau labai mažai akių, bet sau palikta vieta kurioje galima dalintis ar aprašinėti tai kas įdomu. Rašyti dienoraštį tiesiog beveik reikia, ar jis būtų atviras ar uždaras. Čia aš visada rašau su vidine cenzūra, bet pačiam kartais labai keista paskaitinėti senus įrašus, kai nieko beveik nepameni nei apie jutimąsi tuo laiku kai rašei, nei kur buvai, ką veikia, tik kažkiek iš datos nujauti.

Išprievartauta karta, ateinantys sunkūs laikai su vis daugiau neigiamumo ir valstybės kišimosi į gyvenimą, o dauguma sulindę į ekranus kurie juos pačius kankina, algoritmas kuris skirtas kuo daugiau laiko skirti jo rodomam šūdui, kuris jaunimui pačio algoritmo ir suformuotas. Išeities nėra, aš tikrai netikiu jokiu globaliu prabudimu ar kita new age bullshit chuinia, aš gal kažkiek tikiu moteriškumo sugrįžimu atgal, bet kiek matau tas moteriškumas visiškai sabotuojamas pornografijos nuo mažumės, paribinės, šlykščios. Moterys kenčia daugiau nei vyrai nuo šito soc tinklų debilizmo, stato sau per aukštus reikalavimus, valgymo sutrikimai, depresijos, nerimas, tada kaip visada paslaugios baudžiamosios psichiatrinės sistemos saujos tablečių ir laba diena, smegenys sugadintos turbūt visam laikui, jų realybės tunelio nepakeisi, kol jos toliau save alins soc medija, selfeis ir netikrais draugais. Man FB, kai prisidėjau daugiau draugų pačios parašo 14 metės ir siūlosi į drauges, man tai yra tiesiog kraupu, kaip dabar peer spaudimas daro savo, turi eiti su minia arba būti sutryptas, dar žinoma gali pasitraukti į šalį nuo minios – tą aš ir siūlau.

geriau skaityti senas ar nelabai senas knygas nei ieškoti to kas dabar viral ar taps viral, ar bendrai kas svarbu masėms, masės yra bendrai paėmus neprotaujančios, valdo algoritmai jau ir AI atlieka savo eksperimentus, niekas nebekontroliuoja kritimo žmonijos į prarają ir ateinančius kitokius amžius, beprotiškai moteriškus, nesuvokiamus. Pasaulis išnaudojo savo limitą kilimo, dabar tik žemyn. Kaip tam pasiruošti? Sunaikinti savo suvokimą susiformavusį, geriausia su DMT, ta medžiaga nepaliks tavęs tokio pačio. Bent man tai visiškai skaitmeninė realybė pasimatė ir nuo tada jinai dar milžiniškai žingsniais skaitmeninama bandant atitraukti nuo tos kurioje to skaitmeniškumo ne taip ir jaučiasi. Ateitis nesuvokiama ir klaiki, nieko gero joje neslypi, gali tik pats pasiruošti nesiparinti dėl pedofilų ir milžiniško kiekio kančios aplinkui, savo realybės tunelį tikrai gali veikti. Mano tai jausta ne vieną kartą, išprotėjus laikas ir mirtis tampa beprasmiai, svajotos svajonės išsipildo tik tam, kad pradėtum jų nekęsti. Laukti ir džiaugtis gyvenimo šou, buy the ticket, take the ride. Aktualu yra tai, kad mes esam būtybės iš nesuvokiamos galios vietų ir grįšim į tas vietas, todėl ir retai kas nori antrą kartą pilno dmt tripo, užtenka ir vieno – nes jis kaip gimimas ir mirtis ir visa amžinybė.

Jei nėra galimybės DMT tripo (o tikriausiai ir nėra, čia ne grybai, lsd, ar kokie research chemicals) belieka knygos – pelevino, sorokino, murakamio, kafkos. Kodėl rašau taip negatyviai ir piktai? Nes man realiai baisu ir neramu, neramu dėl krypties, neramu dėl pasidalinimo, neramu dėl jaunimo prievartavimo per maumenėlį korporacijų ir to net realiai nesuprantančių.

Jau ne pirmą dieną tenka griebtis xanaxo kad kažkiek palengvinti visišką nerimą dėl uždarymo į gardelį. Realiai tai norėčiau visiškai nusiplėšti smegenis bent trumpam, pajusti siaubą ir gilumą būties, bet bent marichuana jau to net nedaro – tiesiog nejaukiai jauties ir sugenda ateinančios dienos. Načert.

Nepasiduok miniai

vat toks ir džiugus beprotybis ir gelbėja – chaos magija:

ir žinoma tikrojo pasaulio pakitimo liudijimas:

vat tame giliam keistume tikriausiai ir slypi atsakymas kaip save kalibruoti kuo pastovesniam laimingam būviui, juokas ir kritiškas protas būtinas, jokių minių, kuo daugiau paribių kultūros, beveik jokios LT žiniasklaidos, nedidelės grupės, nedaug tikrų draugų irrrrr viso to net nereikia reikia išmokti vienam sėdėti kambaryje bent dabar: https://www.theguardian.com/lifeandstyle/2014/jul/19/change-your-life-sit-down-and-think

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon