Month: August 2021

  • Penktadienis kai nereikia linksmintis

    Penktadienis kai nereikia linksmintis

    Nuo paauglystės man penktadienis bĆ«davo iĆĄsikrovimo diena, kaĆŸkada bĆ«tent tada eidavau parĆ«kyt ĆŸolės ir visą savaitę to laukdavau. Tada ėmiau dirbti scenos techniku ir savaitgalis pasidarė darbingas, po to dirbau CSC second line IT support ir vėl penktadienis tapo iĆĄsikrovimo diena. Dabar net nemalonus skonis burnoje nuo tĆł penktadieniĆł kurie prasidėjo su ĆŸole, o baigėsi kokainu arba belekuo uostomu, arba mdma ir ĆŸinoma krĆ«va alaus. Kiek daug praleista beprasmiĆĄkai laiko ir prisiminimĆł iĆĄ ten tikrai nedaug. Vartoji, kad vartoti. Susiversdavau ir po aĆĄtuonias ir po deĆĄimt alaus, uĆŸpoliruodavau marihuana, nerĆĄdavau kad gauti kokaino. Ć iandien aĆĄ to nenoriu ir man to nereikia. Sukasi muzika, laukia klausomos knygos, kapstausi internete, turiu planĆł rytdienai.

    Jau turbĆ«t ir amĆŸius ne tas, kad eiti linksmintis, netraukia ir renginiai, garsi muzika, prakaituoti kĆ«nai, brangus alko ir non alko skystukas baruose. Bet kaip greitai aĆĄ galiu nukristi ten atgal, ÄŻ vartojimo rÄ—ĆŸimą. Net baisu ir koktu. Reikia tikėtis ir melstis ir uĆŸsikrovinėti, kad tai neatsitiktĆł, nereikia man nei gimtadieniĆł, nei naujĆł metĆł. Nors gali nutrĆ«kti ir pas ĆŸolę rĆ«kantÄŻ draugą – iĆĄtiesti ranką ir paimti kasiaką ir tada protas ĆĄaus ÄŻ paranojos uĆŸkaborius, tekės adrenalinas ir norėsis dar kasdien. Neleiskite sau iki to nueiti, geriau atsisakyti alko ir narko kol tai dar gaunasi lengvai. Äźtraukiantis buvimas su kitais kurie vartoja, bet ne kartą esu matęs, jautęs ir buvęs to lengvai pakeičiamo vakarėliĆł dalyvio situacijoje. Be tavęs ten niekas nepasikeis – tu tiesiog dekoracija kitĆł vartojime, jie nekvies tavęs, tau neskambins ir neieĆĄkos, nebent kad gautum kaĆŸko vartojamo. Atsilaikyti. Suprasti kaip tai nyku ir neveda niekur, ir baisiausia kad prisiminimĆł lieka maĆŸiau nei bĆ«nant blaiviam.

    Kai man pastaruosius metus pradėjo trĆ«kinėti atmintis, aĆĄ tikrai sunerimau, seniau niekada to nebĆ«davo, o dabar atrodo atneĆĄa lėkĆĄtę juodą su ale kokainu, ÄŻtrauki ir pabundi ryte, nieko nepameni kas po to buvo. Negerai, kol dar aplink nepradėjo uĆŸsilenkinėti tie su kuriais vartoji geriau sustot. Nėra dabar mieste nei geros ĆŸolės, kuri bĆ«tĆł nestiprinta kad ir minimaliais kiekiais research chemicals, kaip ir kokaino nemaiĆĄyto su pagardais nėra, gal dar gali gauti amfetamino ir mdma, bo anas velnias tikriausiai dar vis Kaune gaminamas. Sustojam kol galim. Jau nekalbu apie alkoholÄŻ – bĆ«tiną visĆł blogĆł sprendimĆł ingridientą. Ćœinoma yra tie kurie gali vartoti protingai, neprisigerdami. AĆĄ ir labai ilgai maniau kad vartoju protingai, tik kai per metus po kelis kartus patekinėti ÄŻ psichiatrinę pradėjau su nevaikiĆĄka paranoja ir stuporu, supratau kad kaip ir liepto galas, kada antrą kartą iĆĄĆĄoksiu pro langą tikrai nebeaiĆĄku. Reikia ramiai ir uĆŸtikrintai ruoĆĄtis dabar ateinančiam hardcore sunkumo realybės lygiui. Pensija jau gauta iki pensijinio amĆŸiaus, dabar tai tokia gi svaja visĆł jaunuoliĆł ir jaunuoliĆł patenkančiĆł ÄŻ psichiatrinę, o aĆĄ jos net nenorėjau imti, pasiĆ«lė socialinė darbuotoja, tada pakeitė diagnozę iĆĄ ĆĄizoefektinio sutrikimo ÄŻ paranoidinę ĆĄizofreniją F20.0 ir liga iĆĄkarto, vien nuo to fakto, paaĆĄtrėjo. Kelis kartus pratęsinėjo neÄŻgalumą, tada davė iki pensijos, o kai sukaks ji pakeis ir procentus ÄŻ didesnius. Ćœinoma čia neaiĆĄku ar po penkiĆł ar deĆĄimt metĆł iĆĄ vis bus toksai dalykas kaip valstybės pensija. Pasaulis griĆ«na gan greitai dabar, pakitimai tikrai dideli, nauja karta iĆĄprievartauta nevaldomo interneto ir sėdi jame kaip internate. Privatumo jau neatgausim, galim tik labiau atsijungti nuo penkiĆł didĆŸiĆłjĆł korporacijĆł. CyberPunkas pilnu pajėgumu. Skaityti reikia ir jÄŻ, gaudyti kas buvo numatyta ir kaip, ir daryti iĆĄvadas ateičiai.

    Kelios nuotraukos

    Kompas ĆĄiandien smarkiai oĆŸiavosi, net tris kartus kibo su bsod vis skirtingais kodais. Win 11 duoda apie save dar suprasti, kad beta. Bet perkrovus ir atjungus driveriĆł tikrinimą, dabar berods veikia vėl nepriekaiĆĄtingai. Win 11 tikrai rajus atminčiai, kai uĆŸkraunu viską ką naudoju ir virĆĄ 40GB rodo naudojamos RAM atminties. Kaip supratau kibinėjo nuo RAM overclockingo, nes vėl buvau uĆŸstatęs 3000Mhz, nors ir kėliau voltaĆŸÄ…, matosi to neuĆŸteko. Nuėmus overclocką berods veikia stabiliau.

    Pasileidau privatƳ google searchą:

    https://github.com/benbusby/whoogle-search

    Vis skaitinėju kaip pasileisti matrix chatą ir jÄŻ sulinkinti su kitom pokalbiĆł programom. Toliau nieĆŸti nagai bėgti iĆĄ FB ir TW nagĆł, ĆĄiandien papostinau ÄŻ grupę:

    https://www.facebook.com/groups/cassetefuturism

    kelias nuotraukas ir susilaukiau ĆĄimtĆł laikĆł:

    ____________________________

    Ć eĆĄtadienis

    Pabudau deĆĄimtą, nuėjęs gulti buvau ĆĄiek tiek prieĆĄ penkias ryto. Miego uĆŸteko. Vėl didelės dozės kofeino paĆŸadino ir paruoơė dienai. Sutvarkiau visus namus, iĆĄploviau mm kambario langą, nuėjau iki vaistinės ir parduotuvės, močiutei reikėjo vaistĆł nuo galvos sukimosi. Viską sutvarkęs nuėjau snaust, prasnaudĆŸiau kol parsirado mm ir brls, tada vėl snaudĆŸiau, pramiegojau gal keturias valandas, pabudau pilnai atsigavęs ir galingai pasiruoơęs atakuoti naktÄŻ ir savo suvokimą. Dabar stipri ĆŸalia kiniĆĄka arbata, kava ir viena parkopano palaiko aukĆĄtai.

    Sekmadienis

    Prabuvau naktÄŻ tik iki pirmos, buvau mieguistas ir nebandĆŸiau atakuoti nakties kaip ir taip norisi miego, jau turbĆ«t ir cisordinolio injekcija veikia, kas yra tikrai gerai. Kai supranti kad gali bĆ«ti per gera nuotaika ir uĆŸsivedimas pradedi bent kaĆŸkiek kontroliuoti ligą. Nors norisi patekti ÄŻ greitkelÄŻ darymo, kĆ«rybos, bendravimo, natĆ«ralaus juoko: tada gali nuveikti tikrai daug, bet psichozė tada visai ĆĄalia, tikriausiai reikia atsisakyti tada dideliĆł kofeino doziĆł ir neuĆŸsiĆŸaist su parkopanu. Ryte jis labai gerai kartu su kava arbata pakelia, suteikia energijos, bet vakare tikrai pavojingas, nes kaip ĆŸinia man nemigos 36h jau yra aiĆĄki riba, kada pradeda stogas visiĆĄkai vaĆŸiuoti lauk. Jau kelis kartus esu patekęs ÄŻ psichiatrinę ligoninę po tokiĆł naktinėjimĆł, ĆŸinoma gardintĆł dar su THC.

    Kiek aĆĄ jau blaivus neĆŸinau, bet dĆŸiaugiuosi tuo kad nereikia skaičiuoti dienĆł, rekordas bus kai bus keli blaivĆ«s metai praleisti, keli blaivĆ«s neĆĄvenčiami gimtadieniai, keli blaivĆ«s nauji metai, kelios blaivios vasaros. Gal visiĆĄkas blaivumas ir nėra atsakas, bet aĆĄ jÄŻ renkuosi nes esu priklausoma asmenybė, ar nuo kompo, muzikos, ĆŸolės, ar nuo bet ko kito, kad ir nikotino ar kofeino. Reikia leisti sau pilnai iĆĄsivalyti nuo narkotikĆł ir blaiviai mąstyti. Tada atsiranda ĆĄansai kilti aukơčiau, pasiekti daugiau, labiau iĆĄnaudoti savo laiką, daugiau jo turėti laisvo.

    Reikia tikėtis, kad iĆĄ ĆĄiĆł sunkiĆł laikĆł iĆĄeisime stipresni ir daugiau supratę, nors aĆĄ tikrai nebeĆŸinau ar noriu daugiau suprast: ÄŻdėsiu vieną gerą kalbą apie realybę ir vandenÄŻ:

    https://fs.blog/2012/04/david-foster-wallace-this-is-water/

    ơį kartą tiek. Tikim kad galim daugiau!

  • 22:11

    22:11

    Laikas bĆ«t ir laikas dĆŸiaugtis. Kasdiena dovanoja savo dovanas 📩. Laukia ramus ir ilgas ruduo, nebejaučiu spaudimo bėgt 🏃, geras laikas ir namuose, sode. Ryt numato graĆŸĆł orą, reiktĆł iĆĄlyst pravaĆŸiuoti su dviračiu 🚮. DĆŸiaugiuosi kad esu blaivas. Iơėjo nauja Pelevino knyga 📙, galima bus nirti ÄŻ naują fantastinę istoriją, tai labai uĆŸdega bĆ«t ir bĆ«ti laimingu. Klausyti knygą originalo kalba didelis malonumas.

    Koks planas? Pabandyti labiau ÄŻdarbinti savo ĆŸinias tvarkant kompiuterius, laukiu kada uĆŸimtumo tarnyba paskelbs apie paramą kuriant darbo vietą sau. Planas mokytis naujo ir siurbti ÄŻ save naujumą, kad nelikti realybės paraĆĄtėse. Reikia pagaliau pasimokyti programuoti su python tam kad automatizuoti savo atliekamą veiklą su PC. Reikia daugiau fotografuoti, net per negaliu ir ne tam kad dalintis, o tam kad mokytis tai daryti geriau, visos priemonės tam supirktos. Gaila ÄŻbrÄ—ĆŸiau savo fotoaparato objektyvą 🙁 turiu tris fotoaparatus ir neblogą mobilĆł su krĆ«va skirtingĆł objektyvo akiĆł. Turiu energijos bĆ«ti ir tikėt, kad galiu, dar vis galiu iĆĄsiverĆŸti iĆĄ priklausomybės gniauĆŸtĆł. Reikia numesti svorio, nors tas cukraus dozės poreikis vakare labai gajus. Mest rĆ«kyti, jau atrodo pakankamai tvirtas tam. MaĆŸiau nerĆĄti internete, bĆ«t labiau koncentruotam. Nusimesti senus marĆĄkinius, kad uĆŸsidėti naujus.

    KaĆŸkaip gaunasi iĆĄlaikyti atstumą iki pasaulio beprotnamio. Neseku lietuviĆĄkĆł naujienĆł jau senai, tai leidĆŸia bĆ«ti ramesniam. Nevartau lietuviĆĄkĆł portalĆł, vis tiek kas svarbu bus praneĆĄta artimĆłjĆł ar draugĆł. Afganistanas irgi man nerĆ«pi, kaip ir pabėgėliĆł krizė, tik matau daug daugiau tamsiĆł veidĆł mieste, bet lietuviai ant tiek ĆĄalti uĆŸsieniečiams, kad jie patys iĆĄ čia bėga. Mačiau porą negrĆł veĆŸiojančiĆł maistą, prisimenu kaip paveĆŸÄ—tojais dirbo ne tik kad lietuviĆĄkai, bet ir rusiĆĄkai, ir angliĆĄkai nemokantys vairuotojai. Kaip suprantu dabar daugiausia darbo pasiĆ«lymĆł per visą LT egzistavimą, bet niekas dirbti nenori. AĆĄ ir visai nenoriu dirbti pakuotoju, norisi kaĆŸko protingesnio arba lengvesnio, pvz kiemsargio ar paĆĄtininko.

    Vėl puola smulkus deĆŸavu, kad tai jau buvo ir tai kaĆŸkada raĆĄiau. Sapnai dabar labai ryĆĄkĆ«s, tik pabudus dingsta, arba po kiek laiko supranti, kad tą ar kitą, tik sapnavai.

    Kelios nuotraukos:

    Plaukiu per naktÄŻ, jau 0137, bet jau nėra to jaunatviĆĄko energijos antplĆ«dĆŸio sėdėt iki ryto. Youtube music groja visai neblogą playlistą techno. Buvau prasieiti iki degalinės. Jau neramu nuo kofeino.

    Gyvenimo tikslas gyventi, imti protingai dovanas, ĆŸinoti kam esi alergiĆĄkas. Padėti kitiems, gauti atlygÄŻ, ÄŻdarbinti resursą, nenustoti mokytis. IĆĄsiverĆŸti iĆĄ naujienĆł, skandalĆł, paskalĆł. Tikėti savim ir artimiausiais. Nebijoti. Naudotis savo veikiančiu ĆĄeĆĄtu pojĆ«Äiu, naudotis savo veikiančia sėkme 🍀. Tikėti nesuvokiamu. Kiek daug matyta ir jausta nepaaiĆĄkinamo. Negaliu netikėti, tik ĆŸinau kad yra ribos. UĆŸ jĆł neprimąstysi. Nekartot klaidĆł. Nesitikėt iĆĄsilaisvinimo per materialius daiktus. Viskas nupirkta, viskas paruoĆĄta, tik reikia nuolat programuoti knopkutę “go”. Kiek daug nematyto, negirdėto, nejausto. Kaip lengva papulti ÄŻ psichoaktyviĆł medĆŸiagĆł gniauĆŸtus ir susisiaurinti savo matymą iki vartojimo ir paieĆĄkos dar. Laimingam nereikia vartoti. Kasdiena turi bĆ«ti visokia, ir lengva ir sunki, ir atpalaiduojanti ir nervuojanti. Pabėgti negali. Kai viskas atsitraukia ir tu pasijunti keistam senovės egipte su horizonte piramidėm ir vienas vienintelis, tada jau perĆŸengta riba. Nereikia leisti jei net priartėti, geriau kad ir kas savaitę leistis injekciją cisordinolio, kad tik nepatekti ant liĆ«dnojo kalnelio. Keisti realybės viraĆŸai. AĆĄ kaip ĆĄturmanas nesuprantantis kiek daug ĆĄansĆł plaukia ĆĄalia. Jau nebe jaunas, jau matantis naują iĆĄprotėjusią ir traumuotą kartą kuri neĆŸino đŸ€·â€â™‚ïž nematė pradĆŸios, vartoja internetą kitaip nei tu. Likimas keistas, davęs ne kartą pajusti galutinius suvokimus, lauĆŸÄ™s kaulus, sukęs satelitus 🛰 ÄŻ tave. Kam visa tai? Kad pajustum jog esi pionierius, nuo BTC pirkimo ir leidimo geriausiems silkroad narkotikams, iki ĆĄvelniĆł prisilietimĆł moterĆł iki visiĆĄko suvokimo savęs kaip keistos centrinės figĆ«ros dievĆł ĆĄokyje. Papasakok man kas tau svarbu, aĆĄ pasakoju kas man. Mes tik pradedam savo kelią po hardcore sunkumo lygÄŻ, geriausioje pasaulio vietoje, stebuklingam prakeiktam mieste.

    Muzika bando uĆŸkrauti mane daryti toliau 🔛 bėgti mintimis kurios dabar nebailios, tikėti galia pasirinkti rytdieną ir jaustis geriau nei karaliai ir ĆŸvaigĆŸdės. Paduota tiek daug, raibsta akys. Reikia rinktis, ir kaip visada geriausia nesirinkti ir laukt, kada tikrai prisireiks, patikrinti kainas, norėti ir svajoti. Prikauptos tablečiĆł, ampuliĆł, muzikos failĆł, apmokymĆł, programĆł atsargos. Vis kylantis klausimas ar aĆĄ noriu bĆ«ti ĆŸymus ir sėkmingas, ar noriu gauti daugiau, iĆĄloĆĄti, uĆŸdirbti. Tikriausiai ne, aĆĄ noriu bĆ«ti jautrus ir kuriantis, maĆŸiau besidalinantis, koncentruočiau mąstantis. Tikslesnis, su daugiau valios bĆ«t, daugiau valios daryti, maĆŸiau mėtytis, maĆŸiau ieĆĄkot bereikalingai, maĆŸiau svajoti apie parametrus, uĆŸkrauti save maksimaliai, kad neliktĆł laiko nerimauti. Protingai naudotis visom stebuklingom tabletėm ir slaptai haliucinogenais parkopano pavidalu ir rimtais ramintuvais olanzapinu ir xanaxu. Pasiekiama daug protingu bĆ«nant, mokantis iĆĄ kitĆł klaidĆł, matant kuo gresia priklausomybė, matant kuo gresia neturėjimas ribĆł, neturėjimas moraliniĆł normĆł. Kasdieną baigti malda ramybės. Kasryt dĆŸiaugtis variantu nauju. Kai jauti tuos pasikeitimus kasdienos po miego, darosi tikrai baugu, bet reikia bĆ«ti nesvarbu kas, jokiu bĆ«du nesustoti judėti pirmyn, kad ir kaip tai kartais atrodo keistai iĆĄ ĆĄono – priĆŸiĆ«rėti dalinimosi stotÄŻ interneto vandenynuose, dalintis per tris tinklus aktualumu tos dienos, planuoti, tikėti, bĆ«ti pozityviu, ĆĄypsotis kad ir kaip sunku. PapraĆĄyti pagalbos kai nebegali iĆĄtverti (dabar namie penkios ampulės relaniumo – pagrindinio vasaros vaisto, be tĆł kuriĆł neparduoda ir kurie pratrina atmintÄŻ). Kiek jausta ir bĆ«ta nepaaiĆĄkiname. Kai pradeda dinginėti atmintis reikia nustoti eiti ten kur ji dingsta. Nebereikia man chem and sex vietĆł. Noriu bĆ«ti ĆĄvarus, ir nuo narkotikĆł ir nuo geismo. Reikia tik disciplinos ir baimės đŸ˜±Â kasdien. Prisiminti kad blaiviu reikia iĆĄbĆ«ti tik ĆĄiandien. Anonimai netraukia, kaĆŸkaip atrodo kad reikia pabĆ«ti vieniĆĄam su savo priklausomybe. Kol kas tvarkausi. Ć iemet gimtadienio neĆĄvesu, nes pernai atĆĄvenčiau bĆ«simą, nesugebėjau suskaičiuoti kiek man metĆł sueina.

    Kokia uĆŸduotis terapinio teksto? IĆĄdėlioti sau taĆĄkus, kablelius, klaustukus, ĆĄauktukus ❗ suprasti kad viskas dabar geriau nei bet kada. Turi tik iĆĄlaikyti bĆ«seną aukĆĄtai ir pasiruoĆĄti kai jinai kris ÄŻ miegapelės duobę. Manija gali bĆ«ti naudinga, gali atlikti labai daug. Reikia tuo naudotis. Visada pasilikti sveiko proto krislą, ĆĄlakelÄŻ, tik jis ir iki ĆĄiol apsaugo nuo visiĆĄko iĆĄnykimo arba veiksnumo atėmimo, arba rokiĆĄkio psichiatrinės dĆŸiaugsmĆł. Reikia leisti sau bĆ«ti, pagal savo paties iĆĄjaustas taisykles. Nereikia bandyti vėl ir vėl eiti priklausomybės keliu. Kiek jau bandyta ir vis paslysta, kuo toliau tuo skaudĆŸiau, o kai pradėjo dinginėti atmintis, man atrodo tikrai liepto galas, kitĆł tikrai neiĆĄgelbėsi, gali iĆĄgelbėt tik save ir neteikti skausmo ĆĄeimai. Reikia bĆ«ti pripaĆŸÄŻstant kad esi priklausomas ir dalykai, nuo kuriĆł tu priklausomas, darosi prastos kokybės, gardinti chemija, vedantys iĆĄ proto po keliĆł dĆ«mĆł. Kaip dabar prisimenu, kai jau ir taip plaukiant stogui lauk sumaiĆĄyta mano cigaretė su gardinta draugo mane pasiuntė ÄŻ psichiatrinės uĆŸribÄŻ. Tos haliucinacijos ryĆĄkios iki ĆĄiol. Iơėjus ir supratus, kad teisiĆł atgauti nepavyks, nes psichiatrė pasakė: po ĆĄeĆĄiĆł mėnesiĆł, vėl parĆ«kyta ir beveik iĆĄprotėta, buvo taip sunku, taip nemalonu, bet vaistai ir atsisakymas kofeino atstatė ÄŻ vietą. Daug kas netikėtĆł, kad penkios tabletės parkopano su čefyrine arbata gali nukelti visiĆĄkai kitur, ÄŻ paralelinÄŻ pasaulÄŻ ir palikti ten savaitei. O tĆł tablečiĆł gauni daug. VieĆĄa sielos ligoniĆł paslaptis jos. Wikipedijos straipsnis apie tai paslėptas, o kaĆŸkada tai buvo vienas prie vieno su lsd, tik kaip raơė – jĆł tripas kontroliuojamas, pats patenki ten kur nori bĆ«ti, jei tripas blogas, tada labai atsargiai jas po to vartosi. AĆĄ niekada dabar sau neleisčiau net keturiĆł iĆĄkarto su arbata gerti, nebent koksai labai baisu ÄŻvykis, tada naudočiau kaip atsigavimo priemonę. Taip kaip ir gyvĆ«nai haliucinogenus vartoja kad susitaikyti su netektim. 

    Niekada nebebĆ«siu koks buvau prieĆĄ vartojant, aĆĄ net nepamenu koks buvau. Pradėjau vartoti jau paauglystėje, pradĆŸioje alkoholis, tada penktadieniais ĆŸolė. Pirmas nuplyĆĄimas baigėsi iĆĄĆĄokimu iĆĄ ketvirto aukĆĄto, prie to tikrai prisidėjo ir amfetaminas ir labai stiprus haĆĄiĆĄas, po to sekė ilgiausias blaivus laikotarpis, bet paliko mane mergina, kai buvau stipriausias koks esu buvęs, ir vėl grÄŻĆŸau prie vartojimo ir taip su pertraukom iki ĆĄiol. Bent turiu tikėjimo dabar, kad galiu sėkmingai nebevartoti, nes realiai nelabai yra ką (gero) ir yra kam (nebetikiu thc teikiamom kĆ«rybinėm galiom) ir yra kam pinigus leisti ir be to, plius nebejaučiu bendrumo su vartojančiais. KaĆŸkaip net atgrasu bĆ«ti su jais, matyti kančias ir netikrą cheminÄŻ dĆŸiaugsmą. Ćœinau, kad kuo toliau, tuo sunkiau iĆĄeiti iĆĄ uĆŸburto rato 🐀 dabar nejaučiu poreikio vartoti, dĆŸiaugiuosi pagaliau po keliĆł mėnesiĆł sugrÄŻĆŸtančiu blaiviu protu. AĆĄtrumu suvokimo, juodumu realybės ir akinančiu graĆŸumu dienĆł. Ćœinau kad reikia nuolat kĆ«renti blaivumo ĆŸidinÄŻ, nes vienas alaus netinkamoje vietoje ir laba diena – nemiegota naktis ir milteliai nosyje su krĆ«va kasiakĆł, po dviejĆł savaičiĆł psichiatrinė. Man to tikrai nereikia, geriau pasitenkinti gera muzika ir kĆ«ryba.

    Sunku tik pripaĆŸinti, kad draugai vartojimo retai kada gali bĆ«ti draugai blaivume. AĆĄ neturiu nei valios nei noro dalyvauti baliuose blaivas ir nevartojantis, nebent ĆĄaudyti garsais ar ĆĄviesom ar lazeriu. Nors ir tai nebetraukia. Mane labiausiai piktina vartojančiĆł alko ir narko neÄŻgalumas daryti, galima metĆł metus regzti planus, bet jie ir lieka tik girti planai. Kaip ir pats čia bloge priplanavęs krĆ«vą ir nieko. Atrodo nesunku, bet mentalinis blokas yra. Sekti sau pasakas, padročinti kai pamatai porno feede mastodono, jaustis purvinam. Kai prisimeni tuos penktadienius kai ir pats troĆĄkai kokaino darosi koktu, kiek veltui praleisto laiko. Nebent tai kad ten galiu pagroti savo rastą muziką kitiems, o kartais ji daugiau nei nuostabi.

    Nereikia niekam nieko ÄŻrodyti, parodyti. Turi bĆ«ti mylimas pačio savęs, visa kita su laiku. Kartais viena diena bĆ«na beprotiĆĄkai ilga. Kai per naujus suvalgai kaĆŸkokÄŻ ĆĄokoladuką ale su grybais 🍄 bet ten tikrai chemijos damaiĆĄyta ir tau taip bloga kad net baisu, ir bloga ne tuo geru haliucinogeniniu bĆ«du, o tiesiog negera ir sunku, supranti kad tu nebeturi ko ieĆĄkoti. Viskas tau paduota, viskas buvo, dabar laikas veikti tau pačiam, imti vadĆŸias ÄŻ rankas ir joti tolyn nepramintais takais nesitikint nieko tik nuotykiĆł kurie bĆ«tĆł geresni nei prisirĆ«kius, prisiĆĄniojus ir pagardinus viską alkoholiu.

    BĆ«ti blaivam tikrai nėra malonu, todėl dauguma ir ieĆĄko atsipalaidavimo psichoaktyviose medĆŸiagose, bet blaivumas teikia savĆł pliusĆł – gali ÄŻgyvendinti svajones, gali prisidėti prie kovos su blogiu. Blogis dabar labai arti, besaikis informacijos srautas sukĆ«rė suĆŸalotą ir priklausomą kartą, kiek daug dabar skausmo aplink, kad net reikia atsijungti nuo suvokimo, negali ÄŻsileisti viso supratimo kaip realiai yra kitaip nei buvo, kaip svajonės buvo ÄŻgyvendintos blogiausiu variantu. Pabėgti nuo socialiniĆł tinklĆł, pabėgti nuo naujumo besiverĆŸiančio ir siĆ«lančio savo priklausomybes. Gerai kad aĆĄ negaliu beprasmiĆĄkai ĆŸaisti, ar ĆŸiĆ«rėti youtubo video, nebent tai muzika, bet ir tada skaitau. Reikia dar daugiau skaityti, padaryti pertrauką nuo informacijos sekimo internete, daugiau laiko skirti knygoms kurios laukia lentynoje.

    Ć iandien tiek. Pasiekiamas kaip visada, blaivus, nebailus.

  • Virptelėjimai

    Virptelėjimai

    Kasdiena bandė virsti mieguista ir pridauĆŸta. SusimaĆŸinau olanzapino ir geriu po dvi depakino, trečios neprireikia. Esu aktyvus ir veikiantis, kofeinas su parkopanu palaiko pakankamai aukĆĄtai, galvoju retinti injekciją iki dviejĆł savaičiĆł. Ćœinoma baisu per daug susimaĆŸinti ir vėl pradėti slinkti link nemalonios beprotybės. Tokia jau dalia: ĆŸongliruoti vaistais tam kad iĆĄlikti aktyviu visuomenės nariu.

    Galvoju pasidomėti ar uĆŸimtumo tarnyboje yra kokia parama neÄŻgaliesiems kuriantiems sau darbo vietą. UĆŸsidirbau kaĆŸkiek pinigĆł atnaujindamas serviso kompą ir iĆĄtraukdamas iĆĄ seno informaciją. Pardaviau dar jiems nenaudojamą mano ekraną ir 2,5 hdd 240GB backupui. DĆŸiugu, kad dar galiu atlikti tai greitai ir neskausmingai.

    Diena jau link vakaro, praėjo gerai, nuveikiau viską ką planavau, paėmiau smulkias prekes iĆĄ skytech, nuneĆĄiau knygą ÄŻ biblioteką, vaistinėje apkeičiau baigiančius galioti vaistus kuriuos praeitą kartą davė. Atnaujinau savo PC UEFI BIOS, paleidau vėl Air DC++ programą, rodo jau virĆĄ 18TB informacijos dalinimuisi. PBB vėl pradėjo transliuoti dainĆł pavadinimus tai ĆŸinoma rippinu. Per dieną arbatinaus ir kavinaus, ir dar vis pilnas energijos nors kėliausi penktą.

    Ką galiu dar padaryti? Pasileisti nuosavą matrix serverÄŻ ant raspberry pi 4, paĆŸaisti su korteliĆł puslapiu, arba tiesiog perskaityti krĆ«vą langĆł kurie laukia ant narĆĄyklės, arba ramiai padėlioti MTGA, kaip tik atnaujinimas iơėjo ir apdalino smarkiai kortom neturėtom. DĆŸiugu kad savijauta gera, nesenai susipykau su Rk ir manau tik ÄŻ gerą, anas ir pinigĆł siurbikas (dabar pilnai suprantu, kad ĆŸmonėm duoti pinigus uĆŸ nieką arba smulkias paslaugas yra beprasmiĆĄka ir net tikrai blogai) ir dar negatyvas visiĆĄkas.

    Kaip bĆ«ti pozityviu, kai aplink keistas beprotybės ĆĄokis? NeÄŻsileisti negatyvo, uĆŸsiimti kasdieninėm veiklom, kurti, skaityti ar klausyti knygas 📙, klausyti muziką, neskubėti, neteist kitĆł, per daug nevartoti kofeino, nebijoti karts nuo karto raminamĆłjĆł. Realiai gi mes tas auksinis vienas procentas. Nors daiktai traukia: cpu, gpu, ram, monitoriai su hdr ar pilnai atkuriantys spalvas, naujos kompo dÄ—ĆŸÄ—s, naujas dviratis, smulkmenos pamatomos kompiuteriĆł parduotuvėse. Nors naujos Mi apyrankės net nenoriu, neÄŻsivaizduoju kuo ji geresnė uĆŸ seną. CPU ir tai niekada neuĆŸkraunu, GPU tiek ĆŸaidĆŸiant kaip aĆĄ, dar vieną kartą reikia praleisti ir sulaukti po metĆł dviejĆł nurimsiančio jĆł nepriteklio.

    Nuotraukos:

    NaktÄŻ miegojau prastai, uĆŸmigau tik prisikiơęs skrandÄŻ apie 2300 pabudau 0400, kaĆŸkodėl kėliausi, negalėjau ramiai pagulėti, dar pusvalandÄŻ nusnaudĆŸiau prie kompo. IĆĄgėriau stiprios kavos, arbatos ir pratempiau iki 0700 tada vėl nuėjau miegot ir atsikėliau tik 1030 nuo mms skambučio. Vakar gėriau ir melatonino 3mg ir 10mg olanzapino. Nuo kavos jau kabinas nerimas, ir toks sunkus ĆĄiandien. Reikia prasijudėt, suĆŸvalėt.

    Nevartojant narkotikĆł supranti kiek maĆŸai tave sieja su dauguma draugĆł. Nueini, matai juodą kokaino lėkĆĄtę, pačiam darosi neramu, ilgai neiĆĄbĆ«ni – iĆĄeini. Bendrai kitus reikia palikti jiems patiems, nors man labai reikia bendravimo, bet jis gana tuơčias, kai nebandai prisirĆ«kęs ĆŸvengti ir nevaidini savo juokdario vaidmens. Jau dabar noras gajus, atbaido tik suvokimas ant kiek tai man pavojinga. DĆ«da THC skaninta chemija, neaiĆĄkĆ«s milteliai, viskas veda tiesiai ÄŻ beprotnamÄŻ per kelias savaites. Suvokimas, kad kitiems px tavo kančios paskanina suvokimą truputuku blaivaus pykčio. Tiek metĆł minti takai vartojimo uĆŸĆŸels tik po ilgo laiko. Sėkmingai vartoti jau niekada nesigaus.

    Ką galima daryti kad atitolinti atkritÄŻ? Neiti ÄŻ sex and chem vietas. Prisiminti kad iĆĄbĆ«ti blaiviu turi tik ĆĄiandien. Prisiminti kad ĆĄeimai tu reikalingas blaivus. Blaivus tu jauti ryĆĄkiau ir lieka daugiau prisiminimĆł. Blaivus sutaupai pinigĆł kuriuos gali skirti kitkam. AĆĄ pats jei pradedu vartoti tai vien ĆŸolės apie gramo greit pradeda reikėt kasdien, kas geriausiu atveju yra 12€, kas yra 12*30=360 – jau daugiau nei mano pensija. Tai turi hustlinti vien tam narkotikui, jau nekalbu apie mdma ir kokainą. Per savo gyvenimą narkotikams iĆĄleidau tikrai daug, uĆŸ tai ir teistas esu. Supratimas dabar aiĆĄkus – vartoti neturiu, bet tuoj visokios iĆĄlygos kabinas, gal pavasarÄŻ patraukti, gal vėlyvą rudenÄŻ su spalvotais lapais. IĆĄminti galvos keliai nori vėl beprotybės sĆ«kurio, dar kai jis susijęs su sexu tai iĆĄ vis blogai.

    Turiu nuspręsti: nevartoti narkotikĆł, nevartoti alkoholio, nevartoti nealkoholinio alaus, kai susibalansuosiu mesti rĆ«kyt. Tikėt kad galiu ir tam yra palaikymas. Blaivus esi darbingesnis, gal kĆ«rybinis darbas atrodo einas neblogai su marihuana, bet tai tikrai apgaulė, Geriausi darbai sukuriami bĆ«nant blaiviam. Vat ir dabar raĆĄant norisi pasiimti iĆĄ kito kambario vyno bonkę ir visą iĆĄgerti: blogai, blaivumas turi tapti nuolatine bĆ«sena, nereikalaujančia pastangĆł. Labai ÄŻstrigo vieno priklausomojo ĆŸodĆŸiai: svarbiausia mirti blaiviam. KaĆŸkas man juose svarbaus.

    FB tapo visiĆĄku beverčiu ĆĄiukĆĄlynu, vis matau kaip sukasi tas pats, tuơčios nuotraukos sulaukiančios ĆĄimto laikĆł. Norisi atsijungti, nesinori net ÄŻ savo grupę nuotraukĆł kelti. Ć lykĆĄti vieta, pasilikti tik messengerÄŻ kad bendrauti su gl ir lgmt. Ėda laiką tuơčiai, geriau pačiam ieĆĄkoti, kad ir discord kambariuose, hacker news ir bendrai internete. Nors ir pats naujumo siekimas beprasmis, atsijungus nuo FB ir TW liktĆł daugiau laiko kitkam. Galvą man vis tiek reikia kaĆŸkuo uĆŸimti, daugiau leistis ÄŻ kĆ«rybą. Praeitą kartą kaip atsijungiau, gan greitai gavau internetinio paĆŸÄŻstamo komentarą čia – tai supratau kad kaĆŸkam ir reikalingas mano buvimas ten, bet jie apsieina be laikĆł ant mano postĆł.

    Reikia mokytis naujai bĆ«ti, visiĆĄkai nebetraukia tĆ«sai ir renginiai, gal kaĆŸkiek dar norėtĆłsi in teatrą ar pas klasiką. Kur link suka realybės vairas? Atrodo kad tiesiog sunkyn. Reikia ruoĆĄtis perėjimo sunkiasniems laikams, nors berods ir viskas paruoĆĄta, reikia tik disciplinos. Vat nuoroda apie tai:

    https://supermemo.guru/wiki/Genius_checklist

    Ć iandienai atrodo uĆŸteks. PasiruoĆĄti bĆ«ti kokybiĆĄkai, apsitvarkyti stalą, toliau bandyti Win 11, vakare uĆŸsakyti kompą klientei kai perves pinigus. Viskas gi puiku jei gerai apsidairai 🙂

  • Straipsnis apie priklausomybiĆł ir psichikos sutrikimĆł sąsajas

    https://psyche.co/ideas/mental-illness-and-substance-use-genes-show-a-two-way-street

    Svarbiausia straipsnio idėja, kad tikrai rĆ«kymas tabako susijęs su psichine liga ir reiktĆł bĆ«tinai mesti. Čia prisimenu ir Andrejauskienės komentarą, kad jei bĆ«sena ir taip sunki prieĆĄpsichozinė, mesti rĆ«kyti nereiktĆł bandyti, mesti rĆ«kyti reikia kai jau tvirtai jauti realybę. Pats esu pastebėjęs kad realiai pagal surĆ«komĆł cigarečiĆł kiekÄŻ gali spręsti apie savo psichikos bĆ«seną, jei rĆ«kai daugiau nei ÄŻprastai ir bĆ«sena prasta. Tabakas apnuodija organizmą, kaip ir psichinė liga yra ÄŻtariama yra kaĆŸkoks uĆŸdegimas. AĆĄ pats geriu Depakiną kuris realiai yra vaistas nuo epilepsijos, bet man padeda reguliuoti nuotaikĆł ĆĄuolius ir duobes. Taigi jei jau viskas tvarkoje, metimas rĆ«kyti dar papildomai sustiprins JĆ«sĆł psichikos sveikatą. AĆĄ pats ĆĄitame bloge esu raơęs kad mesti rĆ«kyti yra lengva, tada dar nebuvau pilnai pripratęs. Dabar tabakas man beveik bĆ«tinas, o taip norėčiau mesti ir sutaupyti apie 40€ ÄŻ mėnesÄŻ ir 480€ ÄŻ metus, gi realiai prarĆ«kau savo atostogas ar gerą PC diską, MB, CPU ar beleką kas pagerintĆł buitÄŻ ar hobÄŻ.

    Dar nusipirkau kaĆŸkada vaistinėje tabexo, tablečiĆł kurios padeda mesti rĆ«kyti ir ten net lapuke paraĆĄyta, kad jei sergi ĆĄizofrenija vaisto vartoti nereiktĆł.

  • Naujas Tropical Fuck Storm albumas

    Tikrai neblogas albumas!!! Buvau preoderinęs ĆĄiandien dĆŸiugiai suklausiau 🙂

  • Judesy

    Judesy

    IĆĄ mano FB

    UĆŸmigau apie 2400, atsikėliau 0300 – suĆĄiktas darbinis rÄ—ĆŸimas, nei major tranquilizers nepadeda, nei tai kad jau pensija ir nėr kur skubėti. Teks bandyti nusnausti dieną kelis kartus.

    Atgaivinau sugedusÄŻ savo HDD su filmĆł kolekcija, kopijuoju ÄŻ kitą naują HDD. Laukia visa diena ĆĄokinėjant aplink PC ruoĆĄiamą servisui, teks iĆĄmokti daug naujo apie servisines programas. Bet naujas kompiuteris uĆŸ 300 skraido savo greičiu ir čia tik pradĆŸia, galima jÄŻ versti dar daugiau skraidyti naujomis ir papildomomis kompiuterio dalimis. Nuotaika aukĆĄtuminė, pasiruoĆĄta bet kuriam dienos variantui, ĆŸinau kad mano AukĆĄtesnioji Galia neleis man patirti nieko kas nebĆ«tĆł reikalinga mano augimui.

    Kaip JĆ«s kareivėliai sraigteliai ir seselės? Ar viskas einasi puikiai, ar patinka geriausias ÄŻmanomas variantas? Ar pasiruoơę vėsesnėm dienom? Tikiu kad ir JĆ«s turite savo maĆŸĆł dĆŸiaugsmĆł ir Jums akys raibsta nuo pasirinkimo ir galimybiĆł jĆ«ros dabar, ĆĄiais sunkiai lengvais laikais. PasiruoĆĄimas bĆ«ti, pasiruoĆĄimas ĆĄypsotis, pasiruoĆĄimas nebijoti pasakyti kad yra sunku, ir nekęsti vieniĆĄam. Mes gi tik gauja beplaukiĆł bezdĆŸioniĆł bandančiĆł kvailai ÄŻsivaizduoti kad mes ir maisto grandinės virĆĄĆ«nėje ir ale protingiausi. Realiai mes iĆĄprotėję ir palikę ramybę toli praeityje, reikia nusiteikti visiems variantams ir bĆ«ti nepajudinamu savo skausmingu teisumu prieĆĄ Kitus ir svarbiausia bent save, kas yra tikrai sunku.Kuo geriausios Jums dienos interneto anonimai, plaukiančios kaip pajĆ«rio debesys ir graĆŸios kaip ryĆĄkus saulėlydis, laukiam tĆł akimirkĆł kurios ÄŻsirėơ in atmintÄŻ giliai ir negalėsi sau paaiĆĄkinti kodėl. Laukiam ir tikim, kas gi belieka, niekas iĆĄ vis nieko neĆŸadėjo.

    ______________________

    NusnĆ«dau nuo 0700 iki 0930 ir dar dieną valandą, tai kaip ir viskas gerai, kofeinas jaučia jaustis neramiai, tenka jau antrą kartą ĆĄauti maĆŸÄ… gabaliuką xnx. Kompas tvarkosi, bet matosi nusimato ilgas vakaras davedant jÄŻ pilnai ÄŻ protą.

    Kasdiena dabar svarbiausia – svarbiausia kad blaivi – nesinori nei alaus nei ĆŸolės🌿. Kaip ir jau raĆĄiau labai nerimauju dėl rudens, tada visada paaĆĄtrėja mano liga F20.0 paranoidinė ĆĄizofrenija ir suvokimas kaip slysti per realybę kaip peilio aĆĄmenim, jau dabar matau beprotybę kituose, kartais ji pasidaro tokia ryĆĄki nors kauk. Geria, vartoja, bando taupyti, o iĆĄleidĆŸia daugiau nei paprasčiausiu variantu per skubėjimą, bando gauti neÄŻgalumą nors jis jiems niekaip nepriklauso, neima iĆĄ valstybės jiems priklausančiĆł pinigĆł bet taupo ant susimokėjimo uĆŸ psd, turi turto bet negali juo pasinaudoti, turi galimybes gerinti savo buitÄŻ bet bijo, galĆł gale kai mm sode man plyĆĄinėjančiam ir neramiam neleidĆŸia kasti duobės medĆŸiui ir sutvarkyti rusÄŻ su sielos draugo pagalba… aĆĄ ir pats ĆĄiandien vos nepamečiau vienos mokėjimo kortelės traukdamas e bilietą troleibuse, bet pamačiau ją merginos rankose ir atpaĆŸinau, ji jau neơė ją vairuotojui.

    Keistas bĆ«vis suprasti ir matyti daugiau, kaip jau esu sakęs to aĆĄ nebenoriu, kaip paskutinÄŻ kartą kaip mano suvokime Vilniaus horizonte iĆĄaugo Egipto piramidės, televizorius transliavo pasaulio groĆŸio variantus visai be ĆŸmoniĆł ir man taip ir atrodė kad jau viskas, pabaiga, amĆŸinas kritimas ÄŻ ĆĄulinÄŻ ir suvokimas kad tu esi daugiau nei Anglijos princas, tada psichiatrinė kurioje jaučiausi kaĆŸkodėl lyg savo vaikystės PanevÄ—ĆŸio namuose su mirusia bobute kaip sesele ir t.t. visi ĆŸmonės susiliejo ÄŻ vieną, tas pats “kitas” ĆŸmogus buvo visas vasaros g. 5 personalas vyriĆĄkas, mačiau tuos ĆŸmones kurie pasirodė tik vėliau ir mačiau juos ne ten kur jie buvo, pats jaučiausi lyg trakĆł pilies paveikslas lange, kuris niekam nerĆ«pi ir visi suka ratus po vasaros kiemą.

    ApraĆĄyti psichozę labai sunku, bet viskas tampa taip ryĆĄku, kad nors stauk. Ir stingdančiai baisu bandant iĆĄsiverĆŸti magiĆĄkais veiksmais kaip vandens paleidimas, veidrodĆŸio nukabinimas, lango ĆŸaliuziĆł pavertimas kryĆŸium ir kaĆŸkada matyto japoniĆĄko anime iĆĄtraukĆł ir viskas veltui, tave perkelia iĆĄ karantino palatos ÄŻ patÄŻ pirmą vyrĆł, tu prieĆĄiniesi bet pakviečiama apsauga ir tave uĆŸ kojĆł rankĆł nuneĆĄa ten, kalbėti negali – stuporas suvokimo.

    Kas belieka? Kovoti dauĆŸiančiais ir keliančiais vaistais, darytis rutiną, maĆŸiau vartoti kofeino, daugiau leisti laiko laisvai, ne prie pc (pc mano visiĆĄka priklausomybė ir fetiĆĄas, gerai kad neiĆĄleidau dar 800€ ant jo naujinimo) klausytis ir skaityti knygas, turėti ko laukti – kad ir mamos ir brolio grÄŻĆŸtančio iĆĄ darbo, ryto, vakaro, ĆŸiemos pĆ«gos, spalvotĆł lapĆł, gerĆł kadrĆł, kaĆŸkada iĆĄ niekur atsirasiančio sekso artumo, cigaretės dĆ«mo, čiobreliĆł arbatos, tikėjimo nesuvokiama ateitim, suvokimo, kad viską turi – reikia tik valios bĆ«ti ir dĆŸiaugtis bĆ«nant 1% pasaulio bitkoinu. Kaip jau raĆĄiau viskas LT tik popieriai ir pinigai, jokios realios pagalbos priklausomiesiems, psichikos ligoniams, sunkiems neÄŻgaliesiems, jĆł ĆĄeimom. Mes čia ant prakeiktos ĆŸemės lopinėlio, ĆĄventam mieste kurio niekada nepaliksiu ir lauksiu keistĆł kataklizmĆł, bėgančiĆł pro suvokimą naujumu ir realybės nepakartojamu neatspėjamumu.

    Metas nuotraukai ir naujai mano profilio fb nuotraukai paiĆĄytam Hertos Burbės, ir tikrai geram, pagal uĆŸsakymą uĆŸ 20€.

     

    Kaip bĆ«ti ramiu iĆĄprotėjusiam pasaulyje? Prisiminti kad kaip yra, priklauso nuo tavęs, tu dabar viską turi jaustis laimingu, nei daiktai nepadarys tavęs laimingesniu nei ÄŻvykiai negali tavęs iĆĄmuĆĄti jei tu esi ÄŻsiĆŸeminęs. AĆĄ kaĆŸkada niekada nenerimaudavau, darydavau ir padarydavau, tada liga pradėjo dėlioti blokus – negaliu prisėsti sukurti interneto svetainės, nors tam viskas supirkta ir yra, negaliu dirbti su aparatĆ«ra nes nuolatinis nerimas, kad nespėsiu (gal ir gerai kad ĆĄitas mano etapas baigėsi prieĆĄ krizę-pandemiją).

    Kas turi bĆ«ti nesvarbu, svarbu pačiam bĆ«ti ir dĆŸiaugtis patyrimu, nes mes ir esam patyrimai, didĆŸiulis laukas unikaliĆł gėliĆł. Laukti varianto ĆĄokti – kaip visada jutau kada crypto buvo dugne, bet bijojau pirkti, galėjau uĆŸdirbti 50%, bet čia jau beleĆŸikelintas kartas. Gerai kad domiuosi ir dar gaunu PC patvarkyti, tai mane ir stingdo ir gaivina, moku tai realiai neblogai, nors koks ten ir mokslas, bet naujai kartai vis sunkiau ÄŻkandamas, kaĆŸkada bijojau BIOS dabar per UEFI lakstau kaip namuose, vis iĆĄmokstu kaĆŸko naujo, dĆŸiaugiuosi win 11 beta, man dar vis patinka naujumas, tikiuosi dar ilgai bĆ«ti smalsiu ir mokytis. Jau nupirkta nauja Pelevino knyga, laukia krĆ«va lentynose, o narkotinis internetas atiminėja laiką.

    AĆĄ arĆĄiai paraiĆĄi priklausomybėm asmenybė – visko man reikia daug, iĆĄskyrus raminamuosius, jĆł daĆŸnai neiĆĄgeriu tiek kiek galėčiau. Kada pagaliau aĆĄ atrasiu receptą iĆĄbĆ«ti blaiviu arba bent be psichiatrinės du metus. Kiek dabar daug ant to pastatyta – teisės, mokslai, darbas, ramumas, naudingumas aplinkiniams. Viskas puikumoje ir aĆĄ pats dar jaučiuosi susipurvinęs tik nuo pornografijos, o taip norisi ir bijosi ĆĄvelnumo, tiesiog paprasto artumo. VieniĆĄas, viengungis -rusĆł laikais uĆŸ tai buvo mokestis, pats nesuprantantis kaip pagaliau iĆĄlysti iĆĄ kokono, su jau priskirtu amĆŸinai neÄŻgalumu ir pensija, kasdien laukiantis virptelėjimo kitĆł, atiduodantis beprasmiĆĄkai save per soc platformas, pasitenkinantis dopamino kylpom. Viskas bus gerai – tikiu, bet kuriuo variantu. Ateis nauji ramĆ«s laikai, dabar interneto suĆŸalota karta supras savo silpnumą ir tĆł kurie pergyveno komunizmo griĆ«tÄŻ ir laukinius devyniasdeĆĄimtuosius psichikos traumas. AĆĄ iki ĆĄiol bandau prisijaukinti RusĆł suvokimą.

    Teksto jau paklodė – reikia sustoti. Kaip visada sau ir Jums.

  • Kvietimas gautas, pensija ryt

    Kvietimas gautas, pensija ryt

    Gavau kvietimą studijuoti VU informatiką, bet sutarties nesiraĆĄysiu, dar nepakankamai tvirtas, kad eiti kartu su jaunimu kurie man ÄŻ vaikus tinka. Norėčiau bet bijau, ir naujumo ir matematikos, ryt dar panagrinėsiu sutartÄŻ. Gaučiau 260€ stipendiją kaip turintis neÄŻgalumą, bet vien todėl eiti bĆ«tĆł neetiĆĄka. Dar reikia metus pralaukti blaiviam.

    Pasaulis akina vėl savo graĆŸia beprotybe, visi eina iĆĄ proto kaip tik gali. Man gera namie savo maĆŸam kambaryje, kompas dĆ«zgia jau tyliau nes ne taip karĆĄta. Nusipirkau 6TB diską gera kaina, dvi dÄ—ĆŸutes 2’5 diskam. Jau laikas keltis in linux, nes pradeda trĆ«kti diskam raidĆŸiĆł.

    Padariau kelias fotomanipuliacijas:

    Taip gera, bandĆŸiau mesti kofeiną, nes buvo ĆŸiauri priĆĄpsichozinė bĆ«sena čiupus, ir tikrai be jo pavyko atsigauti, jau ne pirmas kartas kaip suprantu, kad kofeinas irgi pavojingas chemijus. Tas kur turiu pu-erh mandarine tikrai iki gliukĆł galima dagerti, karĆĄtą pirmĆł keliĆł zavarĆł.

    Vėl pasiryĆŸÄ™s keistis, reikia kentėti be alko narko, gal tiksliau ne kentėti bet save kontroliuoti. Man to negalima ir nereikia, reikia rewirinti smegenis, atsijungti nuo priklausomybės. Yra ko laukti, yra ką veikti, laukia susitikimas su senu draugu ir jam pardavimas monitoriaus geiminimui jo sĆ«nui, laukia ir psichiatrės kabinetas penktadienÄŻ, laukia ir sodas iĆĄ kurio pabėgau neramus, nes vis kėliausi ketvirtą ir girgĆŸdėjau antram aukĆĄte ĆŸadindamas mamą. Mano ritmas jau visai keistas, vakar nuėjau miegoti 0230 pabudau 0700 pilnas jėgĆł, dieną du kartus nusnaudĆŸiau, tai vėl galiu dĆŸiaugtis nakties malonumais, laukdamas neĆŸinia ko. Atiduoti viską galėčiau uĆŸ galimybę nugalėti ligą. Gal tiksliau ligas. Dar ir svorÄŻ reikia numesti, jau uĆŸdĆ«stu lipdamas in ketvirtą aukĆĄtą…

    Pasaulis toks ryĆĄkiai spinduliuojančiai graĆŸus, tas suvokimas, kad reikia leisti sau bĆ«ti, nebandyti pasiekti mistinio bĆ«vio vartojimo aktyvaus. IeĆĄkoti vartoti, ieĆĄkoti ir vartoti toliau. Reikia leisti sau iĆĄlaikyti pauzę. Reikia neiti ÄŻ prakletus chem and sex place (pritonus), reikia pajusti malonumą bĆ«ti. Laukiu karantino, laukiu rudens, laukiu dar apie penkis mėnesius kol galėsiu bandyti atgauti teises. Nors jau pripratau ir be jĆł, maĆĄina ir taip sena, bet kada gali sugesti, o resurso naujai turi tik brls. KaĆŸkaip pagaliau daugiau naudingai leisti laiką.

    UĆŸsiraĆĄiau ÄŻ pagalbą ÄŻsidarbinant ValakampiĆł reabilitacijoje, kurią kaĆŸkada lankiau, ĆŸinoma vadybininkė bibÄŻ dėjusi, man gan daug darbĆł tiktĆł – nekvalifikuotĆł, bet norėtĆłsi kaĆŸko su kompais, bet ne programavimo, kas yra drambliuko svajonė. UĆŸimti galvą, kad labiau vertinti savo laisvą laiką.

    Kas belieka vakare? Irtis ÄŻ naktÄŻ kol pavargsi ir atsijungsi ant pagalvės. Viskas paduota, tik reikia maĆŸiau narkotintis su kompu. FB deaktyvavau ir toks geras laisvumo pojĆ«tis, kad nereikia daryti tĆł ryto vakaro nuotraukĆł, sukti srauto, laukti spustelėjimĆł iĆĄ kitĆł, Twitter bendrai iĆĄtryniau, reikia pralaukti 30 dienĆł ir accountas bus panaikintas, ten buvau susidėliojęs gan gerą graĆŸiĆł nuotraukĆł srautą ir ĆŸinoma LT jaunimo debiliĆĄkumą. Reikia maĆŸais ĆŸingsneliais tolti nuo kitose gyvenimo srityse besireiĆĄkiančiĆł priklausomybės piktĆŸoliĆł.

    Dabar tikrai ilgai kai buvo sunki bĆ«sena, gliĆ«Äino kompas, ne veltui aĆĄ esu raơęs kad reikia palikti jÄŻ ir mobilĆł ramybėje, eiti pasivaikơčioti, pvz fotografuojant, knygos irgi tada pavojingos. Dar nebuvo atėjusi fazė, kad aplink viskas teatras ir aktoriai tau, ir gerai.

    Cisordinolis buvo leistas kas deĆĄimt dienĆł, tada kas savaitė, tada kas vėl deĆĄimt dienĆł, dabar ĆŸiĆ«rėsiu kaip jaučiuosi link savaitės galo. Olanzapinas vakare 10mg, kelis kartus ĆĄoviau jÄŻ ir iĆĄryto, ir jau bĆ«sena buvo taip paaukĆĄtinta kad jis nebemigdė, kaip ir dabar nemigdo vakarinė dozė. Lorafenas pora kart vakare gertas, bet labai jis dauĆŸiantis, visą dieną toks pribitas nuo jo 2,5mg. Depakinas kaip visada tris kart dienoje daĆŸniausiai, kelias dienas bandĆŸiau negerti, tai ĆŸliumbalas prie teliko čiupo ĆŸiĆ«rint kaip laimi lietuvaitė. Emociniai breakdownai buvo, bet jie tai dar juokai palyginti su siaubu iĆĄprotėti. Xanaxas tai tikrai auksinis vaistas, jis mane labai gerai migdo, kad ir 0,25mg, ir nuramina padaro darbingą kai puola nerimas. Ne veltui taip visi jo nori, o prisiriĆĄimas prie jo milĆŸiniĆĄkas, negerkit kasdien jo jei galit.

    Planai planeliai, ĆĄaudantys prisiminimai ir beveik suvokiama amĆŸina esmė neaiĆĄkumo aplinkui, ĆĄokio stichijĆł ir pradĆł, moterĆł ir vyrĆł, kai pagalvoji, tai visi nelabai laimingi. VakarĆł civilizacija paaukojo laimę uĆŸ daiktus. Kaip sakiau mes nusipirkome dÄ—ĆŸes kvadračiukus su ryĆĄiu ir jos mus pardavė Ai overloardams. Pabandykit dabar atsijungti nuo soc medijos, labai sunku, ėda laiką sukimas srauto kuris kuo toliau tuo narkotiĆĄkesnis darysis, besimokanti juodoji dÄ—ĆŸÄ—.

    Skandalai kartojasi, viskas sukasi ratu, tik kuo greičiau tai pastebi, tuo didesnis ĆĄansas iĆĄsilaisvinti (tik jau man pačiam nebeaiĆĄku nuo ko). Ramiai bĆ«ti, Murakamis sakė – sunkiais laikais gali daryti tik tą patÄŻ ką prieĆĄ tai darei. Tai ir aĆĄ toliau atostogauju savo ÄŻtemptomis atostogomis. Rugsėjo pirmą nauja Pelevino knyga, jau nerimauju ir noriu jos, o kiek dar knygĆł laukia ant lentynos ir sodo bibliotekoje 🙂

    Solar Punk to rescue – viskas bus gerai, iĆĄlysim iĆĄ pandemijos tik stipresni, jei kas ką tai aĆĄ pasiekimas e paĆĄtu ztauras@gmail.com

  • Straipsnis apie gijimą nuo priklausomybiĆł

    https://www.deprocrastination.co/blog/once-an-addict-always-an-addict

    Once an addict, always an addict?

    Once an addict, always an addict?

    Is an addictive personality a thing?

    Is an addict’s brain permanently broken?

    Can you recover from addiction or does it last a lifetime?

    You’ve probably heardOnce an addict, always an addict (OAAA)before. I had to explore whether it’s true because the implications of it are rather serious.

    People have a lot of opinions about this topic, but they’re usually based on emotions, not reality, and lead to misconceptions. So I dove deep into the topic and looked at what science says about it.

    Luckily, the catchphrase isn’t based on science.

    And it can be really unhelpful to think this way.

    Also,Once an addict, always an addictis not a viable position in today’s behavioral addictions centered around the internet, social media, technology because you can’t really quit them all.

    Read the first part (What is an addiction) for this to make sense to you.

    And now let’s dive into the topic proper.

    There are 2 main ways of thinking about recovering from addictions.

    Opinion A:

    Addiction is a chronic disease that will keep returning to your life. Recovery is temporary (also called remission) and doesn’t mean you’re cured forever. This supports theonce an addict, always an addictconcept.

    Opinion B:

    Addiction is a learned way of coping with negative emotions that changes your brain rapidly. You can unlearn it, your brain will change once again via neuroplasticity.

    Arguments for A

    1. Certain changes in the brain are long lasting and this might make you more susceptible to addictions. This probably depends on the severity, the length, and type of the addiction. Addictions can alter your brain so it won’t be functioning like it used to.
    2. Your life has factors that make you prone to addiction – addictive personality (more on this below), you experienced a childhood trauma, you might be prone to depression, or anxiety.

    Arguments for B

    1. People who successfully recover from addiction live a better life. So calling it disease doesn’t help. When you recover from an addiction, you don’t go back to zero. Instead, you live a better life. You don’t return back to baseline so we shouldn’t call it recovery.[1]
    2. People overcome addiction without any formal treatment all the time and sometimes it is out of nowhere.[3]
    3. People who recover from addiction are less likely to take on another addiction.[2]

    If you compare the two, it’s an interesting development.

    Opinion A (addiction = chronic disease) is based on the strongest version of the brain disease model of addiction.

    A similar outlook is also supported by Alcoholics Anonymous. The first step in their recovery program is to admit that you have no control over your addiction and to commit to abstinence forever. This can be viable for substance use disorder or things you don’t have to engage with ever again. It’s a simple rule that people follow and people in AA build up streaks.

    AA thinking makes sense and has been practiced for almost a century, but that doesn’t make it true. It’s based on 1930’s assumptions.

    Opinion A can make people feel powerless.I’m an addict and I’ll be that way forever– it creates feelings of shame and being a victim. It also creates a stigma in society that addicts are somewhat broken and can’t be fixed.

    Opinion A seems a little bit outdated. Abstinence isn’t necessarily the goal.

    We think it’s not the best approach.

    On the other hand, opinion B (addiction = a learned way of coping) provides a more helpful outlook on the topic. If your brain changes, you stop being addicted. If enough time passes, you can start engaging in the behavior in a healthy way once again.

    This is the path to freedom and mastery. You’re not a slave of your addiction, you don’t have to be scared of it anymore.

    This has some merit, for example, when it comes to alcohol – you can go from being addicted to alcohol, to having a social drink once a week.

    Then there are things where there is no other way. You probably can’t realistically abstain from the Internet.

    Opinion A would mean that if you’re addicted to the internet, you should abstain forever because it’s only time before you relapse and start using it compulsively again.

    To resolve how much you can really recover from addiction, we need to resolve another question first.

    Is there an addictive personality?

    There is a general notion that there is such a thing as an addictive personality.

    Once again, even if something makes sense, it doesn’t make it true.

    There is limited support for the concept of addictive personality in scientific studies. Certain people are more anxious, and worse at dealing with stress. They can have a certain genetic makeup that makes them more prone to anxiety. These people might be more susceptible to addictions. But that doesn’t mean they have an addictive personality.

    Thinking that you have an addictive personality is unhelpful. It’s something you can’t change and it rather victimizes the addict and can be used as an excuse to not do anything about their current state.

    People often claim to have an addictive personality. Especially, when they seem to be trading one addiction for another. But what if they don’t have an addictive personality? What if they become addicted all the time because they don’t resolve the underlying cause of their addictions?

    Another argument people use is that addictions run in their family. In reality, there are probably more factors involved.

    Yes, the family might be more susceptible to stress and anxiety through genes.

    Or maybe, if the family has to deal with an addict, it can cause a lot of stress or even trauma to the family which can cause another person to become addicted as an escape from this.

    It might also be the case that the whole family is ill-equipped to deal with stress and anxiety
 If parents don’t know how to deal with emotions, their kid usually doesn’t learn it as well.

    As an aside, no wonder people are ill-equipped to deal with their emotions. After all, it’s been only a decade or two since it became somewhat socially accepted for a man to actually have feelings and experience emotions. Before, you were told to man up and just deal with it.

    Addictive personality is only weakly supported by science and it can be unhelpful in overcoming addictions because it’s something you can’t change.

    So can you recover from an addiction?

    You most certainly can.

    People do it all the time without any formal treatment. That doesn’t mean it’s easy. Depending on how much the brain is altered by the addiction, it can be super difficult.

    Also, most studies have been done on substances (drugs, alcohol, cigarettes). You can view behavior addictions like the lite versions of addictions, so the recovery will be quicker.

    Q: Is my brain ever going to be functioning normally? Or is it permanently broken?

    A: Your brain is adaptive and neuroplasticity will take place.

    In certain cases, the brain won’t ever be the same, but it can become functional again. It depends on the length of the addiction and the type of addiction (chemical addictions being much worse). But most people recover.

    I think, there is an even more interesting question

    Q: Can I ever come back to the behavior?

    A: The neural pathways will be there for a long time, so you have to remember that you’re more susceptible. What wires together, fires together.

    However, that doesn’t mean you need to avoid the behavior forever.

    There are people who went through AA, recovered from their alcohol addiction, and are able to drink moderately.

    Increasing the likelihood you can safely come back to the behavior depends on how much you resolve the underlying causes of the addiction.

    The 3 conditions are following:

    • If enough time passes—we’re talking of months or years—your brain rewires.
    • You learn how to deal with your emotions much more,
    • Your life is better than it used to be.

    If you meet these conditions, then you’re probably ready to engage in the behavior again. Once again, we’re talking about behavioral addictions only (no drugs, alcohol, cigarettes – it can be more tricky with them).

    This means that you might try to engage in the addictive behavior you used to do.

    Here are some examples:

    If you’re addicted to social media, you might use them in a time limited window.

    Gaming 2 days per week after finishing all your responsibilities.

    Watching Netflix only with friends on the weekend.

    Deal with these like experiments, nothing temporary. If you can’t do it, you’re not ready
 or you don’t have to ever return to the potentially addictive behavior if you don’t want to.

    Doesn’t that sound better?

    Breaking your shackles, overcoming addiction, and then not being worried about it anymore.

    Especially with behavioral addictions, it might even be desirable to do something moderately.

    It sounds like growth as a person.

    What about other addictive things?

    If you successfully overcame one addiction, you might be less susceptible to others.[2]

    Because you have already developed a toolbox to deal with emotional adversity. Also, people also know how much it sucks to be addicted so they are wary of another addiction.

    This doesn’t mean you should go and try coke because you overcame a different addiction. No, this is to break the habit of thinking that you have an addictive personality.

    We’ve already explained that an addictive personality is more of a construct.

    On one hand, thinking that you have an addictive personality can be helpful because you’re scared of addiction and you will abstain on purpose from other things.

    On the other hand, it also can make you feel like you’re powerless and can make you more susceptible to getting addicted. Especially if you give in and start engaging in addictive behavior, you might feel you aren’t in control.

    It’s better to not use the addictive personality concept because you can’t change it and focus on areas you can improve: becoming more mindful of your behavior, learning how to deal with your emotions, and improving your life in general.

    If you do this, you will increase the probability that you won’t get addicted again.

    Summary

    Once an addict, always an addictis a catchy phrase that isn’t based on real science.

    You can recover from addiction and even moderate the behavior later on in life.

    Your brain can start functioning normally again in a span of a few months. It doesn’t have to be the same, but it should work just fine.

    If you successfully overcome an addiction, resolve the underlying issues, you might even be less prone to future addiction.

    The next question is then, how to recover from addiction?

    Subscribe to our email list to get the next part of this series on addiction.

  • Straipsnis apie priklausomybės prieĆŸastis

    https://aeon.co/essays/theres-no-neural-fix-for-reversing-the-addiction-pandemic

    The addiction trap

    Our inability to treat substance use disorders stems from a narrow-minded view that brains and genes are their real causeJosh and Dawn, who were then dependent on heroin, at Union Square, New York in 2007. Photo by Brian Shumway/ReduxJudith Grisel

    is professor of psychology at Bucknell University in Pennsylvania. She is the author of Never Enough: The Neuroscience and Experience of Addiction (2019).3,500 words

    Edited byPam Weintraub
    SYNDICATE THIS ESSAY

    Email

    Save

    Tweet

    Share

    Aeon for Friends

    FIND OUT MORE

    By the time I realised that my drug use was killing me, I was institutionalised deep in the woods of Minnesota, at least a three-day drive from home, and without a car. My 1983 Corolla, including all my stuff, had been repossessed several months earlier. I was in a treatment centre at the unripe age of 23 as a result of one more half-baked decision in a long string: I deserved a break from my deranged life, I thought, and treatment, which was something like an educational spa, might be just the thing. Another way to put it is that I was lost.

    As I gradually ‘came to’, any hope I’d had for a restful hiatus, or for learning expert tips on how to use drugs successfully, withered. Despair took its place: my life was a mess, and the suggestion unanimously endorsed by staff – that I should quit using if I wanted to live – seemed entirely unreasonable. Abstinence was never part of my plans. I felt like a passenger on a cruise ship duped into disembarking on a desert island – stranded without resources.

    Denial is one of the core attributes of addictions, and the reason that I saw drugs as the solution, rather than the cause, of my problems. In fact, they were pretty much my only coping tool. Loneliness, failure, disappointment, shame – regular fare by this time – were solid reasons for turning to substances to escape. ‘You’d use too, if you had my life’ has been uttered countless times by people like me, often right up until they take their last wasted breath.

    But using psychoactive drugs to enhance experience is at least as old as humanity itself, and the majority of people who do so don’t self-destruct. It seems that the drive to amend reality is baked into our neurobiology by evolutionary forces aimed at maximising flourishing. Had we lacked the proclivity to pass a pipe or a kava bowl, to sample bubbly brews or magic mushrooms, we’d also have been less likely to discover new vistas, or to break new ground in communication, art or engineering.

    In fact, the same tendencies that led me for most of the 1980s to embrace the maniacal lifestyle of a stimulant abuser, in the 1990s attracted me to a career as a neuroscientist. Both are full of surprise and convey a sense of trailblazing. Desire for something other than what is leads us to reach beyond our grasp, leveraging curiosity and industry toward personal developmental goals (like those that impel kids to leave the nest) as well as collective achievements that benefit the population (exploiting RNA to quash a virus!).

    So, for much of our history, the urge toward else has been a very good thing, not only enabling us to survive, but to thrive. However, perhaps beginning with the Industrial Revolution but certainly in recent history, the tendency to reach beyond our known grasp has become a liability for many. Two primary developments turned this source of evolutionary fitness into an Achilles heel: a dearth of developmentally appropriate opportunities for breaking new ground, and easy access to a surfeit of potent chemicals with which to medicate dis-ease.

    Where an adventurous spirit was once the surest capital for realising big payoffs, prospects for novel and risky experiences, aside from drugs, are scarce today – especially for young people. Unfortunately, the drive to try new things, associated with independence in our evolutionary past, is now mis-timed toward the start of an extended adolescence, around puberty. Coincidently, there is a growing supply of addictive chemicals, readily available in more and more potent formulations. For too many of us, seeking a way to make life worth living, these become a quick fix by activating neurocircuitry responsible for encoding meaning, that few, if any, natural stimuli can compete with.

    Addiction results as the brain changes, or adapts, to counteract the effects of drugs that masquerade as meaning and manipulate neurochemistry to convey mystery and hope. The more frequently someone takes a drug, the more profoundly the brain adapts but, because adolescent brains are so malleable, this population is especially vulnerable.

    I first began drinking and using other drugs around 13, an age that, in another time and place, might have been associated with riveting occupations such as starting a family, homesteading or just struggling to stay alive. Instead, I was ‘safely’ ensconced in suburbia, and mostly bored out of my mind. My first drink released a racehorse from the gate. A constant sense of restlessness – as if I was in some urgent hurry but lacked any idea of what I should be doing – evaporated as I felt myself at last in sync with time and space. The drug seemed to speak to my soul: You! Belong! Here! Suddenly my life had both promise and purpose.

    At the time, I didn’t realise that intoxication, in and of itself, wasn’t much of a purpose to organise one’s existence around, and when this finally dawned on me many years later, it was almost too late. But it is precisely this capacity that makes addictive drugs addictive – the shining star they light in our psyches is the impetus for regular use, and dependence simply the natural consequence of our habits.

    Just over one in five of those who use addictive substances develop disordered use. ‘Why me?’ began as a personal quest to explain and hopefully repair my broken bits, but gradually the query broadened into a philosophical and scientific koan, evoking deeper and deeper wondering about what it means to be normal or abnormal; ordered or disordered. The scientific focus of these musings is anything but academic. Instead, they get to the heart of real-world matters related to diagnosis, treatment, prevention, and perhaps even a cure. In fact, it is a central concern in the study of any disorder to decide whether it is possible to separate people into clear-cut camps, such as sick or well. Are people who have depression or ADHD, for example, distinct from those who do not, or does the increasingly complicated binning simply reflect our need to impose order on chaos?

    The case in point: does one use mind-altering drugs socially or does one use them addictively, and is there a slippery slope between the two? (From a scientific perspective, those who don’t use at all are theoretical outliers.) A simple answer would represent a breakthrough for scientists, policymakers and insurance companies, making our hypotheses, laws and actuarial predictions so much cleaner. Unfortunately, the question is still unresolved, which is to say, scientists aren’t entirely clear what it is they are attempting to study or cure.

    Researchers do agree that irrational consumption, in which the costs of using drugs outweigh the benefits, is at the heart of substance use disorders. This pathology is driven by craving, tolerance and dependence, telltale signs of addiction that develop as the brain adapts to regular drug exposure in order to maintain homeostasis, and in particular as it becomes desensitised to the pleasurable sensations produced by a drug. At issue, though, is whether the separation between addicted and nonaddicted individuals is clear, and if so, what is responsible for the delineation? The messy alternative is that behaviours, feelings and brain states associated with addiction exist on a continuum, probably normally distributed, with pathology found toward the tail of multiple bell curves. In this case, there is no bright line, clear diagnostic criteria or defective brain chemical to demarcate those who are sick from those who are well. Instead, we are all more or less susceptible along a continuum in which fitness is a moving target contingent upon an ever-changing context.

    It should have been obvious that genes don’t cause complex behaviours such as those underlying addiction

    Given our inability to identify smoking guns, or, relatedly, to develop effective cures, the complicated scenario seems more in line with reality, though the question has not been settled. Alcoholics Anonymous, arguably the most effective treatment for the ‘disease’ of alcoholism, asserts it’s an ‘allergy’ that compels some of us to use despite mounting consequences. This perspective is also endorsed, though less definitely, by medical bodies such as the National Institutes of Health and the American Medical Association, as inscribed in their handbooks, the Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (5th ed, 2013) and the International Classification of Diseases (11th ed, 2019). Perhaps the best support for this view is that there is little evidence of formerly addicted individuals successfully transitioning to social use.

    My own wish for a simple explanation stemmed from a strong desire to find a palatable alternative to a lifetime of sobriety, and the overblown optimism of behavioural genetics around the turn of the century. I began a postdoctoral fellowship in 1997 in the laboratory of one of the world’s experts on the genetics of addiction, John Crabbe, at the Oregon Health and Science University, fully aware that about half the risk for addictive disorders is inherited. Like hundreds of groups around the world, we seemed poised to explain this liability as geneticists and robots were closing in on the monumental task of sequencing the human genome.

    We figured we’d simply need a group of people who had clearly trespassed the line beyond social use, and a control group who definitely hadn’t, and pick out whatever snippets of DNA distinguished the two groups of genomes. Unfortunately, more than anything else, such exercises helped us realise how much we didn’t know we didn’t know.

    Of the relatively few discoveries linking DNA sequences to substance use disorders, the biggest hits turn out to code for liver enzymes. Though these might be statistically significant, I’m pretty sure my problems had more to do with what drugs did above my neck, than below. In retrospect, it should have been obvious that genes don’t cause complex behaviours such as those underlying addiction. Instead, as we now know, genes tip scales of sensitivity to shape a range of responses to our environment. It’s nature via nurture, as Matt Ridley put it in 2003, not one or the other.

    It turns out there are many catalysts for substance use disorders and they interact with each other, making it nearly impossible to disentangle the cause, including those from our genome. Still, it might be fruitful to shine a spotlight on to three critical and interwoven threads: biological factors including innate tendencies and developmental vulnerabilities; experiences, especially stressful conditions during childhood; and the social and cultural contexts within which biology and personal experiences unfold.

    As it did with me, addiction begins for the vast majority of people while the brain is undergoing dramatic developmental restructuring, particularly during adolescence. Studies suggest that up to 90 per cent of people with a substance use disorder begin using mind-altering chemicals before they turn 18. For example, the likelihood of developing alcohol abuse or dependence is seven times higher in those who begin drinking by age 14, as I did, than in those who wait until they are at least 21. The same is true of other drugs: one in four Americans who use any addictive substance before age 18 develop an addiction, compared with only one in 25 who start using at age 21 or later. This is because developing brains actually are like sponges – especially adept at absorbing experiences, and also expert at translating these experiences into long-term patterns. Early drug use alters the brain to generate habits and compulsions associated with drug addiction.

    Unfortunately, those developmental years are precisely the time that drug experimentation is most likely to take place, underpinned by a biologically inveigled orientation toward risky behaviour and proscribed experiences, along with an impaired capacity to reason abstractly about the consequences of those choices. Both explorers and teenagers, for the same reasons, advance humanity’s interests as they risk themselves like hungry sheep searching for greener grass that might lead the way to a new field – or get them picked off by a wolf. These biases are by evolutionary design, because a group of young people emphasising potential over punishment living alongside more conservative folks helps to ensure an overall balance between change and stability.

    The addiction pandemic doesn’t result from a single entity, and therefore won’t be solved by one either

    For this reason, it doesn’t take much for some adolescents to realise that substances provide relief for a host of ills aside from boredom. Those who were or are subject to psychological, physical or sexual abuse, as well as general household dysfunction in the form of substance abuse by family members, mental illness or violence, are particularly likely to appreciate the capacity of substances to provide emotional relief from stressors. Just one of these adverse childhood experiences (ACEs) doubles the risk of developing alcohol dependency, and four or more increase the chances 10-fold. Childhood adversity is especially impactful for the same reason that early drug use is – developing brains are primed to translate experiences into structural changes in neural circuits, and changes to structure produce changes in function. A sensitive neurobiology is why young people learn much more efficiently than those who are older, a talent that works for ill as well as for good.

    Beside early trauma, the bulk of experiential impact comes from ‘nonshared environmental factors’, which is a biostatistician’s way of saying that it could be anything. Though we might assume that growing up in a particular family or in a specific region would have major impacts, most environmental influence for most traits is nonshared, and therefore buried under so much noise that it is unlikely to rise to the surface of any scientific analysis. Prenatal perturbations, experiences with siblings, interactions with particular people, accidents or illnesses – often the result of happenstance – turn out to have significant impact.

    In the decades that have been spent trying to unravel the knot of factors that predispose toward addiction, we’ve learned quite a lot, though truth be told, it’s not nearly enough. I began studying neuroscience to understand differences in my own brain that caused me to use drugs so self-destructively, and in the late 1980s to ’90s was not alone in believing that there would be a specific malfunction at the root. Unfortunately, understanding, treating and preventing substance use disorders have been so elusive because a tangled heap of genetic and developmental liabilities combines with opportunity and despair to promote destructive behaviour in ways that might be unique for each case. In contrast to COVID-19, the addiction pandemic doesn’t result from a single entity, and therefore won’t be solved by one either; and we’re going to have to do more than just hunker down and be patient. As T S Eliot noted, ‘What we call the beginning is often the end,’ and while it is beyond discouraging that neuroscience hasn’t helped alleviate the burden of substance use disorders, we might finally be off to a good start by recognising the mistake of focusing so narrowly on biomedical causes.

    The brain is, by far, our most complex organ, making mental disorders among the most inscrutable of diseases. Moreover, our inability to identify neural causes (and cures) for substance use disorders might reflect a longstanding confusion around cause and effect. It’s looking less and less to be the case that addictive disorders result from aberrant brain activity, and more that early use, facilitated by genetic predispositions that often mix with early trauma, leads to alterations in brain circuitry that tip the scales toward the core attributes of addiction: drug craving, tolerance and dependence.

    Humanity’s complexity is due to our capacity to respond in diverse ways to countless interacting influences; the broad range of response options within, and between, individuals is possible only in the absence of simple causes. Gregor Mendel’s pea plant seeds were brown or white, and this dichotomous trait was determined by a single gene. Unlike pea plants, human behaviour, including that associated with substance use disorders, results from a vast array of internal and external factors. These especially include genetic tendencies toward stress sensitivity, risk taking, novelty seeking and tolerance for punishment when it comes with reward, as well as early trauma, opportunity and random chance. All of these factors affect the brain’s structure and function to produce behaviour associated with addiction. As a result, our biology is decidedly not black (or brown) and white. In other words, although drug-disordered states are undoubtedly expressed through our brain circuitry, they are not of it. And if the brain doesn’t cause disordered use, it doesn’t really make sense to look there to explain it or to cure it.

    There are many reasons why we have been stuck on the ‘brain causes behaviour’ hypothesis for addiction, all the while failing to appreciate that behaviour, and so much else, changes the brain. Thinking that a solution is just waiting to be discovered lets many of us off the hook. If the explanation was inside individual skulls rather than out there, in the rich milieu that gives rise to the people we are, the puzzle would be easier to solve.

    The brain is a conduit, rather than a cause, of substance use disorders

    It used to be that people studied the brain to gain a better understanding of the brain itself, hoping for some clinical benefit along the way. But this changed in the latter half of the 20th century as those in charge of funding such work decided that science for science’s sake wasn’t providing a fast enough return on investment; one had to make strides in the clinic to garner support. This seemed cockamamie to me at the time – the majority of scientists I knew worked long hours for mediocre pay. It wasn’t that they didn’t want to find a cure, or that this had been held up by a lack of legislative oversight: it’s just that human behaviour is complicated! Moreover, basic science aimed at understanding, more than application, was and is responsible for most clinical progress. The research behind innovation usually builds slowly, one tedious experiment at a time, motivated more by a desire to explain than by bureaucratic edicts.

    Whether or not neuroscience will come up with a magic bullet for treating substance use disorders is itself an empirical question, awaiting convincing data. Just because we haven’t yet developed brain-based causal models to facilitate successful treatments does not mean we won’t sometime in the future. However, I’m not holding my breath, as it seems increasingly likely that the brain is a conduit, rather than a cause, of substance use disorders. Rather than directing our thoughts, feelings and behaviours, the brain, shaped by evolutionary as well as personal history, translates experiences into us; this means it is necessary, but not sufficient, to explain disordered substance use. Because the environmental context plays at least as big a role as biology, it doesn’t really make sense to target molecules over experiences.

    In the broadest strokes, addictive disorders develop in vulnerable individuals who are bored or in pain. Though challenging for any of us, these feelings rub particularly hard against the adolescent grain because teen neurobiology is especially primed for tuning into, and generating, personally meaningful experiences. It’s not that addressing these factors will be any easier than developing brain-based interventions – in fact, changing culture and systems to address these states might be even more ambitious than engineering brains – but they are likely to be more effective. Another possible advantage to this outward-looking strategy is that recent research in developmental neuroscience suggests that, for the same reasons that childhood is such a vulnerable period, it might also represent an especially ripe time for effective interventions. So, while it is crystal clear that factors from our genes to challenging incidents in the middle-school lunchroom influence our brain structure and function, despair during adolescence is a better predictor of many disorders, including addiction.

    The brain is more cart than horse. It seems increasingly likely that our inability to explain, prevent and treat substance use disorders stems from having too narrow a scope, one that myopically views the brain, as I once did, as the critical causal element.

    It could be that substance use disorders develop when normal biology is diverted by developmental adversity and early use. In order to reverse the rising incidence of addiction, we need to reduce trauma in children by investing in healthy development from conception to independence. This obviously requires promoting peace and prosperity in kids’ caretakers and neighbourhoods. And we must also provide meaningful alternatives for teens to explore the edges of their own existence. As in my own case, drives toward risk and novelty peak during adolescence, and these tendencies can find an outlet in addictive drugs. The American Families Plan proposed by the US president Joe Biden would be a good start by investing billions of dollars into programmes such as childcare, paid family leave and education. But whatever we do, it’s clear that reversing the addiction pandemic depends upon prioritising childhood wellbeing and opportunity for a hopeful future.

    To read more about addiction, visit Psyche, a digital magazine from Aeon that illuminates the human condition through psychology, philosophical understanding and the arts.AddictionChildhood and adolescenceNeuroscience6 August 2021

  • Paprastas vakaras – RugpjĆ«tis, po lietaus

    Viskas puiku bet norisi kaĆŸko, ramybės kurios nebus, kaltas pats, reikia daryti pagaliau iĆĄvadas, prisiminimai, baimės. Labiausiai bijau nemigos, jau ne pirmą dieną nesvarbu kada uĆŸmiegu pabundu ketvirtą ryto, velnio laiku. Bet sode giedantis gaidys ir saulės spindulys iĆĄgelbėdavo. Toliau testuoju win vienuolika, tikriausiai atsaką rusĆł cyber atakom, ieĆĄkojau namie seno tpm čipo bet neradau, dabar jis kainuotĆł. Mano kompas jÄŻ jau turi tiesiai cpu. Kol kas ĆĄi operacinė sistema man nepatogi, nėra dideliĆł ikonĆł taskbare ir start meniu kitoks, nepatogus. Ć iaip sistema jau sukasi neblogai. Reikia maĆŸinti diskĆł kiekÄŻ nes jau uĆŸimu visas raides nuo A iki Z, viena iĆĄ windows limitacijĆł.

    Vartojau vieną dieną, po to dar iki ĆĄiol esu prie beprotybės slenksčio, vaistĆł maksimalios dozės ir tai nepadeda. Reikia nelipti ÄŻ liĆ«dnąjÄŻ kalną. Norisi ir bĆ«ti geru ir suprantančiu, bet vis prasiverĆŸia pyktis, kontroliuot. Mieste nėra ne chemija stiprintos ĆŸolės, man jokios negalima, bandau atsisakyti kofeino – tikrai sunku, irgi baisus narkotikas, mums su jautria psichika nepriimtinas. Laukia karantinas, jau dabar dĆŸiaugsiuosiu juom. Ramiau geriau ir pikdĆŸiugiĆĄkumas, kai esi ir prasirgęs ir skiepytas. Susirgo 18 metĆł paĆŸÄŻstama, apsikrėtė palangoje, pradĆŸioje viduriavo – galvojo apsinuodijo, po to pradėjo dusti, dabar ligoninėje.

    Visi mes keisti ir iơprotėję, priklausomybiƳ rinkiniai kaip sakė MC Mesijus.

    Laikausi, tikiu, bƫsiu nesvarbu kas.

    Jums linkiu nepradėti narkomano kelio, ar alkoholiko, ar darboholiko, ar atsidavimo chebrai – beprasmiĆĄka, kaip chain smoking.