Kur reikia? Tolyn bėgantys realybės takai, palikti įsikibę prisiminimai ir noras irtis toliau tikrumo upe, nieko nelieka galvoje tik nuostabus vakaras nuspalvotas kiniškų led lempučių. Ekranas rodo savo magiją, šokinėjant po langus ieškant tiesos. Nėra nuovargio, nėra paliktos nuoskaudos dienose, lėtas jautimas bėgančio laiko pro šalį.
Kartais atrodo, kad tiesiog geriausia snausti ir niekur neskubėt. Dar keturios knygos į mano biblioteką, karšta arbata ir Joe Rogan su Dave Chappelle, nėra labai įdomu, bet plaukia per ausis ramiai. Aš šiandien net du kartus lindau pamiegot, ir vis užmiegu. Jei naudočiau olanzapiną turbūt visai negyvas būčiau. Į elektroninio pašto dėžutę krenta laiškai, tingu net visus peržiūrėti.
Ryt sodan, padariau koliažą spalvų:
Blaivumas blaivumu, bet alaus išgėrimas man tikrai padėjo nenuslysti į depresinę būseną, vėl norisi gyventi ir juoktis nevartojant. Tikrai gi keista kad nuo 4L vandens užsilenktum, o alaus kad ir 6 gali susiversti.
Stebiu internetą, viską ką pamatai gero prasisuks pro akis dar ne vieną kartą, šlykšti kontento karuselė. Reikia lyst giliau ir ieškoti kažko kas yra už ribų.
Jausmas lyg kažko per daug, nors negali sakyti viešumoje pedarastų bybių maišas, bet jau ir pati kalba tampa beprasmė ir inplaudina, sumažėja iki screenshoto
kuriame ir daug informacijos ir visiškai neaišku kame esmė
kažkur toli groja muzika, geros kokybės, ta brangi orginali kur pats pirkai
Daug miegu, skauda koją, vaikštau sunkiai ir per skausmą. Nuėjau į penktadienį pas draugą, kaip ir dažniausiai smegenys sako – no fun, apply alcohol, weed and white powder, išėjau namo. Jaučiuosi nedarantis kažko svarbaus, kažkas kirba viduje neišnaudojamas. Taip, supostinu kasdien aktualias hacker news naujienas, padarau kelias nuotraukas, bet kažko trūksta, kažko kas verstųsi jaustis naudingu ir pilnai išnaudojančiu potencialą. Gal minti dviratį, kad pravalyti galvą? Bet koja nevaikiškai skaudi. Muzika kažkiek niveliuoja nuotaiką, dar karšta arbata ir kelios tabletės raketinio kuro. Nueinu dieną iki parduotuvės, bet atrodo viskas išragauta ir nieko nesinori be mčts užsakymų. Kelios nuotraukos:
Pasaulis keistas, tiek jau metų man palankus ir saugantis. Kažkaip reikia atsidėkot, užkurti daugiau resurso dalybos, šauti į mėnulį, vis tiek pataikysiu bent tarp žvaigždžių. Noras to psichodelinio jausmo kai mintys lenktyniauja viena su kita, ir čiupinėja paranoja. Negalima, ir geriau nereikia. Nusipirkau kažkiek vėl IT technikos, diskuose dar vietos daug. Noras būti naudingu – beprasmis.
Gerai kai esi nežinomas ir neįdomus masėm, nėra spaudimo. Noras naudoti narkotikus dar gajus, gerai kad yra kažkiek valios jam atsispirti. Jaučiuosi vienišas, bedugnis internetas nebeteikia džiaugsmo.
Reikia patikėti kad galiu užsiimti kažkuo naudingu, gal pasileisti Ilfą ir Petrovą ir paklausyti apie USA, gal tiesiog prigulti lovon ir pasnausti kaip katinui. Kasdiena darosi pilka ir nesvetinga, norisi artumo, tik su kuo jį pasidalinti nėra. Gal toks ir likimas likti vienišu. Girtos beprotybės ir norisi ir baisu į ją patekti. Gerai kad yra namai ir kompiuteris burzgiantis anonimams. Kasdien tikėti kad tai dar viena diena vedanti prie galutinio supratimo tuštumos, Išsilaisvinimo nebus, bus tik pilkos dienos. Save pralinksminti? Kaip? norisi tikėti, kad yra tikslas, pats gali jį susikurti ir patikėti juo. Kitaip sakant save apgauti, bėgioti po klaviatūra, kaip išprotėjusiam balandžiui, bandant sudėlioti taškus ir kablelius. Suvokimas, tuštuma.
Kaip pasileidi muziką garsiai norisi rankam kapoti į ritmą. Vat naujas atradimas:
Kažkur palikta ramybė, šiandien neatlaikiau, nusipirkau 4 alaus, nežinau ar padės. Kažkiek užsimiršti – taip. Bėgioja musė ant rankos švelniai kutendama, dabar ir tai džiugina. Pasaulis pilnoje beprotybėje, užviręs katilas baimės, nepasitikėjimo, priešiškumo. Gera žiūrėti kaip juda kolonėlių vidurinių dažnių garsiakalbiai. Reikia išplauti grindis ir nušveisti viryklę, reikia tapti siurrealistu, nes nei realistu nei pesimistu nefaina.
Globalūs trūkumai tik įsibėgėja, gpu jau senai normaliom kainom nėra, dabar neliko ir hdd didelių ir ssd, kiek kainos kils net neaišku….Kaip suprantu kalta dar viena valiuta kuri kasama su diskų vietos greičiu – fuck tą debilizmą.
Tikriausiai kaltas cisordinolis, pagaliau priveikė mane, galiu miegoti po 15h per dieną. Nepadeda nei atominė arbata, nei atominio kuro tabletės. Oras nuostabus, susitikimas su nauju draugu iš vasaros g buvo šaunus. Aplankiau ir draugą kuris po skiepo tikrai ne kaip jaučiasi, pats susiverčiau didelį puodą stiprios kavos, litrą energetinio, dar atominės arbatos ir vis tiek jaučiuos apsnūdęs. Sukasi per mastodon mano repostas berods iš twitterio, mačiau jau aną ir FB papostintą dar prieš mane:
Kartais tikrai lengva atspėti kas suksis viral per tinklus. Ar tame apsimoka dalyvauti pačiam? Turbūt ne. Tiek esu matęs twitter paskyrų kurios gavusios šimtus tūkstančių širdučių gauni tik kelis šimtus naujų sekėjų. Viral ekonomika nenori sustoti ir apžiūrėti kas tas kuris virsta su savo keliais sakiniais ar foto į viral.
Kompas vis pastreikuoja su BSOD, bet kiek suprantu tai dėl insider built, gal ir gerai kad pakimba man ir išsiunčia info apie kibimą, mažiau tada jų prasimuš į normalius updeitus. Šiandien žiauriai suskaudo traumuotą koją, ar oro pasikeitimą pranašauja, ar šiaip jau jaučiasi kad jinai du kartus lūžus, gerai kad bent dabar praeina tas skausmingumas ir sumedėjimas jos.
Nuotaikos puikios, diena praėjo gerai, kad ir vėl mieguista. Dalintis ir skaityti kuo daugiau, prisėsti prie suplanuotų darbų.
Vakar pas draugą jau kirbėjo noras traukti marichuanos dūmą, bet atsilaikiau, dar yra valios ir suvokimo, kad tai ne tai kad nepadėtų, bet atsuktų atgal visą progresą kelių mėnesių. Laukiu rytdienos lietaus, kai lyja visada geriau sėdisi prie PC. Užsisakiau visai nieko pelę vertikalią iš skytecho:
ir dar kažkiek smulkmenų. Šiandien paėmiau siuntinį su miros trijų rūšių smilkalais ir pasmilkiau namus, nuostabus tas bažnytinis kvapas tikrų gerų smilkalų. Laukiu savaitgalio, pasikapstymo sode, laukiu džiugių dienų. Nuotaikos laikosi aukštai, kas tikrai gerai, blaivumas duoda tą užtaisą, gerą, teisingą. Reikia jau užsirašyti į kursus vairuotojams pagautiems išgėrusiems ir kažkada susitvarkyti mediciną teisėm, dar reikės ir bandyti policijos prašyti kad sutrumpintų teisių atėmimo laiką.
Norisi ir pabėgti iš namų, kur nors pas draugus, ir tuo pačiu likti namuose, ramiai prie kompiuterio. Užsiėmimo tikrai yra. Skani arbata kelia energiją vakaro, už lango lietus. Ramu būti ir vienam, mčt pas save kambaryje žiūri TV, mm su brl sode. Aš sodan trauksiu sekmadienį, slėpti bulvių po žeme. Ramiai pratekėjau per dieną, nors naktį numigau tik 5h, bet dieną nusnūdau dar valandą ir jaučiuosi puikiai. Atrodo diena tokia trumpa, dar vis suėda daug laiko soc medija, reikia vis mažiau ten ieškoti, tiesiog pasidalinti hacker news naujienom ir savo ryto vakaro nuotraukom su palinkėjimais.
Vakar supratau, kad dar nesu pasiruošęs atlaikyti kitų narkotinius bepročiavimus. Reikia dar laiko susistyguoti ir užsikrauti blaivumo energija. Vakar suleido cisordinolio, poveikio kaip dažniausiai – nejaučiu. Ant užpakalio dar gumbai nuo gulėjimo vasaroje. Reikia būtinai šito vaisto, nes olanzapino jau nebevartoju. Iš ryto viena, dvi tabletės raketinio kuro ir patenkintas galiu šauti į dieną. Dėmesys dar labai šokinėjantis, bet irgi jau jaučiasi kad ir jis pradeda ilgėti. Ramus atsipalaidavimas teka per mane, muzika iš pbb. Visai neblogas Laurent Garnier miksas:
https://www.mixcloud.com/laurentgarnier/we-want-to-get-together-a-dj-mix-by-laurent-garnier-for-radio-meuh-circus-festival-2021/
Tiek daug ryškių sapnų senai buvo, pabudau su pirmais saulės spinduliais apie penktą. Labai keistas jausmas, atrodo kad sapnai nori perduoti kažką svarbaus. Svarbaus jau atrodo net nėr, yra noras būti ir giliai kvėpuoti suvokimu keistos kelionės. AI dėlioja muziką, pradeda nuo
Dar kartą mano socialinė medija, prisidėkit jei norit kasdieninių naujienų, kažkiek nuotraukų, memų, straipsnių iš užsienio:
https://www.facebook.com/zrgbc/
https://mastodon.social/web/accounts/402348
https://twitter.com/ztauras
Dieną ilgai miegojau, berods net tris valandas, vėl ryškūs sapnai, pabudau labiau pavargęs nei atsigavęs, pažiūriu į mobilų – atėjęs siuntinys kur bijojau kad bus muitas – 20 usb spalvotų disco lempučių kurios mirksi pagal muziką. Nuvažiuoju pasiimti, apsiperku kažkiek parduotuvėje, reikia jau ramiau elgtis su pinigais, ne tiek daug jų ir liko, pensija 10 dieną. Kavos ir arbatos terapija su dviem tabletėm raketinio kuro nugali apslunkimą, bandau registruotis vakcinai, bet kaip visada LT sistema per šikną daryta, nesugebu rasti laisvų vietų nors rodo pradžioje kad yra. Gal ir gerai neturėti to paso, mažiau eisiu į renginius, labiau vertinsiu savo laiką namie prie kompiuterio, atliksiu tuos senai numetamus darbus.
Nuotraukos atrinktos, reikia tik visas perspausti į mažus jpeg, nes dabar daugelis virš net 20MB png failų nespaustų. Pirmadienį pokalbis su medicinos studentėmis kurios rašo darbą apie mano ligos atvejį. Dar tikriausiai iš ryto bandysiu nueiti in Caritą, paspausdinti žvakių. Ryt nulėksiu iki sodo.
Kviečia draugas varyt pas jį pabūti, bet aš visai be noro ten lėkti, norisi nuvaryt centran, bet ten pavojus alko narko didesnis. Geriau tikriausiai ir šiandien likti namie ir ilgiau pratempti į naktį.
Jei kam patinka vaporwavas tai galima už 6 baksiukus nusipirkti 521 albumą
https://boguscollective.bandcamp.com/album/karmapolis
Noras būti, noras būti reikalingu, noras džiaugtis – ramiai, be narko ir alko. Patikėti kad dar gali pakeisti kryptį savo laivo į ateitį. Reikia tiksliau ir daugiau. Tikro susikaupimo ir ilgų valandų darymo ir konfigūravimo. Reikia paleisti mastodon servą, reikia ir puslapį apie korteles padaryti, reikia ir savo portfolio padaryti ir gal net ten galimybe užsakyti ar pirkti nuotraukas sukurti. Norisi daug, bet valia dar tikrai ne stipri. Gerai kad galiu rašyti, fotografuoti, toliau dalintis muzika, leisti anoniminių tinklų rūterius. Torrentų jau 3000 ir tai tik maža dalis turimų turtų, ant dc++ jau virš 17TB pasharinta. Norisi būti reikalingu, koks beprasmiškas tas noras. Bet galiu išsiveržti ir dar ir dar kartą leisti sau būti laisvu laiku, kaip tikrai retired žmogui. Noras kasdien pajusti giliai tą nuostabų grožį kuris aplink, ir dalintis galimybe matyti ir jausti kitaip – aštriau. Mokytis naujam iššūkiui – full stack, taip dabar vadinasi ką aš darau, reikia gilinti tas žinias, kasdien mokytis kažko naujo.
Chebra leiskite sau įsigyti mechaninę klaviatūra – tikras džiaugsmas kliksėti ją bėgiojant per klavišus, dabar jos kažkiek atpigusios už 70€ galima tikrai neblogų susirasti.
Nuostabios dienos, ryt nuo ryto žvakių gamyba Carite laukia ir vėliau tikiuosi darbinga diena. Šiandien nuėjau 15000 žingsnių, pritryniau kirkšnis, bet susirinkau visus siuntinius, aplankiau draugą ir nunešiau jam dovaną. Žinoma iškarto ten norėjosi šauti vodkės ir dūdos, bet atsilaikiau, dar ne toks stiprus nusiteikimas būti blaiviu, reikia elgtis atsargiai, daugiau laiko dar leisti namuose, arba mažiau pavojingose vietose, nors ką padarysi kai visi geri draugai vartoja. Reiktų nešiotis savo atominio pu-erh mandarine ir kelias atominio kuro tabletes – tada ir taip gali save vesti aukštyn į orbitą. Šiandien nenoriu anksti eiti gulti, tik nežinau ar vėl ties 2400 neims miegas, nors reiktų su juo pakovoti ir ilgiau pratempti in naktį, vistiek ryt galiu ir dieną nusnūsti.
EU adresai dabar po 1€ ir galima iškarto sumokėti už 10 metų, tai tikrai geras dealas, nusipirkau tau1.eu, manau gera investicija. Pikta kad konverteris iš hdmi į analoginį dsub kainuoja net 20€, blemba monitorius naujas kainuoja 100€, galvoju gal dar nusipirkti vieną, nors realiai galėčiau pasiimti savo antrą monitorių iš namų į sodą ir čia palikti mažesnės rezoliucijos senesnį, konverterį iš dvi į dsub turiu seniau pirktą. Žiauriai patenkintas kaip dabar kompas sukasi su windows insider built, nebemeta bsod, garsas irgi susitvarkė, nebestriginėja kai užsikrauna pilnai cpu apdirbant nuotraukas. Vat ir kelios jos:
Tikslas veikti, tikslas eksperimentuoti, tikslas pamilti save. Noriu daugiau susikaupimo, mažiau lakstančio dėmesio. Miegas puikus ir be vaistų, atidaryti langai kvėpuoja pavasario gaivumu, debesys jau vasariniai. Nusipirkau du domenus: soc1.lt ir tau1.lt, viename lai apsigyvena mastodon serveris, kitas gal skirtas mano nuotraukų galerijai. Noras būti ir jaustis taip kaip dabar tikrai gajus. Galėčiau jau eiti pas vartojančius ir kartu jausti beprotybę nieko nevartodamas. Cigaretės ramina, vieša paslaptis, arbata kelia, raketinis kuras išveda į orbitą. Šiandien aš jaučiuosi tokioje aukštumoje, kad net nepamenu kada tokioje esu buvęs. Blaivumas tikrai veža, bet kaip juo užsikrauti tikrai ilgam?
Manęs negasdina mintinės haliucinacijos, keisti sapnai, buvimas vienam prie kompiuterio su neribotomis galimybėmis. Tikiu nesuvokiama ateitimi, ji bus nuostabiai keista. Kai šį kartą išėjau iš vasaros kalnelio buvo užpuolęs jausmas kad viskas man, ir galiu su Alg sėsti ant motociklo ir išlėkti kurti gaujos, visos moterys duos, jei tu tik daugiau pastangų įdėsi į santykį. Dabar atrodo kad mano tikslas tiesiog būti kuo ramiau, nors niekaip taip negaliu – dega pinigai kišenėse, užsisakiau krūvą knygų, kai ir senų neskaitytų dar daug. Reikia labiau struktūruoti dieną.
Nupirkti loterijos bilietai su savo mizernai nykstančiu pažadu. Pasisveikinimai su draugais ryte, taip džiugu, toks pilnas energijos ir pagaliau grįžusio blaivo proto. Kaip keistai atrodo tiek metų besitęsusio bepročiavimo, kai leki, skubi, bandai prisidaužti kad nejausti, ir tau reikia ir alaus ir marijos kad atsipalaiduoti, dabar pabundu superinės nuotaikos, atrodo visas pasaulis po kojom, tik tau užtenka mažo malonumo tekančio laidu į ekranus. Tikėti, kad įmanoma, daugiau niekada negrįžti prie vartojimo.
Laukia sodas, laukia krūva susigalvotų darbų ir pati nuostabiausia vieta planetoje. Keistai prakeiktas Vilnius, smulkmenos visur aplink. Besirėžiančios į suvokimą koks nykstamai nereikšmingas esi ir kiek daug padarei klaidų, bet dabar vėl laisvas laikas būti ir dalintis, dalyvauti, daryti ką anksčiau darei tik be pykčio, ne narkotikų ir alkoholio. Vis padarau nuotraukų:
Dienos žada būti nuostabios, nors žinau kad su rudeniu ateis ir psichozės epizodai, reikia ruoštis tam jau dabar, kažkaip išsiveržti iš užburto psichiatrų rato – lyg žinau kaip, tik reikia daugiau pastangų įdėti, mažiau tikėti, daugiau daryti, kasdien bėgant stebuklingais laiptai tai žemyn tai aukštyn bet kaip visada į pabaigą. Kažkada reikia mesti rūkyti, pradėti mokytis rimčiau, nors kai pagalvoji, dabar tikriausiai naudingas ir taip krūvai žmonių ir draugų ir anonimų, dalyvauju pasaulio spietimęsi. Kai tu tiki, kad gali, gamta pašalins trukdžius ir padarys neįmanoma įmanomu. O ką aš noriu pasiekti? Pats negaliu atsakyti, gal vis dėlto daugiau purvino piniginio resurso, bet gi visiškai nemoku su juo elgtis. Visi laukia krizės, o jinai kitokia, tokios dar nebuvo, tiesiog istorijos pabaiga ir lėtas kritimas atgal į priešcivilizacinį būvį, bachanaliją, matriarchatą. Nieko nelieka – tik stebėti ir fiksuoti. Dar ir dar kartą: būnam, laukiam, tikim, keičiam ateitį stebuklingai rankų judesiais ir užleidžiam vietą išprotėjusiam jaunimui išhackintom soc medijos smegenim, liekam kaip mohikanai seni ir matę tai kas nutylima ir cenzūruojama dabar. Negali pasitikėti net wikipedia, bet mes ir sušamaninom šitą ateitį. Šamaninam toliau, atsisakę savęs kankinimo medžiagom.
Nuotaika visiškai aukštumose, jau net nejauku, kai iš savo patirties žinai, kad ji gali kilti kilti ir tada staigiai lūžti į siaubą ir beprotybę. Vakar paskambino iš probacijos tarnybos, baigėsi mano registravimas pas juos, labai nudžiugau dėl to. Į Caritą kažkaip netraukia, tos žvakutės gerai, bet tuo pačiu ir beprotybė rankų darbo, norėčiau ten labiau padėti su kompiuteriai, nes kišti knatus į žvakes tikrai monotoniškas darbas, nors gal ir reikėtų bandyti jį daryti, dėl susikaupimo, kurio tiek mažai turiu.
Blaivumas jau neša savo džiaugsmą, vėl užsivedęs būti tokiu, realiai gi turiu ir keliančių ir nuleidžiančių tablečių. Keliančios realiai iki kontroliuojamo tripo, tik jau tikrai reikia atsargiai su jom. Geras tripas tai nieko, bet savaitę trintis po Lietuvą pavirtusią Absurdistanu, vis galvojant ir jaučiant, kad tai paskutinė diena tikrai vėl nenorėčiau, nors gal geriau patripinti jei stogas važiuoja, gal pavyktų atsigauti nuo tos kelionės per suvokimo labirintus.
Nebeperku ir non alko alaus, pasitenkinu gira, arbata. Tikrai gerai veikia apynių arbata, ramina. Kaip ir arbata spalvotas sapnas – irgi tikrai migdanti.
Nebevartoju olanzapino, vėl mesti buvo lengva, be jokių šalutinių, pasilieku tik leidžiamą cisordinolį kas dvi savaites kol kas. Kai pradedu per daug kilti nerimastingai, įšaunu 0,25mg xanaxo, bet retai to reikia. Bendrai aš elgiuosi su vaistais per daug atsargiai, reiktų leisti sau didesnes dozes bent benzodiazepinų, jie gi ne olanzapinas kur maksas 20mg.
Galvoje du pagrindiniai projektai dabar: savo portfolio nuotraukų puslapis, ir 234.lt verimas į puslapį apie banko korteles. Tie planai čia beveik šimtamečiai, bet jaučiuosi kad galiu jau pradėti juos judinti ir koncentruoti tą visišką miesto balandžio dėmesį ties jais. Susirašau darbus ant užrašų knygutės, man labai padeda surašyti juos ranka ir turėti po ranka. Nors ir kaip nemyliu Jordan Petersono bet susitvarkyti savo kambarį yra būtina sąlyga geram jautimuisi, žinoma ir be jo aš tą žinojau.
Kelios paskutinės foto:
Arbata, kava, dvi tabletės. Pakeistos padangos į vasarines. Laukia vakaras ir noras būti. Youtube music focus supermix plaukia lėta muzika. Aš nebenoriu niekur eiti, skubėti, tikėti galimybe artumo. Namai ir šeima, šiandien mm diena, kaip patikėti, kad išsiveršiu ilgam? Norisi daugiau, aštriau, čia pat namuose. Aš jaučiuosi kaip paauglys, taip niekada ir nesuaugsiu. Amžinas studentas. Kaip nurimti pilnai, nebesitikėti ir nenorėti. Kasdiena pilna mažų stebuklų.
Būti blaiviam yra didelis iššūkis, bet kada gali nuslysti ir paimti kasiaką, dažnai jau net neaišku ko, stiprintą chimke. Bet reikia? Reikia kovoti kovą už supratimą, kad viskas puiku, ir pavasaris ateis žaliomis bučinių girliandomis akim. Kai nevartoji lieka daug pinigų: aš darūkydavau iki 1g per dieną – kas yra 10-15€, tik tada susizgrimbu. Tai minimum 300€ į mėnesį, mano neįgalumo pensija vos didesnė, turi suktis tada, hustlinti. Kuo tai yra keista? Dievas paduos ko nori, leis tau rūkyti ir būt piktam kai nėra ko rūkyti, ir vėl paduos, ir pinigų ir marichuanos. Aš net nešneku apie norą traukti brangius miltelius, jų vieno gramo kainą 100€, ir dažnai tu kaip zavadila ir norėtojas pasiimi tą kainą ant vieno savęs, bent būtų gero to prakeikto kokaino, dabar viskas maišyta su chemija. Tikras kokainas koncentruoja ir kitą dieną jautiesi geriau. Chemija išbalansuoja ir laukia vasaros penki praviros durys. Dar baisiau metadronas ar koks ten velnias. Juoda lėkštė, didelė daroga, blackoutas, beveik mėnesis bandymo nusiraminti, pajungus beveik visus vaistus ir vis tiek svetinga vasara paima mane į prieglobstį apmąstyti ką tu darai.
Apie MDMA ekstazi tabletes net nekalbu, gali visą parą glostinėtis, moteris jos iš vis veda iš proto. Koncentruota meilė tabletėse – netikra cheminė. Kaip rusų dainoje, tarp mūsų veščestva. Paskutinis jų gavimas buvo nutrauktas pačio mano pykčio ir suvokimo, kad ieškau meilės kur jos nėra. Praraja, FB grupė seksas be įsipareigojimų. Visa sistema atgal į akmens amžių, tavo visas bobas pisa kiti ir tu turi tai leisti, daugeliui iš jų balezn matki, ir girta boba pizdai ne šeimininkė. Piktai čia? Bet taip reikia. Kasdien turi užsikrauti suvokimu, kad blaivumo kelias, gal tiksliau takelis, daug siauresnis ir kitoks. Tada po kelių mėnesių gali pradėti blaiviai mastyti ir matyti pasaulio tamsėjantį pilkumą. Nėra gerai čia, bet kažkada ir aš galutinai išprotėsiu ir liksiu amžinai arba laimingas arba tirtantis iš siaubo.
Paskaityti IT naujienas. Paklausyti rusiškai klasikos literatūros. Nenorėti eiti į dušą. Bent nėra kvapo haliucinacijų neplautos lyties. Kas belieka? Nepasiduoti nesvarbu kas, dar kartą susidėti prioritetus, dvi dėžutės – give a fuck ir don’t give a fuck. Vienoje šeima ir tikri draugai (gaila kad vartojantys) kitoje visas likęs pasaulis. Kada pradėsiu burti kažką naujo su savo žiniomis apie hardware, kada įsimesiu linuxą į pc ir pramoksiu komandinę eilutę? Lieka noras pakeisti realybės kryptį – beprasmiškai. Jau buvo pabaiga, jau jaunimas užaugo su narkotine interneto sistema, aš ir mano karta beveik paskutiniai kurie dar žino kad ne kompiuterinė matrica čia ir gali blaiviai vertinti visą debilizmą kurį sukūrė protingiausi pasaulio protai silikono slėnyje. Kuo daugiau atsijungi nuo interneto lošimo automato sukimo, kuo mažiau ieškai patvirtinimo pingais, laikais, širdutėm, komentarais, tuo geriau jautiesi, tuo realiau matai realybę. Nesekti politikos, ji pati pasivis ir įsiverš į tavo gyvenimą.
Žiema pasigavau koroną, viena diena šiek tiek skaudančia galva ir daugiau nei mėnesiui dingęs kvapas ir skonis. Nėjau testuotis – eina nachui nauja pasaulio tvarka, mm, brls ir mčt irgi persirgo. Ir nieko – mūsų imunitetas puikus, nei dienos biuletenio, tik močiutei buvo sunkiau, bet kad ir devyniasdešimt metų jei – pasveiko ir net netiki kad sirgo korona. Paaštrėjo, kai atsigavo, uoslė ir skonis. Tikrai šita liga gamtos dovana, lai nyksta silpnieji, lai ji mutuoja, lai neša nusikaltusiai žmonijai skausmą ir netektis. Skiepytis beprasmiška, kaip nuo gripo, plius tikri šių vakcinų atnešami siaubai ateityje. Norėčiau nebent kinų ar rusų vakcinos, ji kitu pagrindu. Lobsta turtingieji, ateina moteriška sistema, su atstumai ir baime artumo. Aš rūkydamas kasiakus skiepijau draugus lengva forma, niekas stipriai nesusirgo. Tuo baisi ši liga, kad be skonio ir kvapo, negali patikrinti ar šaldytuvo gėrybės dar geros.
Pasaulis dar ilgai kovos su šita pandemija, yra kritinis žmonių kiekis netikintis mokslu ir nenorintis skiepytis, man tai šiaip px, mm tuoj pat po sirgimo tikrino antikūnius – nesusidarė ir buvo paskiepyta, antra dozė suveikė stipriai, bet tik vieną dieną jautėsi tikrai prastai. Kas buvo įprasta, dabar kitaip- kainos kompiuterių, sustoję dėl dalių trūkumo konvejeriai mašinų gamybos. Antrą kartą sirgti nenoriu, norėčiau skiepytis lapkričio, spalio mėnesiais kad imunitetas išliktų žiemai. Mažiau reikia vaikščioti, mažiau lankyti draugus. Kad ir kiek mane bendravimas gydo, reikia persiversti per galvą ir tapti labiau atskirtu, labiau intravertu. Tyliai kikenti iš pasaulio amžinos pabaigos ir jaunimo debilumo. Jums mes paliekame išhackintą sistemą, jūs jos jau niekada neatbursit ir cyberpunkas bus liūdniausiu variantu. Užsisakinėkit chimkę iš darkneto, per telegram kanalus, wickerius ir obsecure forumus. Bandykit suėsti magiškų grybų tiek kad suvoktumėte, kad mes visi esame vienas ir kenčiantis džiugiai tas pats.
Tekstas irgi beprasmis – niekada neperduos tiksliai, reikia matematikos – tu esi vienetas parduotas į ateitį, minusinis. Išsiveržti iš sistemos nulių ir vienetų, laukti kada vėl pasiduos btc beprotybė ir kada atsigaus sistema. Noras būti dirginamam, kaip moterų noras kad su jų klitoriu žaistų 24/7. Prieš gamtą nepašoksi, jinai visada teisi. Susilieti į vieną, mylėtis su viena, jausti senai prarastą, po ilgo laiko be sekso plyšti nuo to švelnumo purvino pagardinto chemija. Gal traukinio problemą? Prašom turbūt geriausią interpretaciją:
Noras būti mylimu ir gerbiamu yra iš pačios esmės durnas. Geriausia būti tiesiog užmirštam visų išskyrus kelis, ir blaiviam. Svarbiausia blaiviam. Kiekvieno kelias yra unikalus, ir mes kaip pieva žydinti unikalių gėlių. Nebetikinti progresu, kai pusę savo amžiaus matėme tik regresą. Sakot ne? Štai dar vienos cpu problemos kurios bus visiems aktualios – sistema net negali būti saugi, anonimiška, privati, tik tu gali būti neįdomus su tavo tūkstančiais tarnybų surinktų video kaip tu dročini prie paribinio porno, siurbia ta sistema ateiviams emocijas, jei dar Jų nematei tai dėkok dievui. Aš mačiau, gan senai, nenorėčiau vėl susidurti.
https://www.sciencedaily.com/releases/2021/04/210430165903.htm
Tikslas? Nėra jokio tikslo, tiesiog grakštus dėliojimas figurų, atsimušinėjas gyvenamo metamų kortų ir kaip sakė rusų aktorė: gyvenimas tai akrobatinis šuolis iš pizdos į kapo duobę. Galvoje ramus chaosėlis, vakar paimta olanzapino tabletė šiandien niveliuoja realybę į ramią, jokio tikslo, jokios užduoties, jokio išsigelbėjimo, tik noras būti kuo ilgiau ir dalintis patirtimi kaip neišdurnėti galutinai ir nesižudyti: tu gali išeiti iš vieno varianto, o jų gi begalybė. Ne sprendimas, nedaryk to, lik su mumis. Aš tau galiu duoti pokalbį apie tai ko nėra, kartu svaigti kaip bus ateityje, tūkstančiai istorijų laukia tavo pingo. Kai vežėm mariją per sieną, kaip draugai piso mano merginas, kaip laimėjau ir tiesiog likau žaisti to nerodydamas, kad ir kiti laimėtų. Žaidi dėl žaidimo, ne dėl laimėjimo, ne dėl pinigų, ne dėl giminės pratęsimo. Mes išliksim amžinai ir susiliesim su eteriu garantuotai, prieš mirtį dmt banga mums išaiškins viską, ir vėl tapsime besisukančiom dalelėm be suvokimo. Dabar tikslas atburti tave nuo sistemos, parodyti tau kad nesi vienišas, kad gali valdyti pasaulį ir be knygų skaitymo Zelando apie tai. Bet ar tu nori? Ar tu nori pajusti variantą kad esi vienas čia, kad visi su tavim ir dėl tavęs, kad nėra nieko prieš tai ir po to, yra tik žaidimas dėl tavęs pačio, kad jausti stipriai, kad tikėti, kad padaryti gero, atlygis bus visiems, mūsų pieva nušienaus. Sako vasaros penki kai pastatys naują korpusą merginos bus su vaikinais? Progresas? Eina jis nachui, kartu su visai silikono slėnio vergais. AI yra beprotis, o jis jau valdo ir krenta galvos realių žmonių. Skaityk peleviną, skaityk viską kas neformatas, kas kontrakultūra. Kasdien tau suteiktas šansas pakeisti ateitį net vienu oro iškvėpimu – teisingu.
Kaip visada, jei yra menininkų skaitančių ir jaučiančių nepriteklių – susisiekit, suderinsim kažkiek purvino resurso.
Puikios dienos, nuotaika aukštumose, pasaulis šviesus, aš blaivus. Gera būti savo proto, guvaus, greito, teisingo. Pasikapsčiau sode, noriu daugiau laiko praleisti ten, kompas veikia puikiai, dalinimąsis pilnu pajėgumu. Seku, seku naujienas, nespėju kaip visada perskaityti visų straipsnių. Pirmadienį traukiu pasiimti šito džiaugsmo: https://raspberrypi.dk/en/product/raspberry-pi-400-kit/ užsisakiau dar būdamas keistos būsenos, net nežinau ar man jo reikia, gal pasidaryti sode iš jo PC, bet ir senasis HP laptopas dar veikia pakenčiamai.
Blaivumas yra gerai, nors traukia ir narkotikai, bet jų man būtina atsisakyti, reiktų ir rūkyti mesti. Geriau būti blaivaus proto nei vartoti, ieškoti ir vartoti toliau, kai dienos tampa visiškai vienodos ir nuhackintas reward mechanizmas nepalieka prisiminimų ir atmintis tampa super trumpa. Atsisakymas gal ir neturi būti labai malonus. Tiek kartų tai daryta ir vis grįžtama prie vartojimo, keista kad dabar laikas kiek, be prievartos sau išlieku blaivus, vis trumpėja. Kaip gi išsiveržti iš užburto rato? Kiekvieno atsakymas individualus, pačio per kančias randamas.
Norisi patekti vėl į beprotybę grojant muziką kai kiti eina iš proto tiek kiek gali. Keisti laikai, noras atspėti sekantį big thing, o kai pagalvoji kiek tų magų to ieško, darosi nejauku. Bet ar iš vis yra kiti, man kartais kyla klausimas, atspindžiai tavęs, kad būtų įdomiau būti. Susilieti į vieną, suleisti rankas į kitą, pajusti tą bendrumą. Kasdiena siūlo savo variantus, ciksi klaviatūra, atidaryti langai, užrašyti planai. Bėgant nuo savęs.
Tas kartais aplankantis pakilumo jausmas, kad viskas tavo, kad lėtai krenti į supratimo šulinį ir bijai vėl rudens, kai aštrės būsena, kai reikės visom valios pastangom išlikti adekvačiam. Supratimo galutinio nereikia, reikia žaidimo, gražiai elegantiškai dėlioti figūras ant gyvenimo lentos.
Kas tiki, tas gaus. Viskas paduota su kaupu bent man, nebežinau ko norėti ir apie ką svajoti. Linkiu kiekvienam pasiekti būseną kuri leidžia būti čia ir dabar, be praeities juostų sukimo, be ateities kristalų laužiančių dabarties šviesą. Žaisti, praleisti laiko daug ties vienu ir tuo pačiu. Begalybę surasi visur, žiojėjančią, baugią. Kai matęs esi tiek stebuklų, kad net neprisimeni visų. Kaip tada kažkoks šokoladukas su ale grybais magiškais priverčia jausti taip blogai, bet nenugali olanzapino ir cisordinolio sukaustytos realybės. Kai vasaros 5 matai savo galią keisti realybę, kai tuojau pat tampi svarbus to keisto šou dalyvis, atsiranda rėmėjų ir smulkios haliucinacijos ir nepaaiškinami įvykiai duoda apie save žinoti. Išėjus visada realybė pakitusi, kitokia. Gerai kad dabar ji stabilizuota, nekintanti kasdien. Vaistai jau būtini, bent leidžiamas cisordinolis kad dvi savaites, ir olanzapinas kai jauti kad bando nuotaika šauti aukštyn raketa. Tikriausia aš pats jaunas nebūčiau patikėjęs, kad man darysis per gerai ir pats leisiuosi nuo beprotybės kalno. Kažkada norėjau šitų būsenų, dabar jos nuolatiniai palydovai.
Koks planas? Būti kuo ilgiau ir dalintis patirtimi su vargšu nesusipratėliu jaunimu, we are the first to program your future, we are the last. Jau dabar iš mano rašliavos galima padaryti naujos su AI -sintetinės, netikros. Prasmė kažkur tarp eilučių, magiškai kintanti ir nepastovi. Nesinori tikėti kad jos iš vis nėra. Reikia gi kažkuo tikėti? Aš tikiu gamtos atsigavimu ir žmonijos civilizacijos dar viena pabaiga, lėta, skaudžia. Viskas laikosi ant siūlų – surištų tų kurių jau nebėra, tu kurie perdegė, neapdainuotų kodo herojų. Kas lieka stebint vis keistesnę ir piktesnę gamtą? Susitaikyti, ir bandyti pabėgti iš savo paties rasto žiurkių rato. Gali pasileisti žaidimą ir nirti in jį. Bet negaliu dar žaisti ilgai, galiu sirgti už, galiu stebėti, bet žaidimas nuo tada kai išsiskyriau su Vy man purvinas ir beprasmis. Žaisti nebent su kitais žmonėmis, kad ir šachmatus, kurie tampa visai kito lygio žaidimu durnyne, kai atsipalaiduoji ir neskaičiuodamas ėjimų į priekį matai geriausią variantą ir pastatai matą trim ėjimais. Tai įmanoma tik atsipalaidavus. Ar aš kada įsitempiu? Akmenis sode tampyti patinka, patinka kasti, judinti kūną. Naujoji pasaulio tvarka N.W.O. tiek laukta, tiek bandyta prisijaukinti jau čia. Vartojantys draugai, draugas turi būti neteisiamas, draugas tam kad būtu su kuo pašnekėti telefonu, susitikti, ir pratęsti pokalbį ir bendrumą kad ir po metų nebendravimo.
Nuotraukos socialiniuose tinkluose veido kuris laukia paspaudimų kaip narkotiko, unfollow. Visuomenė sunkiai serga ir ji jau niekada nepagis, McKennos pranašystės išsipildė nepilnai. Dabar jau yra moterų laikai, paskutinis Pelevino romanas apie tai, mes vyrai valdėm ir taip jau per ilgai, ir sukūrėm kančią. Moterys net skausmą jaučia kitaip, Juodas pasaulis su savo paribine pornografija prieinama kelių klickų paspaudimu. Purvini mes, pilki. Bet mes galime šią akimirką pakeisti visą ateitį, reikia tik galvoti, kad mes čia iš ateities, tik pamiršom savo tikslą. Užutekis prasiverš ir mes vėl įsiliesime į mylinčia motinos gamtos bangą, kai išnyks mūsų ego.
Taip norisi švelnumo su kažkuo, bet dabar siūlomas seksas be įsipareigojimų net netraukia, jis išveda mane į beprotybę. Įsimylėti nenoriu, nenoriu tos sielos ligos, kaip mm sako – kam tau mergina, kam tau tos problemos. Tabletės tam kad mylėti:
Prarasti laikai, nauja chimkė kuri užlenkia tave galutinai, anonimiškumas prabanga, vis tiek paliksi savo ip adresą bet kokiuose puslapiuose kuriuos lankai, tokia jau ta sistema.
Kelios nuotraukos:
