Vėl pakilimas, psichozė arti ir toli, svarbiausia prisižiūrėti

Miegu nedaug ir nenoriu, kalbu greitai, noriu daug bendrauti žiūrėti dalintis. Reikia kalti raminamūjų, bet taip nesinori, teks geriau anksčiau nei po to dvi sav kaip minimum psichuškėje arba iš vis baba, pabaiga 🔚 dabar atrodo ji nereali, bet jinai ir negali kitaip atrodyti, gi laiptais lipdamas gali užsimušti, čia jau nešneku kai esi kažkada pats iššokęs pro langą, viskas laikosi ant plono siūlo.

Norėčiau pasakyti kad esu laisvo oro direktorius, už tai esu dėkingas aukščiausiajam ar aukštesniems ar gamtai, kaip jums patinka.

Norisi pagauti nakties kaifą, plaukti per begalinį nenučiulptą internetą, žiūrėti geimų speedrunus, klausyti dnb, rūkyti cigaretes, gerti ką nors skanaus. Bet tabako jau pabaiga, gerai kad yra šaiboklio (babkių) be jų sutepimo ir humoro pasaulis būtų ramus ir nebūtų vadinamo beprotnamio. Keistas suvokimas yra beprotnamis kol nesi ten buvęs. Realiai beprotnamis yra visas pasaulis išskyrus tikrąjį vasaros penki ir tai ten patekus reikalingos būsenos, kai supranti kad nuo savęs nepabėgsi. Kai baisu, kai nustoji šnekėti nes aplinkui per gražu, per ryšku, per nuostabu ir kiekviena akimirka esminė.

Koks tavo tikslas? Mano tiesiog būti ir: kuo mažiau alko, jokio narko, bet kas tas narko, gerai būtų ir kofeino atsisakyti, nes anas irgi geriau būna naudojamas kai reikia kovinės būsenos, arba cukrus – baisesnis narkotikas už kokainą, pabandyk jo atsisakyti mėnesiui 🙂 Aš žinau kad negaliu, nes tada tikriausiai išprotėsiu. Kaip ir be nikotino eini stogais kad gauti, ir kaip ir dėl babkių visi eina super kelius kad kažką nusipirkti, ką? Negali nusipirkti nei truputuko ramybės, nebent tai xnx bet ir jo padauginus būtų žopa ir atsitiktų neramybė. Kada gali pasakyti kad esi gyvenimo ekspertas? Kada sau tai leidi Vatsonai.

Žiūrėjau kad viskas yra labai kitaip nei tau atrodo, žmonės neatsimena faktų, atsimena kaip jie juos privertė jaustis, bendrai laiko nejaučia, galima sakyti dvi savaitės ir žopa dugnas, o tu tipo tiki kad atsimeni ten kai vaikystėje kažką kažką, atsimeni kaip paskutinį kartą atsiminei ar ne?

Kalėdų beprotnamis, nežinau ką dovanoti, kam ko reikia, bet jasna tik vienas – visiems reikia ramybės, o jos niekas dar neparduoda ir neišrado. Gali gi vakare išgerti vieną bonkę alaus ir bus ramu, bent taip turėtų būti, bet gal ramiau bus kai pats išsivirsi vonią alaus? Kas geimina, kas teliką žiūri, kas pisasi ir visi sustatyti į soc tinklų lentynas ten kažką kažkur – fucking internetas, jo tu nesi su tinklu, tu esi tinklas ir čia gali bandyti pabėgti kiek nori bet esi tik vienas iš milijardų visiškai tokių pat kaip tu, bet žmogus jau milijono skaičiaus nesuvokia, arba kitaips sakant 14, kaip sakiau apie dvi savaites.

Jei kam reikia palaikymo, tai visada galima kreiptis, man visada sunku suvokti kiek post sovietinėje erdvėje jos mažai, gal tiesiog lietuvoje, užsienis reaguoja live jei tau blogai ir klausia, ar tikrai? ar nereikia pagalbos, viskas bus gerai man ir sunku. O LT tai iš vis prakeikta žydų šalis, ne veltui ale rytų jeruzalė. Geriau būti sau ir savo, arba visiems ir visko, arba kitam ir kito, o realiai tai visų šitų variantų chaosingas simbolis.

Laikykitės, būkit, džiaukinės, paverkit kartais, ir žinokit kad galutinis taškas ne pinigais perkamas,

Komentuoti: Guest Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Komentarų tikrinimas įjungtas. Po kiek laiko jūsų komentarai bus apublikuoti.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

One thought on “Vėl pakilimas, psichozė arti ir toli, svarbiausia prisižiūrėti”