Sustingęs laike

Šiandien pirmą cigaretę surūkiau tik 2000 vakare. Jausena puiki, atrodo viskas nuostabu tik nežinau kuo užsiimti. Kažkoks viso pasaulio vaiskumas ir skaidrumas, jokios baimės, tikrumas būvio akinantis ir malonus.

Kaip pagalvoji kiek pinigų aš išleidau ant visokių niekų darosi nejauku, taupyt aš nemoku, bet turėtų likti daugiau pinigų nes kaip ir bandau mesti alų ir tabaką, plius namo ne vienas aš nešu maistą. Jaučiuosi kaip nežinomos piratų salos karalius, kompas burzgia dalindamas save ir bitus ir baitus, aš klausau ambiento. Niekaip negaliu suprasti iš kur atsirado tas džiaugsmingumas ir pajutimas to pasitenkinimo, kad viską turiu. Peršalimas beveik baigėsi, gal ir kokia korona nauja čia buvo, bet testo nedariau ir nesityriau. Liko tikėti vakaru ir nesuvokiamumu. Unikalumas visų ir unikalumas tavo paties, noras daugiau valdyti savo gyvenimą. Gražus ruduo, kelios nuotraukos, tik dar nekyla ranka jų apdirbti. Likti ištikimu sau, šeimai, draugams ir žmogiškumui.

Palaimintas ramybe, palaimintas laisvu laiku, išskirtinai pasitenkinęs ir nieko nebenorintis. Jaučiuosi lyg danguje čia ant žemės. Žinau kad ta malonumo būsena pavojinga: jei ji kyla per daug aukštai, gali lūžti į beprotybę-psichozę. Keista bijoti gerumo. Taip jau išmokęs, per daugelį nesėkmingų bandymų jaustis gerai ilgai. Džiaugtis mažu ir tuo pačiu pačiu nuostabiausiu. Jei manęs kas paklaustų ar ką keistum savo gyvenime: visada atsakyčiau nieko, visas mano kelias buvo skirtas man ir praeitas tam kad atsidurčiau šioje nuostabioje akimirkoje. Esu laisvas nuo baimių visų išskyrus nuplyšti. Psichozės kartoti nenori, nenori kankinti ir kitų aplink ne savo noru. Norėtum taip jaustis ilgai, bet tai veda kur durys be rankenų. Net nežinau, gal ryt susileisti cisordinolio, šiandien išgerti olanzapino, net nejauku kaip gerai gali jaustis vienas, stebėdamas minios darbo vaisius ar tai muzika, knygos ar paveiksliukai internetinai, ar minčių nuotrupos.

Ir visą šitą fantastiką tikriausiai iššaukė nemiegota naktis. Ryte žinoma guliausi numigt, jau nebe tie metai, kad tempčiau virš paros kai tam nėra reikalo. Visiems kažko reikia patenkinti įgeidžius, o aš prisimenu tuos pakilimo momentus kai atrodo kad jau net visos moterys tavo ir tavęs geidžia, kai pasaulis svetingas ir džiugus, kai net nereikia papildomų veiksmų, kad būtų nuostabiai ryškiai gaiviai įsimintinai pakylėtai gerai. Nei miltelių, nei alko, nei žolės. Norėtųsi kažkokio nuostabaus veiksmo kad dar pakelti jutimąsi, ir kaip bebūtų keista tam veiksmui tinka ir indus išplauti ir apsitvarkyt, suvalgyt sriubos. Viskas atrodo geriau nei gerai, kai galvon neįsileidi mąsinių isterijų, ir to kas nėra aktualu čia ir dabar, strateguoti net nereikia, strateguoja už tave didesnė jėga. Kaip žinia savo Dievą reikia kurti su viena sąlyga: jis turi būti mylintis tave. Manas tikrai keistais užkaboriais mane vedžiojęs ir parodęs daugiau nei kada nors esu tikėjęs. Svarbiausia nesinervinti dėl to ko pakeisti negali, padėti kitiems, palaikyti degimą geros nuotaikos. Mes esame gauja, mes esame save suvokiantis realybės smaigalys ir reikia suvokti, kad viskas keisis ir tikriausiai ne į gerąją pusę, bet gi gal tokia ir sutartis evoliucijos?

Noriu rašyt

Kažką svarbaus, kas malasi omenyje bet nesusikristalizuoja. Sukasi dub techno ⚙ Kompas atrodo nebesiožiuoja, pažiūrėjau kiek kainuoja AMD nauja platforma – tai pigi motininė 6800x GPU ir 7700 procas + 64GB DDR5 apie 2000€ – brangu, tiek man susitaupyti per metus be šansų, kažkiek žinoma paskolintų šeima 👪 gal kainos dar kris, nors su tokia infliacija atrodo, kad kaip tik kils, mačiau tik kad SSD diskai tikriausiai pigs, bet ir taip turiu jų nemažai, tarp jų net trys NVME, tai naudočiau naujam kompui senus.

Savirealizacijos noras, noras saugumo – visa tai kuo toliau tuo darosi nerealiau globaliam pasaulyje. Aš save realizuoju kiek sugalvoju, bet vis tiek viduje gyvenantis velniukas siūlo nerealias svajones apie populiarumo lengvumą, apie receptus pasiekti kažką, kas viduje užfiksuota, be pastangų. Kaip tai nerealu. Pop meinstrymas darosi klaikiai nuobodus ir nebeįdomus. Šiandien beveik nesukau soc tinklų ruletės, tik mastodon pažiūrinėjau. Koksai naujumas dar mus čiups, kokie nauji atradimai? Radau gerą citatą:

“People in 1900 did not consider the internet or nuclear power unlikely: they did not conceive of them at all. So our own future will be shaped by knowledge that we do not yet have. We cannot even predict most of the problems that we shall encounter, or most of the opportunities to solve them, let alone the solutions and attempted solutions and how they will affect events.” – David Deutsch,

Dabar man atrodo dauguma gyvena geriau nei bet kada prieš tai, tai internetas bando visus valdyti per baimes. Nėra ko bijot, bijoti gali realiai tik savęs paties ir keistų atsitiktinumų. Sužaidybinta realybė, pilkos masės žiurkučių ieškančių pasitenkinimo, ir viskas taip arti ir taip džiugiai jei leidi sau nebenorėti. Pvz. tas mano kompiuterio noras keistas net man pačiam, senasis kol kas puikiai veikia. Dėmesį savo kažkiek jau kontroliuoju, galiu paskaityti knygą, galiu nelįsti į soc tinklus, galiu negert alaus, galiu gan ilgai dar vis prabūt nerūkęs. Džiaugiuosi tuo. Jau jaučiuosi kažkiek pavargęs, bet traukia naktis savo stebuklu. Reikia brl gimtadieniui nupirkti kažkokią simbolinę dovaną, tai ryt eisiu į šiaurės miestelį ieškot.

Savikontrolė

Gailėti nieko nereikia, reikia išmokti išlysti iš savo saldaus bepročiavimo pačiam. Gali jaustis gerai tiesiog muzikai spalvojant laiką ir laukiant naujų automatinių laiškų. Kiek daug visko norėtum papasakoti, kaip norėtum jaunuosius kažkiek apšviesti apie narkotikų pavojingumą ir paieškų haliucinacijose beprasmiškumą, apie žolės dūmo tuštumą, apie alaus vedimą prie degtinės. Kiek kam duota net neaišku. Pasaulis amžinam konflikte, o aš mažas muselinas sau galiu juoktis ir būti laimingas supratusio bepročio laime. Nežinau ar šiemet švęsti gimtadienį, jei padaryčiau nedidelį baliuką, tai draugai atneštų dovanų, bet kad kažko trūktų ir reikėtų tikrai taip nėra, plius jei būtų daugiau erdvės namuose ir būtų galima ilgiau pasėdėti tada gal ir būtų faina, dabar atrodo vėl linkstu prie paprastumo nešvęsti 39.

Gera suvokti, kad viskas bus ir be tavęs, gera kiauriai permatyti agendą, gera turėti kelis draugus, gera gerti kavą ir arbatą, padėt kitiems. Nugalėti baimę mirti, tada pradedi išsilaisvinti, yra baisesnių dalykų nei mirtis. Neleisti sau pavydėt, savintis, reikalaut. Leist sau kartais jaustis blogai ir liūdėt. Jaustis išprotėjusio skruzdėlyno nariu net vienam saugiuose namuose, dalyvauti bandyme kurio pabaiga ta pati: neapmastoma mirtis. Svarbu leist sau pailsėti nuo bėgimo į kapą ⛼ pajusti tą amžiną akimirką čia ir dabar.

Gražaus rudens Jum, mažiau nerimo (nors jis būtinas žmogaus palydovas) daugiau knygų, daugiau akių matančių giliau, mažiau rietenų internete, daugiau dalyvavimo dalinimęsi, daugiau balso, daugiau skundų, daugiau atsakomybės ir leidimo sau būti iš bepročių komandos, ir atrasti gralį bent kartą gyvenime.

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Mastodon