Galėčiau rašyti pats sau, niekur neskelbti, bet kai rašai internete, automatiškai užsideda kažkokie stabdžiai. Negali minėti pilnai to ką galvoji. Reklamuoji savo iškastruotas ir keistas mintis. Iškrovos vieta, bet disciplinuota.

Man pikta. Pikta ant savęs paties. Kartais pikta ant kitų. Pikta nes tikslo nėra, ir daugumos pasaulio suvokimas toks ribotas kaip lietuviškos politinės rietenos fb ar g+ ar žinoma delfi. Man rūpi ir tikrai norėtųsi aprašyti visą tą nesąmonę, kuri per ilgus metus apsigyveno mano galvoje. Tą nykimo kelią, kai viskas redukuojasi tik į prisiminimus ir norą vėl katapulta iššauti iš šio pasaulio į kitus. Tai realu, ir taip norisi kam nors tai parodyti, bet kažkaip dar nieko iš savo galvos parodyti tiksliai negali, gali tik malti liežuviu ar barškinti klaviatūra, kad maždaug nurodyti kryptį kurlink tai yra.

Arčiausią tų kitų pasaulių išreiškimą kalba padarė Pelevinas. Paskaityk jei turi laiko. Aš dabar klausau S.N.U.F.F.  kas nori skaityti manau irgi gali susirasti torrentus. Net keista kaip jis arti, ir kaip sugeba įkalbinti tai ką aš jaučiu.

Išjungęs jau kelias dienas savo mobilaus garsą, nes atsibodo vis girdėti jį skambant, patikrinti ir nieko, dabar ramiau.

Bitcoinas pakilo nuo 120 dolerių iki 200. Kaip visada galimybė praleista.