Neršiau per naktį, nes buvo neramu, visokie smulkūs reikalai ir t.t. Iš ryto 7 nuėjau gulti ir po valandos išmetė iš lovos realybė, kėliausi ir bandžiau būt produktyvus. Kažkaip supratau kad vakar ne kovo pirma o balandžio, tai sakiau visiems telefonu, žinoma manęs niekas netaisė ir vietoi to kad nueitau tik 1200 pasikeist paso nemokamai, aš susigalvojau sau užduotį nusivilkt į biblioteką atiduot knygos (močiutė prašė, po to paaiškėjo, kad ją jai esu ir taip dovanojęs [ radau pas Svjn padėta, sakau reikia tau senekos laiškų liucijui, sako nea neskaitysiu imk]) atidaviau knygą in biblioteką ir galvoju užeisiu pas savo angelą sargą psichiatrę. Galvojau paklausiu registratūroje, žinoma visas naujas aukštas Antakalnio poliklinikos tuščias, mažne vėjas ūkauja ir registratūroje nieko nėra, žodžiu nuchai šlepu kaip visada. Žiūriu mano psichiatrė išlenda iš kabineto, aš spėriu žingsniu link jos, ana pasirodo išlindo kavos pasidaryt, dabar aniems labai patogu – paskambina vargšams prirašo vaistų tiek kad kuopa užmigtų mėnesiui ir geria kavutę. Sako tuoj tuoj tave priimsiu, laukiu, ateina ji link kabineto – aš vidun, sakau ponia balandžio 17 sekmadienis gal susimaišėt mane užrašinėdama komisijai teisėm? Ji paklaikusiu bijančiu žvilgsniu žiūri į mane – sako tai kokia dabar diena Žygimantai, aš tvirtai sakau – balandžio pirma, jinai taip bijodama sako ar tikrai, aš sakau nu jo, žiūrėkit ir rodau jai į jos kalendorių monitoriaus ekrane, ir tik tada man dasišviečia, palankstant pirštus ant rankos, kad po velnių Kovo pirma šiandien, aš isteriškai šypsodamasis atsiprašau ir traukiu kur akys mato. Visa tai todėl, kad ir kovo pirmą yra užgavenės, kad kalendoriuje man googlo pažymėta kaip “carnaval” ir balandžio pirma irgi. Aš galvoju čia tai tikrai prašoviau, geriau būčiau nelindęs būt ramiau. Kaip visada paaiškėja esminė tiesa:
Jei nemiegojai ir turi šansą prie nieko nelyst, geriau taip ir daryk
Jei eini pas psichiatrą tai kuo mažiau šnekėk – bus tik geriau, jis tau gali bendrai pasiūlyti tik daužiančių įvairiai tabletkų 💊
Toliau 🔛 laikrodininkas – kabo lapukas dirbsiu nuo 1200 – nu galvoju čia ir prasideda džiaugsmas, iki pašto – be reikalo užsakytas prancūziškas barometras senovinis vietoje, daug mažesnis nei galvojau, kas yra labai gerai. Pėsčiom atgal. Praeinu pro statybas šalia, BMW džipas su vėliavėlėm lietuviškom ir ukrainietiškom, už jo mašina ukrainietiškais numeriais vien su ukrainietiška. Einu mistiškai išmatuota žeme kuri tikrai nepriklausė tam sklypui, bet per žemės reformą buvo aiškiai damatuota ir tik todėl ten galėjo išdygti penkiaaukštis namas. Mano chata jau realiai centre, pratęstas mokėjimas už mašinas iki šilo tilto, visur aplink net nejauku kaip sunku pasistatyti mašinas, sako kieme už mūsų jau ir padangas pjausto jei ne vietoi įkiši savo drandaletą.
Parsirandu namo, žinau kad prie kompo lyst nereikia, nes soc tinklai tikrai nenudžiugins, dar plius gali gliučinti. Žinoma taip ir yra, parašo man Grls ir aš su juo susirašinėdamas žiūriu jis kažkokį gliuką parašė, galvoju kam, nusiunčiu klaustuką, po kiek laiko žiūriu: nėra tų žinučių, galvoju jasna, nejuokingai realybė šiandien perisukus man. Skambina iš migracijos departamento 700’tuoju numeriu, aš tik kai prisistato prisimenu, kad buvau užsirašęs nueiti pasikeisti kaip neįgalus nemokamai paso.
Dabar atsidarau savo užrašų planų knygutę ir aiškiai parašyta: antradienį 1215 PASAS!!! vat tau ir nemiga, vat tau ir skubėjimas, vat tau ir gliukai.
Kažkodėl močiutė buvo visiškai pasiutus ir tik kartojo kad aš banditas ir man reikia užsidaryt į psichuškę. Vakare nurimo ir buvo vėl lipšni. Su savo artimaisiais turi sutarti, arba greitas kelias pas duris be rankenų.
Šiandien jau išsimiegojęs, lūžau apie 2000 pabudau 0415, tai atsistatęs ir patenkintas. Šiandien laukia dušas, pasivaikščiojimas iki skytecho (kuris beje ukrainiečių įmonė) ir toliau slėpimasis kiek įmanoma nuo soc medijos beprotybės.
Linkiu visiems stiprybės ir pasiruošimo bet kuriam variantui. Lai ateina akinantis savo nekalta elektrine žaluma pavasaris, ir kaip žinia, jo niekas nesustabdis.
