Žinios vienodos, purvinančios, nervuojančios, stabdančios, beprasmės.
Norisi muzikos, ir ji už kelių paspaudimų pati siūlosi, koorporacija žino kas patinka, o yra žinoma ir kodiniai žodžiai kurių vis daugiau žinai einant laikui, mačiau memę kad mechaninė klaviatūra tai ne būdo bruožas. Viskas tik tam kad jaustum, stipriai, kartais bukai, kartais pats sustiprinęs amplitudę. Kartais ją nubukinant. Visokios priemonės, tikslas įsiprasminimas ir bėgimas, kuo mažiau apmąstymo, kuo daugiau jautimo. Norisi lėtai tekėti per laiką jaučiant nuostabius momentus, ar jie geri ar blogi, jie gi ir turi būti visokie.
Kartais taip lėtai rašant kažkas nušvinta – paaiškėja, naktis pasakojanti savo istoriją, kad tu dabar gali nirti taip giliai ir taip sekliai, šokinėti paviršiuje, ar visai valgyti kas paduota. Pateikta su kaupu, kasdien bėgant lėtai, ciksint klaviatūrai fiksuojančiai žodžių nuotrupas. Kažkas, kompiuteriai visam pasaulyje atsakinėja į užklausas, transliuoja turinį. Kam visa tai? Pasuki ratuka FB walled garden, pažiūri youtubčika iš kito monstrinio koorporacijaus, nueini paklausyt muzikos dar pas vieną. Kada taip viskas sulindo pas turtingus dėdes, kažkada belekas būdavo dalinimosi platformose, dabar liko beveik vien filmai, bet ir tie ne visi, kažkas atsitiko su tuo globaliu noru viską išsaugoti. Kūrybos priemonių daugiau nei laikmenų ir proveržio jose didelio nebuvo, o ir centrinio serverio viso turto, bent kiek svarbesnio, neatsirado. Dabar aš prisijungęs su savo terabaitų pora dešimčių nuolat matau poreikį 200mbps per kelias obsecure dalinimosi platformas ir torrentus ir tai ne esminius ir didelį dalį iš jų privačių. Niekur nenuėjo piratų revoliucija – tik filmų padaviman. Niekaip nesuprantu kaip tiek daug žmonių gali tiek daug žiūrėti vaizdinės medžiagos, ir ant tiek panašios. Informacijos srautas milžiniškas, jis net tikrai galima sakyti – žalojantis.
Lieka tik apsiriboti, geriau tekstas ir muzika.
Dar vienas vėlyvas rytas
Miegojau tikrai ilgai, neramiai iš ryto, atrodo ir nieko nesapnuojant ir vartantis kažkur visai kitur. Karšta kava šiek tiek prabudino. Vis tiek galvoju apie informacijos srautus, kiek daug perslenka per mus, ir išsaugoti viską beprasmiška.
Norisi sustabdyti nežmonišku greičiu besiveržiantį naujumą, bet jis daug stipresnis. Praeities spaudimas ir nostalgiški prisiminimai ir noras pamatyti kuo toliau į priekį sąmokslo teorijų nujaustos distopijos.
Pasivaikščiojimas iki bibliotekos ir parduotuvės, parsiradus namo vėl sukasi muzika ir begalinis interneto žodžių srautas. Tas tu kuris manai esi tu ištiesų neegzistuoja.
Reikia padaryti nuotrauką:
