Month: September 2022

Internete esi vienas. Gali susirasti e-draugų, bet tai bus tik tiek. Pamenu kaip Google+ atvėrė tikrą revoliuciją internetiniam soc bendravime – krūvos besidžiaugiančių nepažįstamų žmonių, tada išmokau krauti kokybišką srautą, tikrai žinodamas kad niekas nespaus pliuso, jei nebus tikrai jam įdomu ar pravartu. Uždarė G+, visi surinkti “draugai” dingo lyg nebuvę, kai kuriuos lietuvius žinoma susiradau FB – bet FB visai ne tas kas buvo G+. Dabar atsirado bereal – vieną kart per dieną nežinomu tau laiku reiks nufotografuoti aplinką ir savo snukutį – taip praneši draugams kad tau ale viskas tvarkoje. Tik giliau pagalvojus nichuja viskas ne tvarkoje – tu kaip ir kiti važinėji turtingųjų kuriamomis bangomis krizių. Ar gali Vilniuje pragyventi už minimumą? Ar gali sau leisti dabar pat atsinaujinti kompiuterį? Ar gali sau leisti nueiti į klubą? Kaip ir gali, kaip ir ne. Čia kaip USA tyrimas kad ten dauguma nepakeltų 2000$ papildomų išlaidų. Turi kapanotis ir džiaugtis kad tau paduoda tiek visko nemokamai – ir aš pats tame dalyvauju kiek galiu. Moku už visą savo PC biznį, elektrą, internetą. Viskas tik tam kad kažkas galėtų arba bandyti išsiveržti iš nepritekliaus per meną, arba tiesiog jį kurtų.

Kažkada netikėjau kad pirksiu muziką. Dabar net žaidimai pas mane PC ir programos foto legalios. Bet pakelti apie 1000€ išlaidų be skolinimosi aš negaliu. Turėtas rezervas ištirpo, čia tiesiog perkant maistą, kelias kompų dalis, kažkiek muzikos. Norisi kažkaip savo galvą įdarbinti bandyme susikurti kažkokį pajamų šaltinį. Galima bandyt daugiau fotomanipuliacijom užsiimti, galima daugiau su pc tvarkymu – bet visa tai susiję su nervais, o aš streso visiškai nepernešu. Ir dabar vienam žmogui už kažkiek eurų galiu instaliuoti laužtą autocadą – berods pagaliau radau tinkamą variantą, nes pirmas bandytas bendrai sugadino mano operacinę.

Žmonių internetinių soc tinklų dviveidiškumo ir raganų medžioklės privestos psichinės būsenos tikrai prastos. Jaunimas jau net telefoną bijo kelt. Visi bando atsiriboti nuo milžiniško informacijos greičio ir pasiekiamumo, turėt kažkiek privatumo 🔏 Nuolat transliuojamas “dabartinis dalykas” visiškai verčia atsijungti nuo naujienų sekimo ir nirti į kitas sferas. Aš džiaugiuosi kad galiu skaityt knygas ir mėgautis muzikos paieškomis. Daugeliui tas atsipalaidavimas tai filmai ir serialai, aš jau nebegaliu jų žiūrėti.

Šiandien vėl pasileidau Witcher III – veikia ant mano geležies jis tikrai neblogai, link 40FPS bet tiek tam žaidime pilnai užtenka. Negaliu susikaupti jame pabūti, nuolat mintis veja mintį ir kažkoks FOMO puola. Atrodo kažką turi daryti svarbesnio: bet dalinimosi sistema paleista, keli anoniminiai tinklai veikia ir atrodo turėtų būt ramu ir galėtum sau leisti pasinerti į gerą žaidimą, bet blemba ne. Kažkiek pabėgioju, atlieku kelias užduotis ir tas kažkur esantis mistinis “gerasis” internetas kviečia: nors ir taip aišku – nei twitter nei FB nieko gero nerasi nebent suksi valandą ruletę, rasi tą patį per tą patį ir niekaip negali nureguliuoti srauto, kad jis būtų kokybiškas, ar bent jau beprotiškas ir be naujienų.

Kas gerai, kad jaučiu nuolatinį žavesį dabartimi, mane tiesiog užveda visa ko kitimas ir sukimąsis ratu per metų laikus. Atrodo, kad ateitis tikrai prastesnės kokybės, nuo soft iki hard prasme, vien ko vertas debiliškas USB C portas, dabar dar USB4-5 visokios beleberdos su greičiais ir jų žymėjimais. Realiai AMD savo bleeding edge platformą pavertė naudojama tik prieš kokį mėn, prieš tai trūkinėjo garsas ir šiaip debilizmas neaiškus buvo, tik dabar PC veikia stabiliai ir normaliai ir jau ateina nauja platforma. Man kažkaip atrodo kad dar tikrai reikia metus kitus sėdėti su šitu savo PC aparatu, nes vėl nirti į bleeding edge kančias tikrai nenoriu. Žinoma laukiam link žiemos galo, ar žiemą gerų GPU kainų ir bandom pasikeisti senutę savo RX590. Gaila kad penki netiekia greitesnio greičio nei 1gbps, tikrai būt faina dar greitesnį laidą in piratavimą turėt.

Pabandai užsisakyti kažko iš barboros su alaus kažkiek ir bac 80€ – nu net nejuokinga – žinoma ten visko daug, bet tikrai tokių kainų niekada nebuvo. Sūrio varškės kilas fucking 10 eurasikų, kefyras 1,59. Nu bet išgyvensim, kaip sako dievas davė dantis – duos ir pavalgyti.

Sudėjau savo perskaitytas knygas į sena.lt – žinoma šansų labai mažai, kad kas jas pirks, bet bent yra pardavime jei kam reikės. Reiktų pabandyti tą bookswap – atrodo veikiantis daiktas, tik tiesiog dabar tikrai turiu daug skaitalo visokio prisipirkęs kaip kelis kart nusiaubiau internetinę parduotuvę pirkdamas knygas su defektais, kai kurių netyčia net du kartus užsisakiau.

Kiek daug žmogus visko atlieka, kad negalvotų. Kad neįsileistų pamatinių suvokimų, visur aplink esančio nykimo ir įvertinimo, kad viskas tik keisčiausiais variantais, lekiančiais tiesiai greitkeliu į pragarėlį kuris bent man dabar atrodo gan mielas. Leisti sau būti savo ritmu, savo unikalumu, savo noru ir tikėjimu. Kasdien prisiminti, kad dabartis tai dovana ir reikia ją prievartauti gan atsargiai. Ir dabar galėčiau užsimesti dar tris cikladolio ir pilnai pakilti į haliucinogeninę keistai erdvę upperių ↗ bet kaip tiek eksperimentuota tikrai nejauku tai daryti vienam, būtų šalia kažkas kas tai daro kartu – žinoma – čiuptum ir leistumeisi į keistą naktinę klajonę ar po miestą ar po vidinius užkaborius vienas kitą prižiūrint, parkopano realiai negalima vienam kalti 5 – maks 4 per parą, penkta gali būti nebe juokinga ir greituoju būdu praverti psichiatrinės duris – čia jei vienas, jei keliese tai tikrai džiugus daiktas tai, bet kad jau visi draugai arba jo bijo, arba tiesiog neužeina. Žinoma pirmam kartui ten būsena gali ir nelabai patikti, bet išmokti sugauti prikolą iš to tikrai galima. Plius veikimo mechanizmas visiškai neaiškus – neigiantis cheminę smegenų teoriją net kažkiek. Vat aš ir misliju, kaip teisingai nusirauti nepilnai 🙂

Sukasi fuselab leiblas iš bandcampo. Aš kaip pabudęs tik 1500 miegoti dar tikrai nenoriu, ryt 10-11 barbora su alum. Mm ir brls ryt iškeliauja sodan, tai aš lieku vienas karaliauti su vis labiau demensijos veikiama močiute. Dar ryt reikia nueiti iki Mažvydo bibliotekos paimti naujausią Murakamio apsakymų rinkinį – kažkaip sugebėjau jį nušauti dar nepaimtą ir tik atsiradusį.

Išsimušęs ritmas vakaras dar kartą sukant

https://mikeparadinas.bandcamp.com/album/magic-pony-ride

tikrai geras albumas DnB

Vėl dieną miegojau nes iki mažne 1100-1200 dienos nemiegojau, taip ir nenuėjau pasiimti knygos 📚 Gal dar ryt bus galima. Sau leist būt kartais taip lengva. Net nežinau ar leistis cisordinolį dabar, gal kažkiek paretinti leidimąsi, nes tikrai jaučiuosi puikiai ir galingai. Ar čia alus apšlifuoja būseną, ar tiesiog pagaliau jaučiuosi savimi. Savo jauseną nustatai kažkiek ir pats, išmoksti naudoti priemones kad būtų geriau, susitaikai kad nuotaikos važinės keista sinusoidine formule, ne visada aiškia.

Po kelių dienų

Paėmiau knygą, susileidau cisordinolio, dienom vis tiek norisi pasnaust. Atrodo viskas savotiškai puiku 👌 tiek daug iš pažįstamų pateko į psichiatrines net nejauku, aš kol kas stabilus. Kitą penktadienį kelionė į Rygą laukia, atrodo oras bus nekoks, bet gal kažkas išjudins. Jei būtų dabar mano valia tai nebūčiau pirkęs bilietų ir nuomavęs tos chatos, nu bet ką padarysi, gal visai kelionė atgaivins.

Rūkydamas balkone po lietaus mačiau labai gražią nedidelę vaivorykštę 🌈 nebėgau čiupti fotoaparato ir jos fiksuot, stebėjau lėtai traukdamas dūmą ir džiaugiausi.

Kompas po bandymo laužti AutoCAD visiškai pasiuto, pradėjo kibinėti nei iš šio nei iš to, bandžiau skanuoti sfc išinstaliuoti tą velnio AutoCAD niekas nepadėjo, teko pilnai perinstaliuoti sistemą, dabar kompas vėl veikia puikiai.

Dienos bėga ramiai, aš patenkintas ☺ esamu būviu, gale mėnesio trumpa kelionė į Rygą. Koja pradėjo gyti, jau neteka iš žaizdos skystis ir ji traukiasi. Skaitau Murakamio – Komadoro nužudymas tikrai patinka ši knyga 📙 Man bendrai visada patiko Murakamis, esu jo perskaitęs beveik viską.

Naktinė kava gaivina į norą sutekėti į naktį 🌃 likimas palankus įkvėpti giliai oro ir sau pasakyt: dar ne viskas prarasta, dar yra šansas būti savimi patenkintu. Pasaulio naujienos keistai atgrasios, karalienės laidotuvių šou, beveik nieko įdomaus hackerių naujienose. Likti ištikimu sau ir norui dalintis ➗

Viskas atrodo tokia trumpa akimirka, ką tik buvau jaunas ir gaivus, dabar susenęs ir storas. Viduje vis tiek išlieku džiaugsmingas bėgančiomis dienomis, atrodo net indų plovimas teikia malonumą. Čia kelis syk įtraukiau velnio salotos, ir kažkaip viskas lyg ir norma, daugiau traukti didelio noro nėra, jokių stebuklų neatsitiko, kai gerai pagalvoji tai gal ir visai nereikėjo. Bet noras yra noras – kartais jo patenkinimas suteikia žavesio gyvenimui. Beveik kasdien susileidžiu po kelias alaus 🍻 tuo nesu patenkintas, bet gal tai geriau nei kasdien gerti xanaxo kad apšlifuoti kampuotą neramią būseną. Mažai suku soc srautus, nes jau senokai retai randu juose kažką gero, paskutinis radinys tai muzikikė:

Atrodo kad niekada ir nebuvo juodų dienų ir visada jaukiai jaučiausi pas save kambarį. Kaip iš džiaugsmo pozicijos apgaulingai atrodo praeitis, bet aš liksiu tvirtai įsitikinęs, kad viskas tik link nesuvokiamo kitoniškumo, greitos kaitos ir leidimo sau būt ir eksperimentuot. Jei leisti sau retrospektyviai pažiūrėti: mačiau nemažai net nepalikęs lietuvos, vien kiek žmonių sutikta durnyne. Jie kažkaip kitokios kokybės, atrodo gilesni, kai kurie, nei dauguma.

Kai patenki į nepaaiškinamas būsenas kitaip pradedi žiūrėti į gyvenimą. Negali nuneigti kad yra kažkas daugiau, kažkas už neaiškių ribų: pradinis siaubas, laužiantis vienišumas, kitokie mąstymo kampai. Viskas taip arti ir tuo pačiu kažkur toli praeitį, likimo smūgiai kurie buvo tokie skaudūs, bet vat, aš čia ir galiu leisti sau barkšėti klaviatūra.

Kitas vakaras

Nepaaiškinamas noras kažkur eiti, messengerio žalios akutės atrodo kviečia kažką parašyti nutolusiems draugams. Bet nėra ką rašyt 📝 keistai vienišas namie prie savo ekrano, nerandantis kuo užsiimt. Neramumo šiandien net neužmuša dvi po 1/4mg xanaxo, vis tiek kažkoks ne savo vietoje. Stingdantis nerimas šlykšti būsena, kabai kažkur realybės pašonėje ir nežinai ką daryt kad pasijaust geriau.

Padeda skaityti knygą, tada panyru į jos pasaulį ir nerimas kabinasi mažiau.

0207 šią nakt man nesimiega, groja ChillSynth FM – lofi synthwave radio for retro dreaming, aš beveik baigiau pirmą dalį komandoro nužudymo ir kažkaip noriu ištempti iki ryto su kokia skania arbata 🍵 Pasidariau žalio pu-erh ir susijungiau daug spalvotų lempučių aplink, perverčiau užrašų knygutę su planais. Atrodo niekas nepasikeitę, viskas kontroliuojama ir reiktų sau leisti atsipalaiduot ir žvaliai perplaukti per naktį džiaugiantis tokia galimybe.

Naktis traukia savo žavesiu, name priešais nebedega nei viena šviesa, o pas mane lange šviesų šou. Likimas atrodo palankus ir aš tvirtas, bent kol kas. Jei galėčiau vairuot tikriausiai važiuočiau pasivažinėti su mašina 🚙 Nūnai būt ramiam ir savimi patenkintu tikrai iššūkis, amžinas soc medijos priminimas kad tu nesi toks kaip sėkmingi, kaip kiti. Bet aš esu sėkmingas savyje sau, aš galiu sau leisti neiti dirbt, galiu dalintis muzika, galiu skaityt knygas, galiu fotografuot, galiu net kartais eilėraštį parašyt.

Pasaulyje kuris taip skuba ir eina iš proto veiksmas yra nieko neveikt ir leist sau atspindėti vidines būsenas, priimti save koks esi, o ne kokio reikalauja gauja kontroliuojanti internetinį diskursą ir neleidžianti tau būti savimi pilkoje minioje. Norėčiau likti savimi, leisti sau būti garbingai ir nebėgti paskui naujausias madas, bet nuolat ieškoti ir uostinėti naujumą laukiant naujų proveržių.

Diena pramiegota, laukiu gero vakaro su knygom

Turiu nemažai visokiausių knygų, bet ką pasirinkti skaityt vis skausmas šiknoje. Knyga turi gerai nugulti į nuotaiką ir tekantį laiką taip, kad išjudintų, atiduotų save pilnai. Sukasi iš Bandcamp sumedžioti kažkokie nauji albumai, senokai nieko labai gero neberandu. Toks jausmas, kad muzika gan išsėmusi save, tie patys receptai 📶 Keistai jautiesi kai pabundi 1500 nuėjęs miegoti 0900 – lyg išmigęs, lyg ir gaivus, bet kažkas jauti ne to – biologinio laikrodžio taip lengvai neapgausi, nors tikriausiai ir šiandien nersiu į naktį su muzika, su tekstais, su paieška kažko gero internete.

Ištryniau niekada nenaudotas ir susiūstas į kompiuterį laužtas programas ir žaidimus, vietos piratavimui dar krūva:

Man vis kirba noras ir kažkokia viltis kad su kompiuteriu gali pakeisti pasaulį, aš pats žinau kad keičiu pirataudamas, bet atrodo yra kažkoks stebuklingas receptas kaip kompiuteris tampa revoliucijos pradininku. Visos muzikos nesusiūsi, bet čia elektronikos ir visko iškyrus rocką ir metalą ir hausą yra daugiau nei kai kuriuose streaminimo platformose. Nors realiai pats savo kolekcijos neklausau, ieškau kažko naujo bandcampe ar youtube ar per soc tinklų rekomendacijas.

Jau žinau kad 29 dieną išeina nauja Pelevino knyga, jau dabar malonu pagalvoti kaip ją klausysiu ir virškinsiu, berods vėl bus siužetas tolimoje ateityje joje.

Šiandien man atrodo kad gyvenu idealiai, nes džiaugiuosi ir išnaudoju tai ką turiu, geriu į save naujumą blizgančios dienos 🌐 Jei blaiviai žiūrint tai dabarties lūžtanti banga yra geriausia iš kada nors buvusių. Apokalipsės meditacija tiesiog kyla kainomis, o aš vis tiek noriu greičiausio CPU į savo kompą ir dar geresnės vaizdo kortos – beprasmiškas noras, bet svajoti verta. Laikas rodo nuostabius fokusus su jo nepaslankumu – atrodo amžinai šitam kambarį ir buvau ir laikas tiesiog neina, o eina prieskonis muzika.

Svarbu pačiam sau būti teisiam, kaip kartais atrodo realybė slysta iš po kojų, taip dabar jinai nuostabiai spalvotai graži ir žadanti tik daugiau įdomumo.

Aš ramus, vakarinis olanzapinas ir melatoninas panardina į keistai mielai greitus sapnus, keltis nesinori kol nesuskamba telefonas 📱 kviečiantis pašnekėt su mm lg ar rk. Sapnai atrodo svarbūs ir sakantys kažką labai tiksliai padėsiančio man realybėje, bet tik pabudus jie išnyksta lyg dūmas, nelieka nieko apčiuopiamo.

Šeštadienį taip niekur iš namų ir neišjudėjau. Prieš tai naktį nemiegojau iki 0600 ir kažkiek numigęs ir aptvarkęs namus dieną vėl guliausi miegot. Norisi kažko išjudinančio iš pamatų, beveik kasdien išgeriu po kelias alaus būsenos nugludinimui į pakenčiamesnę.

Skaičiau :

https://nyksmografija.wordpress.com

šitie tekstai rezonuoja manyje, noriu tiksliau ir geriau pats dėlioti mintis 💭 Likimas palankus, kapoja sunkus techno iš bandcamp.

https://liesrecords.bandcamp.com/album/because-of-the-weak

Geriu stiprią deginto ulongo arbatą 🍵 Kažkoks nenugriaunamas tikrumas realybėje, vėl noriu gult pasnaust, gal arbata pakels kažkiek tonusą.

Interneto greitumas veda iš proto, noras dalyvaut, noras suprasti, noras kurti. Kasdiena žada melancholiją. Noras būt tikru dėl savo požiūrio taško reikalingumo. Atrodo viskas nyra į šizofreninę beprotybę aplink. Brangus dabar reikalas elektra, karas netoli, gąsdinanti žiema.

Jei tiksliai pagalvojus, dar esu reikalingas, dar esu naudingas, stebint savo mčt suprantu kad ilgai gyventi yra našta, ir sau ir aplinkiniems. Stebėti žiniasklaidos tuštumą, geriant skanią arbatą taip iš pašaknų aristokratiškai angliška. Nesinervint, pakeisti gali tik save ir savo požiūrį. Lyja ☔ už lango, tikrumas lietaus maišosi su kiber realybe ir aštriais sapnais.

Visuma atrodo parasta: pirkai bilietą, dabar važiuoji. Niekas iš vis nieko nežadėjo, ir tu nieko niekam neskolingas.

Artimi draugai visada turi kuo pasiskūst, visiems reikia palaikymo būnant čia kai neaiški net kita savaitė, ar kita diena.

Kojos žaizda atrodo siaubingai, didėja, bėga skystis. Ją vis dilgčioja, tikrai nemalonu kai matai kaip pūni… žinoma reiktų ta proga mest rūkyt, bet tai vienas iš nedaugelio malonumų kuriuos turiu.

---

Vakaras kai norėtųsi paskęst ramumoje

Atrodo ko daugiau reikia, arbata ☑ kompiuteris 💻 ☒ greitas laidas į begalybę apkrautas, aš nesijaučiu apgautas. Palinkėti sau ir kitiems gero vėjo neriant į rudenines spalvų magijos parodas visur aplink. Kodėl kažko trūksta, magiško ingrediento – ramumo būt ir nesiskūst pačiam sau dėl realybės keisto show.

Rytas kai vėl nori alaus

Jau tikrai reiktų susilaikyti, atrodo kol turi pinigų tol tas malonumas toks artimas, kelios minutės iki parduotuvės, keli šalti ❄ buteliai 🍶 ir vėl tu fazėje kažkokio neaiškaus noro atsijungti bent kažkiek nuo realumo kuris stingdantis savo pasirinkimų gausa. Vėl labai labai daug sapnų, per naktį daug kartų pabudinėjau, sapnavau ryškiai ir aiškiai toldamas nuo realumo ir nirdamas į sapniškumą, ten taip šilta aišku ir gera. Pabudau nuo lg skambučio, tuoj pat kėliausi, susisukau cigariuką, papliurpiau su juo, pasidariau kavos. Susirašiau su mm, pasveikinau gl vt ln svjn su dar viena diena. Norisi kažkokios užduoties aiškios. Likimo palankaus veikimui.

https://veryan.bandcamp.com/album/here-now

Sukasi rami elektronika, aš noriu tikėt neįkalbinamu, ta galimybe pakilti virš aplink tvyrančio chaoso ir supratus kažką giliau, tai pasilikti viduje kaip kokį kristalą. Pasaulis kviečia savo žaidybiškumu, pasileisk žaidima, paskaityk knygą, padaryk nuotrauką, parašyk tekstą – viskas tik tau pačiam. Nesitikėk ir lauk nenumatyto skambučio, laiško ar pranešimo 🔔

---

Tiek daug miego ir vis tiek norisi dar

Vakar atsiguliau mažne 1900 ir išmiegojau iki šiandienos 1000, jau reikia kažką daryti su šitu miego balium. Pabudus nesijaučiu energingas, nepadeda nei du stiprios kavos.

Du Vilniaus alaus ir realybė apšlifuota į priimtinesnę. Norisi dar, bet tai tik priartins norą vėl gultis į lovą. Muzika kuri užkuria kažką veikt:

Lai būna viskas paprastai ir aiškiai, kapojantys ritmai ir mechaniniai vokalai prikelia į būvį labiau. Noras teisingai išnaudoti laiką, kai dabartis atrodo begalybės šulinys, pasakojantis apie nuostabumą kryčio į mirtį, į pabaigą. Leisk man džiaugtis, leisk man nebebijot. Atrodo visi tie susidūrimai su neįkalbinamu geismu, už lango sirenos, keturios ampulės antipsichotikų paimtos iš vaistinės ⚕ likimas paprastas ir aiškus – būt nesvarbu kas, būt nes tokia sutartis – būti iki visiško galo. Leisti sau ramiai dėlioti mintis ir tekstą užkampį interneto ir džiaugtis kad tai yra paribių, fringe dalykas.

Leidimą būt išsirašei pats, dabar pats turi spręsti kaip jį įkalbint ir nugalėt, panirti į akimirkos džiaugsmą. Tvarka būt sau leidžiant tiek daug, ir tokios aiškios ribos. Dauguma torčina vartoja kiek gali ir tuo pačiu bando būti ir veiklūs visuomenės piliečiai. Galios santykiai, noras suprasti. Tekstas bėga paprastai, kažkam pasisekė labiau, kažkas mirs anksti, kažkas niekada nepajus meilės, kažkas taip ir neįtrauks DMT ar net žolės dūmo ir numirs nekaltas smegenų prievartavimo prasme. Kaip keista papulti į laiko kilpas ➿ keista jausti kas nutiks tuoj pat, keista pačiam bandyti išsilaisvinti iš priklausomybių liūno, kai antipsichotikų jau bijai atsisakyt ir badaisi kas dvi savaites į raumenį ukolus.

Šiltas rudens dangus ☰

Kaip save nuteikti būt ne staigiai šokinėjančios sąmonės, sustoti ties kažkuo vienu, ten pabūt ilgiau. Internetas ir kompiuteris tikrai naikina dėmesį ⚠ norisi visko, o gauni nuotrupas nereikšmingas. Negaliu net ilgiau žaidimo kortų padėliot, negaliu ilgiau skaityt ar klausyt. Tikriausia reikia eiti daugiau laukan užsikišus ausis su Sorokino knygom 📚

Dangus gražus, aš nejaukus. Kirba viduje užspausti norai, atrodo net namai nebe tie. Kažkur pabėgt į nežinią mintimis, leist sau būt paprastai.

Dar kofeino ir 1/4 xnx, gal pramuš nejaukumą ir leis ilgiau pratraukti in naktį. Įkalbinti vakarą, įkalbinti gatvės šnaresį už lango. Kažkur senai pamestas aiškumas, krykštauja kieme vaikai 🧒

Kasdiena jau tiek laiko rutininė, lyg reikalaujanti nutarti kažką atlikt svarbaus, įamžinti bėgančias pro šalį laiko atplaišas. Nurimti chaose aplink ir likti realiu pačiam sau. Neprašyti iš aplinkos stebuklo, džiaugtis esatim.

Miegojau keistai, daug sapnuodamas, pabusdamas naktį pavalgyt ir atsigert, pabudau 0800 ir misliju kaip protingai praleisti dieną be alaus, išmani apyrankė parodė kad bendrai gilaus miego nebuvo. Ryt vyks fantastų konventas, gns daro garso instaliaciją ir pačiam vakare Dj nevykeles tūsas. Dar vyksta ir lofto festas ir šiaip tikrai daug visko mieste. Norisi kažkaip išjudėt, prasijudėt ir akim ir ausim sumaitinti kažko naujo. Tuo pačiu norisi nerti į knygas 📙 sutvarkyti gražiai namus ir tekstu palikti kažką svarbaus. Tiek daug visko nori kad tai stingdo. Reikia apsidėlioti planus, reikia kažką veikt ir tikėti geruoju variantu, tik taip jį ir gali prisijaukinti.

https://www.patogupirkti.lt/knyga/krepsininko-dienorasciai.html – visai nieko skaitalas pagardintas nepilnamečių seksu, heroinu ir pedarastais, susiskaitė greitai, knyga ne stebuklinga bet įdomu pamatyti USA taip kaip jinai buvo ir yra – šlykšti skylė.

Stalą reikia apsitvarkyt, reikia grindis ir viryklę išmazgot, reikia langus išvalyt. Reikia daryti viską lėtai ir užtikrintai, neužstringant nerime. Norisi kažko, gal savos grupuotės su keliais žmonėm, kad nebūtų liūdna vienam eiti į visur, bet nebe 18 jau man ir visi santykiai su klubais užraukti. Taip realiai pagalvoji tai visi draugai narkūšos alkoholikai, aš dar kažkaip laikaus, nemėgstu mirtinai nusilakt, o drugsų bijau dėl psichiatrinės besiverenčių durų naudojant juos. Gerai kad čia išlaviravom tą trade free kanapėlę – bet realiai buvo nemalonu. Nieko gero ir ją suvartodamas nepadariau, kai tiek metų hackinai tą reward mechanizmą jis nebevalit, lieka tik pikta paranoja. Milteliai uostomieji tiek brangūs, kad nekyla noras jų ragaut, kaip iš vis chui znaet kas ten, o pigusis amfukas man toks peilis, kad iškart tikriausiai atsidurčiau kur durys be rankenų.

Kitoks veikimo būdas, kitokie tikslai. Kompas beveik pilnai upgreidintas, reiktų jau vėl naujo disko HDD in visą masyvą. Tikėjimas, kad ne tu turi nugalėti, tu turi labiau pajusti kur vėjas pučia ir susitaikyti su savo kaip jaučiančio ateitį jau nurimimu. Galvoji, vėl du pažįstami vasaroje, aš ten tikrai nenoriu. Išmokstu atsigauti pats: per nemigą, per vaistus, per palaikymą kitų. Likimas davė šansą pasukti realybės laukinį obuoliuką tarp pirštų ir parodo tą grąžųjį galutinį tašką iš kurio matosi kaip tave ištaško. Tiek norėtojų ribinių patirčių, o aš tiesiog noriu darbinio ritmo, kažko bėgančio per dienas ir jas rišančio į kažkokią keistą istoriją kurią pamiršti. Tikrai džiaugiuosi savo gera atmintim, matau kaip žmonės pamiršta kas buvo, arba bendrai prisimena visai kitaip nei tu, arba pamena tiesiog emociją o ne faktą.

Gyvenam taip kad nebegalim geriau, todėl ir ima eižėti babilonas 🎈 bet jis eižės ilgai ir nuobodžiai, o aš turiu pateikti tam muziką piratinę, koduotus ryšio kanalus, susirasti naujų draugų. Kai kas sako kad tai kaip tau virš 30 neįmanoma – aš sakau įmanoma. Jei esi draugiškas, įsiklausantis, tikintis geruoju draugystės poliumi, nereikalaujantis ir svarbiausia neteisiantis.

Duotas begalinis tinklo pasirinkimas išsiverčia į bloguosius tinklo efektus, tiesiog tai kas svarbu skęsta juokdarių ir kikenimo jūroje. Tie kas neskaito knygų bendrai yra kitokie, jie mažiau suvokia realybę ir dažniausiai ją mato per įkalk alko ir nušlifuok dūda prizmę. Kaip keista kad tiek vartojančių aplink, kuriems jau atsako realiai organizmai nuo gėrimo. Realiai pažinojau tik vieną žmogų kuris rūkė žolę negerdamas – visi kiti pila in sistemą beveik viską ką paduosi – ar tai neaiškus ratas, ar kažkokie milteliai ir labai nori xanaxo kad lengvesnis moralinis pachmielas būtų. Bet kam juos teist, jie tokie ir jau nepasikeis, gerai kad aš galiu sau leisti kartais kelias alaus. Tik žinau kad jei alus, patogus socialinis santykis su aplinkiniais tai labai greitai galima nusidžiaugti iki marichuanos neaiškios suktinės ir bendrai išskristi kur jau nebemalonu. Žolėje kaip ir DMT realiai tuščia, pabandyt galima, bet kad būtų ten stebuklai tikrai nėra taip. Man taip patiko kad visi kuriems daviau traukti dmt to daugiau nebenori. Galutinis taškas iš kurio matosi tik nejauki tiesa. Sukiesi čia kaip musinas aplink liustrą ir pariniesi kiek reiks mokėti už elektrą dujas, o narkotikai palaiko savo kainą. Likimas mano paprastas – tikėt, kad kai viskas baigsis trumpai apžvelgs visus variantus. Suprasi kad pasirinkai sau ir kitiems geriausią.

Pamoka paprasta – reikia tikėt neįkalbinamu grožiu aplink ir bandyt jį visomis priemonėmis pagaut ir užfiksuoti kitiems, išspaudžiant kažką saldaus ir tikrai gero iš savo vienišumo minioje.

Nauja zoomerių karta ištvirkinta interneto, jiems jis jau realybė, vyresniems jis for lulz. Keista matyti kaip jie užhiptnotizuoti ekrano tiki kad kažkokiu mistiniu tiktoku pralinksmins visus. Kai visas pasaulis visus verčia juokdariais ir savo gyvenimo afišuotojai ir pardavėjais, realiai turi kuo mažiau save dauginti ir skelbti, didžioji dalis lurkintojų net nepaspaudžia pingo knopkučių tik stebi 👀 kaip keičiasi srautai ir laukia dopamino kilpų kaifuko. Atsipalaiduok, aprašyk savo dieną, savo nuotaiką, savo planus. Sraute nieko nėra gero – viskas tik tam kad tave atitrauktų nuo akinančio grožio aplink. Visi turi fotoaparatus, o realiai gerų nuotraukų net mažiau nei būdavo. Viskas nučiulpta dirbtinio intelekto kuris jau kastruotas ne kartą koorporacijų išsigandusių tinklo efektų ir jo ateities numatymo ir ateities kūrimo.

Stipri arbata jau beveik pykina 🤢 Antrą einu pas Vtt padėlioti stebuklingų naujų kortų. Kažkaip iki galo nesuprantu ir tuo pačiu šiandien esu visiškai aiškiai permatomai ryškus savo supratime. Atrodo ant visko gali dėt b, bet man tai niekada nesigavo, noriu judėt, krutėt aiškintis, dalyvaut, stebėt, tirt ir galų gale nurimti vakare į keistai ryškius sapnus kurie taip staigiai ryte užsimiršta.

---

Vakaras

Pas Vt padėliojau kortas, visai patiko, sudėliojom dekus ir sumetėm tris partijas, gaiviną protą tos kortos ir visai fainai laikas einas. Parsiradus namo laikas lyg sprogo 💥 vat jau dešimt. Viryklė smarkiai praploviau, pavalgiau visokio neaiškaus šaldytuvo turinio ir sėdž su PBB muzikėle, miegot nesinori. Padariau kažkiek fotografijų jau po saulėlydžio. Eidamas pirmyn atgal klausiau Sorokino Teliuriją. Keistai einasi miestu kai ausyse visiška ateities rusijos distopija. Atrodo nieko daugiau nereikia. Ramus vakaras 🌃

Skani kava iš moka paračiuko, lėtai besisukanti muzika, galvoje rytdienos rytas ir jau kažkiek po klaustuku mano lėkimas visur in miestą.

Sunkiai kėliausi, vakar išgerti 5mg olanzapino davė savo. Kava ir stipri arbata kažkiek pakėlė būseną į priimtinesnę, visokių reikalų yra tikrai: nupirkti už lipdukus iš maksimos keptuvę, paimti knygą iš Mažvydo bibliotekos, nupirkti termusiuką iš iki irgi už lipdukus. Aš toks pusiau nejaukus, gal vėl per daug kofeino. Ruduo gražus, reikia daugiau gaudyt kadrų su fotoaparatu. Žvaigždės atrodo ramios ir palankios, jau noriu alaus 🍻 reikia susilaikyt. Kiek piktai alkoholis pagauna ir priverčia jo norėti kasdien, pasikabinti gali greitai, o vat mesti reikia didelėmis valios pastangomis.

Vakar beveik valandą prašnekėjau su Gržvd. Jis labai senai gyvena Vokietijoje, dirba labai daug, turi žmoną ir vaiką. Malonu papliurpti su senais draugais. Pokalbis gaivina, pokalbis duoda kitokį požiūrio tašką, jei klausai įdėmiai.

Koja atrodo siaubingai, žaizda didėja, ryt einu pas šeimos daktarę rodyt jos. Rūkymą jau apmažinau, nes pačio stipriausio tabako ir nesinori daug rūkyt. Kažkas nuo vaistų užspausta viduje, kažkas neaiškaus ir kažkur giliai, ramiai sau būnu namie, sukasi kažkas iš Bandcamp’o aš bandysiu gal paskaityti knygą. Kai gausiu pensiją jau kaip ir galiu nusipirkti tą monstrinį CPU, bet tikriausiai dar nepirksiu. Noriu kažkokio prasijudėjimo viduje, kažko ištekančio iš sąmonės saldžiu medumi. Nejaukiai galvoju apie ateitį 🔮 ką ji man atneš, ką dar paruošė likimas. Žinau kad reikia dalyvauti, bet niekaip nepatenku į darbingą ritmą. Dabar ir dieną snaudžiu kelias valandas, nepadeda nei kava nei arbata nei energetiniai (kurių reiktų negert). Pro langą stebiu beržą, ant jo kartais nutupia varnos. Gyvūnai paprasti, žmonės užburti, dalia paprasta – reikia daryti ką iki šiol darei, pasikeist jau nesigaus. Gali tik tiksliau ir geriau. Daugiau.

Svajonės apie kažkokį išsiveržimą, svajonės apie artimą žmogų tokios tolimos ir neryškios. Gerai kad neturiu vaikų. Gerai kad neturiu savo moters ♀ likimas man duoda išbandymus viduje, išorinių aš beveik nebeatlaikau. Pasaulis trapus, aš likimo padėtas į mažą kambarį kurį galima parodyt kaip psichine liga sergančio žmogaus gūžtą: daug ryškių mano paties darytų nuotraukų ant sienos, po stalu laidų ir išorinių diskų raizgalynė, visokios apšvietimo juostos, du maži lazeriukai, lentyna visiškai nukrauta knygom 📚 Visiškai apkrautas stalas. Keista aplinka, bet man ji sava ir raminanti, šviesučių stimuliacija kai vakare buri kažką su PC tikrai ramina. Norėčiau šiek tiek daugiau erdvės 🚀 bet susitaikau ir su maža kamurke. Yra tų kurie ir to neturi. Vakar sutikau vieną jaunuolį su kuriuo susipažinau N. Vilnioje, sakė gyvena hostelyje, važiavo nemokamų pietų į prie mano namų esančią carito valgyklą, už hostelį žinoma nemoka, kai išmes eis į kitą. Jis iškritęs iš sistemos, neturi nei artimųjų nei darbo. Aš gal dar galėčiau kažką dirbti, bet kol yra kažkiek pensijos, tikrai nenoriu savo laiko aukoti už centus. Gal kažką pradėti judinti su PC remontais, bet ten irgi juoda bala.

Kai pagalvoji viskas keistai puiku, tik nuolatinė žmogaus nerimo būsena jį nardina į greituminę beprotybę. Lėk skubėk pirk ragauk pasirink puses ir dalyvauk. Aš nenoriu dalyvauti, aš noriu ramiai dėlioti tekstą ir skaityt, noriu prižiūrėti pirato kompiuterį ir tikėt, kad ne man suprast, ne man pakeist, ne man rėkt apie tai kaip viskas eina kuo greičiau tuo labiau nx. Kitokie laikai, kitokie tikėtojai, kitokios baikės ir soc tinklų pajacų gaujos, visa kova per paveiksliukus, visa kova greitai tekančiom akim skrolinančiom ekraną ir jau nebemokančioms lėtai ir ramiai.

Nusnūdau

Gera atsijungti į keistus pusiau sapnus pusiau būdravimą, vėl kavos arbatos. Viduje nejauku, reikia išvalyti langus prieš rudeninį grožį, nekyla rankos 👐 Norisi tikėti neįkalbinamu, kažkuo už ribos suvokimo, šiltu ir traukiančiu pas save. Norisi leisti sau ramiai, be įtampos būti čia ir dabar, nesukant galvoje buvusių dienų, buvusių artimų santykių, buvusių galimybių ir darbų. Noriu lėtai sau leisti nirti į naktį 🌃 Stiprinuosi antra raketinio kuro, lėtai liūliuojuosi gatvės gaudime, tikėdamas galutine ramia pergale prieš sustingimą absoliuto akivaizdoje, aš galiu, galiu padaryti kažką paprasto bet svarbaus man pačiam. Kaip keistai iškritusios dienos kortos 🎴 negaliu prisiversti išjudėt iš namų nupirkti tų prekių už lipdukus, reiktų išnešt šiukšles, tarą. Ramiai dūzgia kompiuteris, šlama beržas už lango. Tikėjime svarbus tikslas būt. Negalvojant net kam. Likimas palankus ramybei, tikrumu tekančiai per realybės vingius. Keistas posūkis ⤵ šalia namų, vis aš galvojantis apie savo nuklydimus ir klaidas, norintis kažko svarbiai atpalaiduojančio nuo įtakos. Atrodo galėtum nusipirkti alaus ir kažkiek nuvyti slogutį, bet tai kelias niekur, tada reikės kasdien jo pirkti ir vis neapskaičiavus dozės pakliūti į padauginusio miegą dieną. Netikrumas, jautra kitokumui.

Nusipirkau porterio ir ipa, nuo pirmo porterio jau apgirtau, keistai maloni būsena, skaitau Jim Caroll krepšininko dienoraštį. Antras alaus būsena jau pakili, keistai alkoholis tai lėtina tai greitina. Skambino krvs – sako gal nori išeit prasieiti ir mažą kasekėlį patraukt – atsisakiau, nenoriu jokio kasekėlio (nors viduje visada kirba noras nusidaužt į klinikinę paranoją) gal tiksliau ne nenoriu, bet tiesiog negalima. Jau ir alus iš tos uždraustos zonos. Reikia pagaminti naujos vilnios nuotraukų.

Jei gerai pagalvojus beveik taip ir yra:

Kepuosi bulves, šiaip labai retai darausi maistą, bet šiandien labai užsinorėjau bulvių keptų su kefyru, tai nusiskutau ir kepu.

Skaniai suvalgiau bulves ir jau 2100 ėjau gult, pabudau 0450, labai anksti, keisti sapnai išmetė į realybę. Vakar gėriau vėl 5mg olanzapino, šiandien slopinimo jau nejaučiu. Keistai ramus ir laukiantis apsilankymo pas šeimos daktarę. Realybė kietai tvirta, aš džiaugiuosi galimybe būti čia neskubant ir nelekiant. Lėtai skaitant knygą, sukant beprasmį soc tinklų srautą, tvarkant namus. Realiai būt gera, galiu vėl susileist į sistemą alaus, bet nesinori. Sėsiu vėl prie knygos.

Buvau pas šeimos daktarę, iškart išrašė siuntimą į greitosios pagalbos ligoninę. Nupirkau ir keptuvę ir termusiuką už lipdukus. Parsiradau namo ir dingo elektra, nesulaukus jos atsiradimo susiverčiau vieną ipos ir nuėjau snaust, pramiegojau porą h. Pabudau jau valandą kaip atsiradus elektrai, įjungiau vėl visą dalinimosi programų puokštę 💐 Vakare užėjo Grškvč atnešė po vieną švyturio pabuvo kažkiek nuolat beveik rūkydamas, ištraukiau dar vieną ipos išgėrė ir jau beveik kominis išėjo važiuot namo su dviračiu, kažką dar vapaliojo apie karą, bandė liepti dėti savo muziką ir žodžiu visa kita standartinė prasigėrusio žmogaus programa. Gerai kad pats išėjo, bandžiau prie jo žaisti MTGA – nepatiko kažką burbėjo.

Aš išgėriau dvi tabletes raketinio kuro ir noriu pratraukti iki ryto, šalta atominė arbata, per PBB sukasi nauja negirdėta muzika ♬ 🎶 aš jaučiuosi puikiai. Ryt čiupsiu ir ištvarkysiu namus, šeštadienį ar sekmadienį parsiras mm su brl iš sodo, reikia viską paruošt gražiam jų sutikimui, ir šiaip reiktų labiau aptvarkyt namus.

Jei tiesa nesvarbi?

Mūsų dėmesys naikinamas specialiai, norima mus paverti vartojimo mašinomis.

Your attention span is being robbed!

Aš dar turiu dėmesio likučius, galiu skaityt – klausyt knygas, galiu lėtai knibinėtis, bet vat filmo jau peržiurėt negaliu. Podkastus stebėti jau truputį pramokau, bet irgi dėmesys ir susikaupimas laksto paskui pelės kursorių ir nesusikaupiu pilnai tam.

Likimas turi gerą savybę parodyti save visu gražumu kartais, tik ne visi pastebi, kad yra mylimi Dievo nesvarbu kas, ir dažniausiai patys save uždaro į kampą. Kaip jau ne kartą minėjau – kūrkitės savo aukščiausią galią mylinčią. Nes jei kursit piktą ir bloga nieko gero nebus. Mano aukščiausia galia mane apdovanojo keistom vizijom, nuostabiai draugais, mylinčia šeima, galimybe dalyvauti revoliucijoje amžinoje, galimybe tikėt kad viskas galų gale baigsis puikiai, tik tas puikiai gal bus iš kito požiūrio taško.

Visai neblogas SKA iš lietuvos

https://vataipvat.bandcamp.com/album/ka-kadanors

Kelios nuotraukos: