Trumeno šou

Viskas dabar taip atrodo. Nors geriu vaistus viskas berods netikra, tas bendravimas internetu ir gyvai, mano atliekami darbai, viskas lyg žaidimas kurį stebi tu ir jis/ji. ar dėlioti savo žodžius internete ir būti atviram ne liga? Ar nesiekti daiktų ir pinigų. Žinau kas tikrai liga: tingėti. Tikėtis kad vienas piršto pajudinimas tau uždirbs 5,5 milijono. Taip nebus.

Aš pavargstu kai neturiu tikslo
atsipalaiduoju kai vynioju laidus
kai viską į busą pakuoju
kaip žinau kas bus

dar kartą kartoju: karštai trokštu tavęs
praleisti visą naktį ir sulaukti aušros
nusipirkti cigarečiu ir stebėti dūmus jų
šešėlių voratinklį ir mažus vabzdžius

Kai dar kartą iš ryto pabundu
kaip praustis nenoriu
kai užuodžiu kvapus
kaip viskas kartojas
kas buvo ir kas bus

kai man siūlo beprotybę
amžiną ir saldžią
kaip man siūlo visas pasaulio valstybes
bet nesiūlo tavęs

nieko netaisyti, nieko neoptimizuot
tik tuščius pokalbius kalbėti
ir laukti kitos dienos

daiktus įvardinti žodžiais

viską nusakyti kuo tiksliau
savo būseną iškoduoti
ir norintiems parduot
išgelbėti bent dalį pasaulio
ir daugiau niekada nebebūti ten
aš taip noriu važiuoti
į debesį dauboi giliui

gi ištiesų taip lengva rimuoti
bet sukurti šedefrą sunku
ko męs čia susirinkom broliai ir sesės
kaip sako kunigai

paaiškink kas man yra formulė su šaknimi
aš tau papasakosiu apie begalybę netikslumų