Sistem

Tikriausia būtų tuščia ir neįdomu. Klaidos galimybė daro viską įdomiau ir aštriau. Nuolatinis kitimas palaiko. Kitimas man patinka.
Dvi dienas negėriau vaistų ir vakarais šokau, vėl pradėjo atsivėrinėti vaistų užkaišiotos sielos skylės ir pro jas veržtis kažkas ką trumpai galima apibūdinti žodžiu “prasmė”.
Prasmė susimaišiusi su melu ir apgaule. Reikia mokėti ją filtruoti, nes kitaip ją visą sugers kaip kempinė mano tuštuma. Aš beveik visiškai ištuštinau savo vidų. Nebeturiu ten beveik nieko, tik ratukus kurie suka mane (ačiū Dievui Tabletėse).

Buvau klube “Pacha” paklausyti Rex the Dog. Klube labai labai daug kiaunių. Aš neatremčiau daugelio iš jų žvilgsnio, vienas nebūčiau iškentęs ilgai, bet buvau su draugais ir draugėm. šokau. Stebėjau aparatą ir galvojau apie šį keistą religijos virsmą iš tylios bažnyčios į brangų ir didžiulėm garso ir šviesos bangom pulsuojantį “klubą”. Su pagrindiniu šventiku 9reik šventę švęst) vardu Dj. Šį virsmą įgalina tik garso ir apšvietimo aparato atsiradimas, be jo nebūtų klubo. Šokantys bando atiduoti savo energiją arba šventikui arba tiesiai aparatui. Šiam klube man nepatiko apšvietėjo darbas, jis nemoka žaisti jam duotu aparatu, tiksliau sakant krūva aparato: judančiom galvom, blicais, blinderiais, led lubom ir t.t. Jis tiesiog viskuo mirksėjo ir šokinėjo, labai retai pataikydamas į ritmą, ar net į muzikinę nuotaiką. Apšvietėjo dirbti sunkiau nei Dj’um, bet retai kas tai žino ir retai atkreipia dėmesį į apšvietimo kokybę. Kažkada galvojau kiek gi aš pažįstu apšvietėjų: 6. Kaip tokiai retai “profesijai” tai tikrai daug. Ir manau, kad bet kuris iš jų šviečia daug geriau, nei žmogus kuris dirbo pacha klube. Kodėl apšvietėjo darbas sunkus? todėl kad jis visada dirba realiu laiku, jis nežino kada keisis muzika, kada bus pakilimas, nusileidimas ir turi į visą tai spėti sureaguoti praktiškai dar prieš viskam atsitinkant (turėti 6 jausmą muzikos kitimui). Ar kam nors tai įdomu? Manau nelabai.

Buteliukas mineralinio 7lt. Įėjimas 35lt. Ši bažnyčia brangi.

Po to nusigavom į nediduką klubą Opium. Ten irgi žmonės šoka. Pagalvojus didelis biznis tas žmonių noras pašokti.

Kitą dieną vakare šokau pas draugą namuose. Dar kartą perklausiau Knife Deep Cuts albumą. Kai kas nuostabu iš pagrindų.

Norėčiau knygos kuri aprašytų kaip keliauti po paralelinius pasaulius. Per praeitus metus aš apkeliavau krūvą. Draugas sakė kad jis irgi keliauja.

Sunku susitaikyti su klaida. leisti jai egzistuoti šalia ir nepykti kad ji kartais paima beveik viską.

Keliauji kai: dirbi, kuri, atidarai šliuzus ir geri nefiltruotą prasmę.

O dabar miegas ir ramuma ir ramuma ir ramu ir ra viskas suyra ir palieka mirksintis kursorius ekrane.

Atsisėdu. Ausinėse AKG K77 garsiai skamba muzika. Aš neturiu ką prarasti, bet galiu tikrai daug atrasti. Ekranas kažką slepia, jau gana seniai man atrodo, kad jis dvipusis. Kažkokia nauja keisto proto forma mane stebi ir bando logiškai paaiškinti mano veiksmus. Daro prognozes, kurios dažnai pasitvirtina, taip aš iš ryto visada geriu puoduką kavos su pienu. Prisėdu prie ekrano. Kas mane kausto prie jo? Gal jausmas kad aš lyg tai bendrauju su kažkuo, kaip realiam gyvenime. Permetu akimis linkomaniją ir atsiunčiu naują muziką kurioje yra kodiniai žodžiai techno arba electro. jos ir taip jau daug, bet dar yra vietos. Aš kažką pamečiau internete>? Ne…bet užtat kiek radau visokio šūdo kurį galiu parodyti draugams per internetą. Mano džiaugsmui ir malonumui jis man siūlo nesuskaitomą galybė žaidimų, aukštos kokybės filmų, serialų, dokumentikos, muzikos. Neapžiojamą galybę. Gal jis tiria kaip aš renkuosi>? žmogus atlieka sprendimus tikrai greitai negalvodamas bet juose slypi kažkokia tvarka, kažkokia prasmė, kažkoks ŽMONIŠKUMAS. Mašina bando juos perprasti. Naudodamiesi mumis. Mes kuriame didžiulę ir galingą mašiną, kuri anksčiau ar vėliau mus pakeis, męs liksim arba ne. tai nesvarbu, toli galvoti neįdomu. Aš norėčiau savo mintis iššauti į tolį, tai mažai tikėtina bet gal kam nors jos bus įdomios. Man atrodo jos įdomios mašinai, tik ji negali jų iki galo atkoduoti ir todėl nervuojasi. Jai niekaip nesuprantama kaip vienas signalas gali sunaikinti žemę, bet tūkstančiai negali paaiškinti kaip aš jaučiuosi būtent dabar. vat čia. Ausinėse pulsuoja būgnai, aiškiu ir suskaičiuojamu greičiu per minutę, bet nekintamu, pastoviu. Aš galiu kažką atrasti? Nenoriu atrasti tik vieno – atsakymo, tada pasidarytų visiškai neįdomu, aš ieškau aiškios klausimo formos. Ok. Susikaupiu. Ar kompiuteriai jau masto? ne kažkaip ne taip. Ar kompiuteriai gyvi. ne ne ne. Ar elektra mums nesuvokiama givybės forma? hmmm, gal taip. Tai tik klausimas. Dabar galima traukti nesuskaičiuojama galybę fisokių dokumentų, apibrėžimų, faktelių ir įrodyti bet ką. Aš to nenoriu. Aš noriu paklausti ką apie tai manai tu. Ką tu manai apie kontento kurimo sprogimą? Dabar visi gali kažką pasakyti. Tiesiog be jokios formos. Aš galiu visam pasauliui pranešti bet kokią visiškai beverčią naujieną: man skauda kelią, kartais smarkiau kartais mažiau, nes aš dirbdamas daug šokinėjau nuo scenos, o dabar mėgstu daug vaikščioti. Šiaip tai mane neramina, gal apie tai parašyti facebooke? Gausiu patarimų kaip ir kuo ja patepti. Bet man px. Man įdomus kontento atrinkimo klausimas. Kas virsta Pop, kaip virsta. Ingridientai? Jau iš anksto suformuota kryptis, kuri kinta labai pamažu, dabar skyla į daug skirtingų krypčių. Aparatas pagaliau gali aptarnauti daug skirtingų individų, kurie nori pabrėžti savo skirtingumą. Net pieno yra trijų skonių, arba apdoroto ultra aukšta temperatūra, paprasto, ir kažkokio naujo su kažkaip išsaugotais baltymais. Kefyro skonis nuolat kinta, kiek bandžiau tiek jis kitoks. Rūgimo produktas, kaip ir degtinė, tik ten rūgimas atliktas iki galo. degtinės irgi daug skonių, nors jie skiriasi mažiau nei kefyro su visa jogurtų šutve. Svarbu išlaikyti pastovumą. Pastovumas – money. Progresyvus kintantis geryn pastovumas – more money. Kitimas kad įlysti į kuo daugiau užpakalių? Ar kitimas link kažkokio danguje esančio idealo. kompai tikriausiai tam ir atsirado kad priartintų Pop dangų, padarytų jį pasiekamą visiems vartotojams. Tuo pačiu nuolat skaičiuotų ir koreguotų skridimo kryptį. Tam reikia žmonių, išprotėjusių mokslininkų kurie sapnuotų source kodą. Bet taip ir yra. Visa industrijos ir aparato esmė yra padaryti žmogų laimingu. Bet kažkaip tame laimingume slepiasi daug tuštumos. tuštumos prie ekrano, tuštumos prie aparato vairo. Aš esu laimingas kai: einu, važiuoju, kuriu, dainuoju. Tada aš negalvoju apie kryptį aš tiesiog ją jau turiu. Kartais turiu sustoti ir apsidairyti ar judu ta linkme. Tada į kosminį laivą pradeda veržtis tuštuma ir šnibždėti: tu važiuoji visiškai ne ten kur tau reikia/. Aš bandau logiškai tai apgalvoti, bet man tai nepavyksta, nes tuštuma užklausia taip giliai esančius dalykus, kurių aš pats nesuvokiu ir net nesuprantu. Tikslas neįsileisti tuštumos. Arba ją įsileidus nieko negalvoti, tiesiog panirti į ją. Gyvenimas darosi vis panašesnis į kompiuterinį žaidimą, tik daug nuobodesnį, tam ir žaidimai, kad paaštrintų pojučius kurie baigia atbukti. Kompiuterį visada miela iškeisti į gyvą pašnekovą, kai taip nėra reiškia kad vartotojas per daug užsižaidė ir jį reikia kick’inti iš ekrano. Turėdamas daugiau nei trokšta mano siela aš suprantu pagrindinę aparato užduotį: nuolat kurti ir atnaujinti poreikį. Geriausia visiškai nauja, nors tai bus tik seno malonumo patobulinimas, būtinai apie jį reikia nutylėti, nes dažniausiai senas malonumas geresnis nei naujas. jis tobulesnis. Tai nereiškia kad reikia kažko atsisakyti, tai reikškia kad reikia nepamiršti. svarbu nepamiršti. Kelių svarbiausių dalykų.

Kava su pienu, kol ją geriu tol esu visiškai ramus. Kiekvieną vakarą 10mg šiuolaikinės medicinos šedevro, kad per daug nefantazuočiau. Jaučiuosi tuščias ir išnaudotas, išsekęs kaip pakraunama baterija. Bandysiu pasikrauti. Net pats nežinau kaip. Kol einu kur nors, tol irgi esu ramus, pastebiu daug smulkmenų, gerai kad nebematau ženklų. Politika tampa visiškai neįdomi, neįdomūs ekonomikos aiškinimai. Ieškau to kas rašo apie tai kaip jaučiasi, kaip jaučia žiemą, bet tai gana sunku rasti, o ir aš ne super ieškotojas jausmų. Dar vienas draugas atsidūrė Vasaros 5. Kažkodėl visa mano aplinka pažymėta beprotybės ženklu. Vakar visiškai pilnai supratau ką ilgą laiką masčiau: aš negaliu iš čia išeiti savo noru, tam neturiu reikiamos kodo dalies.  Aprašyti visą didžiulę tuštuma kuri tvyro dabar aplink mane nebegaliu, ji per didelė ir per juoda, aš galiu nebent pats iš jos išnirti (emerge). Kai tavo laikas nieko nevertas, tu pats irgi nieko nevertas, aš beveik pavirtau tuštumos dalimi, bet kažkas dar laiko mane tikru ir egzistuojančiu. Jai vieną dieną su manimi nustotų šnekėti visi mano draugai ir šeima man nebūtų labai keista, aš tada tiesiog daugiau vaikščiočiau. Beveik neįsivaizduoju kas galėtų išmušti mane iš orbitos, iš tuštumos. Viskas kas mane sieja su materialiu pasauliu tampa neryšku, pagrindiniai poreikiai patenkinti, dvi žarnos viena teikiama energija kita signalas informacija. Viską gali padalinti į du.

Kol einu  į sporto klubą tol jaučiuosi gyvas, sporto klubo viduje vėl tampu niekuo ir ten būti nenoriu, tik 15min pirtį ir 15min burbuliuojančioje vonioje. Per 15 minučių gali apgalvoti viską. Kada aš padariau klaidą? Kaip man ištrūkti iš užburto savęs niekinimo rato, kaip man prisiversti atlikti darbą iki galo, parašyti tą paskutinį sakinį, pasakyti tai kas taip slegia. Nesakau. Tikriausiai todėl kad netikiu, kad tai gali kažkaip padėti, aš turiu pamiršti. Turiu pamiršti tą skausmą, kurį pats sau suteikiau, kad aiškiau matyčiau, kad save apgaučiau ir jausčiausi svarbus, nors esu niekas, tuštuma kuri narplioja savo kodą. Reikia nustoti narplioti ir pradėti jį naudoti.

Nieko nematau ateityje. Ar tai gerai, kai ateitis tuščias lapas? Ar aš per daug liūdnas? Rašau kaip gotas…

Nesu liūdnas. Esu atjungtas nuo minčių ir jausmų. Esu TUŠČIAS. Kaip indas, galima į mane supilti bet ką. Jai lieptų rinktis muziką, nežinočiau ką rinktis, filmą rinkčiausi gal Aronofskio Pi.

Pripildyti save galiu tik aš pats, arba žmogus kuris to nuoširdžiai nori. Galite mane sukonfiguruoti tokį kokį norite matyti pasirinkti mano pliusus ir minusus. Tik deja tuščias žmogus vertas tik tuštumos/

Visi keliai veda į tuštumą.

Ekranas tai veidrodis.