Dienos slenka ramiai. Aš bandantis pagauti gerumą. Ar šiandien gera diena? Atrodo visiškai nieko nenuveikiau, tik susisiunčiau naujus muzikinius torrentus, kažkiek paskaičiau knygos, pabaigiau klausyti kitą knygą ir arbatinuos per atlydį.
Jau norisi kažkur nueiti pas draugus, bet niekaip nesutampa galimybės. Gera būti blaiviu, nors vis norisi alaus ir kažkiek palinksminti savo būvį. Gerai kad narkotikai toli nuo suvokimo ir noro, injekcija cisordinolio – būtina. Kažkaip pastaruoju metu labai atsargiai žiūriu į šio vaisto retinimą, kai daugiau nieko nevartoju iš vaistų, jis nori nenori būtinas. Ne tiek daug ir laiko liko iki apsilankymo pas psichiatrę, gal pagaliau leidimas teisėm.
Naktim ir dienom snausdamas labai daug ir intensyviai sapnuojų visokių keistumų ir vyksmo. Kartais net atsikeliu išmuštas iš vėžių keistų vizijų sapnuose. Sukasi muzika 🎶
Aplinka atrodo svetinga ir jauki, nėra nutolimo nuo vyksmo. Viskas Čia ir Arti. Noras būti pilnai, kvėpuoti giliai. Tikintis, kad viskas sukasi. Tikrai taip – sukasi, atrodo link keistumo. Kasdien tas pats kambarys, tas pats kompiuteris 💻 tik muzika dažniausiai vis kita. Daugiau skaitau ir klausau knygų pastaruoju metu, kas tikrai džiugina. Leistis kitokion suvokimo kelionėn.
Dega smilkalas 🎇 skani arbata 🍵 atrodo nieko nereikia kad jaustis pilnai. Vis pasuku soc medijos srautą – kaip visada jis beveik tuščias ir neįdomus. Einamieji bajeriai, memai dėl paspaudimų. Kažkaip keistai pasąmoningai noriu kažkokios mistinės geresnės garso aparatūros, nors ir taip turimi MicroLab atidirba pilnai ir nežinau ką dar galima būtų pagerinti, nebent didesni dinamikai duotų gilesnį garsą, bet kambaryje nėra vietos tam. Sode ir taip turiu didesnius. Kaip laukiu pavasario, kada vėl galėsiu sau sode kontroliuoti antrą aukštą ir dar pasikapstyti darže. Laukti, laukti, laukti.
Ar bus gerai? Ar nešaus jausena į psichotinę ir darysis baisu 😨? Dabar puiku, bet niekaip negali garantuoti, kad taip bus ir toliau 🔛 Leisti sau būti ramiai, netampant savo jausenos už ūsų. Atsargiai tipenti per dienas leidžiant sau mažus malonumus ir stebint nuotaikos rodyklę, kad nešautų per daug aukštai. Keista kai supranti kad gali būti per gerai, ir tas per gerai labai greitai gali virsti į siaubingai. Tam ir vaistai, kad nušlifuotų jautimąsi ir neleistų per daug pykuoti
Norisi paspausti kažkokią knopkę, kad įvyktų kažkas svarbaus. Čia kelias dienas puolė jausmas, kad tuoj tuoj viskas sugrius į smulkius šipulius, šiandien daug geriau. Svarbu nepadauginti kavos arbatos, gal pasidarysiu pu-erh iš blyno.
Jaučiuosi tikrai gerai ir be vaistų ⚕ . Norisi gerti į save dieną pilnai ir godžiai. Surasti kažkokį mistinį objektą kuris visus pradžiugintų. Skaityt, klausyt, ieškot, rašyt, kalbėt. Leisti sau būti geriausiu savo variantu. Jau kažkiek žavi tas atsiribojimas nuo žmonių, namie su knygomis ir muzika ir arbata tiesiog gera. Tikrai reiktų daugiau judėti, prasieiti pyškinant fotoaparato akim. Alaus vėl nei kiek nenoriu. Noriu tos pilnos džiaugsmo, suprantant ant kiek viskas byra į šipulius, jausenos, kai pradedi daryt ir viskas darosi lengvai ir patenkintai. Kasdien tikėti, jaustis švariu prieš patį save, atmesti tą katališkumo atgailavimą ir aukštai pakelta galva būti teisiu prieš save ir suprasti savo kelionę kaip unikalią ir pačią pačiausią. Reikia būti nesvarbu kas, gerti akim aplinkos nuostabumą kurį taip prafiltruoja smegenys vis bandydamos priminti kad tai ale neunikalu.
Leistis į paieškas 🔎 naujo geresnio varianto, kitos kokybės, unikalumo, pirmumo. Pastatyti pinigus ant maks laiko, leidžiant sau poilsiauti užtarnautą poilsį. Reikia būti svarbiai mažu. Kažkuo tikinčiu neįkalbinamu čia pat slypinčiu nepaaiškinamu kitokiu suvokimu. Leidimas duotas žaisti. Leidimas duotas džiaugtis nuoboduliu. Visa tai tik toks trumpas mirksnis tikintis pačiu savim. Kiek kartų viskas buvo paaiškinta siaubo prieš patį save akivaizdoje, ir vis tiek norisi tai pajusti dar kartą, Tą keistą post sovietinio miesto žavesį, prakaituotą klubo erdvę, dar vieną gerą gerą knygą.
Muzikinė naktis
The Naive Machine – Robot Ramification – 01 Afika.flac,
Puiki knyga, skaičiau ilgai, bet ji nei kiek nevargina, norisi toliau bėgti magiška rašytojo realybe, šiaip beveik viską kas leista lietuvių kalba Murakamio esu perskaitęs, man jis vienas mylimiausių rašytojų, šalia Pelevino ir Sorokino. Jei kas nori kas vakarą paskaityti tikrai įdomų apsakymą šią knygą smarkiai rekomenduoju, kaip ir bet ką Murakamio, nesu skaitęs jo blogos knygos. Jis nukelia kažkur truputį toliau, kur ne viskas paaiškinama, kur slypi paslaptis. 🌟 🌟 🌟 🌟 🌟
Neužmigau, bandžiau atsijungti bet nesigavo. Pagalvojau kad galiu sau leisti ir nemiegot, vis tiek šiandien jokių svarbių planų. Keistai nuaštrinta aplinka dabar, kava 🍵 arbata duoda savo. Sėdžiu tyloje, net nebesinori muzikos. Ankstyvas rytas žavi savo pažadu. Viskas bus, ir tiek daug buvo. Leidimas sau būti nereikalaujant, neieškant. Bėgti knygų puslapiais, laukti suskambančio telefono, laukti laimėjimo 🍀Tikslą įvardinti sau ir tyliai 🔕 Melstis ramybei, plaukiančiam tikrumui, lėtam atsigavimui.
Džiaugtis, kvepėt nauja diena.
Nuėjau miegot 0800 ir išmiegojau iki 1300, jaučiuosi pailsėjęs ir pasiruošęs dienai. Aptvarkytas kambarys džiugina ir sukaupia. Norisi skaityti, šiandien tikriausiai pabaigsiu Murakamio apsakymus. Kompas dūzgia net apie 300Mbps aukštyn lekia. Kas irgi nuteikia gerai, vadinasi naudinga tai ką darau, kažkam reikia ar muzikos, ar kitų informacijų kuriom dalinuosi.
Negaliu pasirinkti ką veikti, norisi visko bet kažkas kausto, gal pora raketinio kuro ir 1/4 xnx padės nugalėti bloką ir nerimą. Dar skanios žalios kiniškos arbatos. Ryt pasiimsiu dar būrį knygų, prisirinkau visokių su defektais ir užsisakiau, poryt gausiu 20% nuolaidą litres.ru ir ten irgi noriu nusipirkti kelias knygas. Oras nuostabiai gražus, jokių planų ir vis tiek kažko kabinasi nerimas. Atrodo nori čiupti ir tą ir kitą, o realiai mindžikuoji vietoje.
Šis vakaras
Skaitau, patinka, noriu dar, bėgdamas tekstu jaučiuosi laisviau ir giliau. Laukia dar tiek gerų knygų. Gerai kad vėl panirau į skaitymą 📖 Laikas tada tampa daug kokybiškesnis nei bėgant soc medijų srautu. Visada reikia prisiminti, kad nei pasaulis tau skolingas, nei tu jam. Turi susikurti savo ramią aplinką, įprasminti kasdieną tekančią vis greičiau ir greičiau.
Dienoraštis, ar jis to vertas? Internetinis, viešas? Man atrodo vertas, gal kažkam surezonuos, gal kažkam patiks nuotraukos ir suteiks akimirką džiaugsmo, Viskas paprastai ir aiškiai.
Kai sergi psichine liga reikia smarkiai prisižiūrėti, streso dažniausiai visiškai neperneši, narkotikai irgi turi būti kuo toliau nuo suvokimo ir taip jau keisto. Tiek metų prarūkyta ir tiek mažai lieka atmintyje nuo marihuanos. Geriau ramiai ir blaiviai, kiek tai įmanoma. Leisti sau būt nesiekiant per daug aukštai, leisti sau suprasti, kad ir taip viskas idealu ir dar vienas daiktas ar pasukimas soc srauto suteiks malonumo – beprasmio ir naikinančio. Reikia visiems palaikymo, parašyt karts nuo karto, pasveikinimą dienos, savaitės geros palinkėt. Tai išlaiko santykį, tai leidžia nenutolt. Kai pačiam sunku atsigauti padeda labiausiai laikas, ir suvokimas, kad psichozė jau toks dalykas, kad meluos realybė tau – ekrane ar mobilaus ar kompiuterio, realybė bus keista ir prašanti iš tavęs neįmanomo, o reikia tiesiog atsijungti kuo daugiau ir eiti pasivaikščiot, ieškant neįkalbinamo, ieškant kadro.
Leisti sau būt, leisti sau nerimaut, nebandyt nusidaužt vaistais, tada kaip tik nerimas lenda nesuvokiamai. Kam tinka gali lankytis pas psichologą – man tai niekada nepadėjo, tiesiog gaila pinigų 💵 Kasdien ryte padėkojant už galimybę, vakare padėkojant už dienos kelionę. Sukalbant trumpą anonimų maldą, kartais tik jos tereikia, arba jei organizmas išvargintas tai ir cukraus ar šokolado gabaliukas gali padėt nurimt. Nėra realiai ko plėšytis, nėra kur lėkt ir skubėt. Tik dabar esamas momentas savo gražumu akinantis iki akių užmerkimo.
Visa taip taip paprasta, kai esi blaivus ir ramus. Gera būt, gera barkšėti klaviatūra, gera klausyt muzikos, leisti sau atsipalaidavus kurti galvoje keistą išsivadavimo planą. Ko trūksta? Atrodo visiškai nieko, arbata ir kava čia pat, tabakėlis ir. Lekiant per dieną ramiai, leidžiant sau apsidėlioti planus būt.
Kofeinas jau beveik nebeveikia manęs arba veikia atvirkščiai – raminančiai. Reiktų mažinti jo kiekį arba kuriam laikui visai atsisakyt.
(Ro) HEAVEN’S GATEWAY DRUGS – dream – groja per PBB, gera vis išsgirsti kažką naujo
Šiandien oras klaikus, pūga vėjas, norisi kažkur susisukti į mažą kokoną ir užmigti iki pavasario.
Kaip sau leisti daugiau kurti naujo? Ar teksto, ar nuotraukų, ar paprasčiausio laiko su knyga 📙
Mažas gabaliukas xnx truputį nuraminą, dar kavos, dar cigaretę, kaip kartais tai atrodo tuščia.
Antradienis
Oras nuostabus, išlipau iš lovos tik dešimtą. Aptvarkiau namus, nuėjau priduoti bonkių, močiutei vaistų ir apiplėšti parduotuvės. Dabar vėl namie ramiai sau medituoju kam skirti savo laiką, atrodo viskas paprastai bėga pro akių lauką ir norisi kažko sudrebinančio – žinau pora dūmų žolės ir vėl fazė ☾ geriau nereikia. Kai viskas taip arti patiekta vartojimui darosi baugu. Norisi kažkur pabėgt, tik tiksliai žinau kad nėra kur. Reikia ramiai toliau daryti ką darei prieš tai, jau nieko pakeisti nepavyks. Esu toks, esu priklausoma asmenybė, reikalavimas iš vidaus kitokių pojūčių, kitokios realybės kokybės. Suprantu kad negalima, bet noriu.
Ketvirtadienis
Miegu šiom dienom ilgai ir giliai, keliuosi su gera nuotaika, aptvarkau namus, susiunčiu naujus muzikinius torentus, perverčiu hacker news naujienas ir ramiai sau būnu. Patogumas būt. Lauke gražiai sninga ☃ Sukasi muzika iš PBB, kasdiena seka savo lėtą istoriją 📖 Aš patenkintas, ramus 🌏 laukiantis kažko stebuklingo, o tuo stebuklingumu net vaizdas lauke džiugina.
Geriant arbatą, vartant internetą, lėtai būnant kasdien, pabendraujant su keliais draugais, šeima. Neįkalbinamas keistas ramumas kurį vis bando pradrėksti neramybė: ieškok, dalinkis, pirk, norėk, žaisk, skaityk, rūkyk, dar arbatos ir t.t. Tikras gerumas būti toks neapčiuopiamas, kažkur netoli nuolat plevenantis. Tikint kad gali sau leisti nurimt, nebenorėt, atsisakyti vartojimo karuselės 🎠 Pabandyt išnaudoti ką turi iki galo. Skaityti knygas kurios laukia jau senai, žiūrėti tuos senai susiūstus serialus, spaudyti pasaulio valdymo pultą kuo mažiau. Padaryti atostogas nuo ekrano. O norisi vis būti žinioje, naujienoje, esatyje. Kartais daugiau tikrumo yra knygoje senoje, nei bėgančioje naujienų eilutėje. Viskas ramiai. Resurso yra. Tikėjimas galimybe uždega.
Leisti sau būt, leisti sau būt nereikalaujant maksimumo.
Lėta naktis 🌃 tikrovė tokia reali, kad net keista, lėtai spaudosi klavišai.
Penktadienis
Sukasi toliau drum & bass, pasivaikščiojimas su mm per sniegą iki skuduryno, vaistinės, bibliotekos, parduotuvės. Lauke visiškai nuostabu, norėtųsi prasinešti su galu varoma mašina 🚙 Laukia vieno kompo atvedimas į protą, nunešimas į vasarą cigarečių.
Skaniai geriasi pirma dienos kava, galvoje visiška ramuma pagardinta dviem alaus. Norisi pastaruoju metu jo, žinau kad anas plius svetima aplinka ir jei šalia žolė – sprogstamas rėžimas – negeras realiai. Namie saugioje aplinkoje galiu sau leisti pora alaus ir tai jaučiu greit vėl jo nebesinorės.
Tikrumas būt kai visko paduota per daug. Kai akys nespėja perbėgti aktualiais ir įdomiais tekstais ekrane, kai dar laukia geros knygos, kai muzikos lobynai net paviršiaus šašo nenukrapštyti. Rinktis kažką tiksliau? Kažką giliau? Norisi būti sau ramiai tikint, kad viskas paprastai ir aiškiai, kai esi blaivus, kai kažkiek apgirsti jaučiasi nostalgijos gaidelė būvyje. Straipsnis apie mano jaunystės muzikos revoliuciją:
Kompas atvestas į protą, jaučiuosi tikrai gerai ir džiugiai, nostalgiškas senas dnb duoda savo. Nardymas po vakarą džiugina, praklampojau iki Vasaros g. atiduoti cigarečių klausydamas Sorokino Pūgą – gera atmosfera klausytis.
Šeštadienis
Vakar užmigau sunkiai, bet miegojau gerai, pradarytas langas ryte pažadino vėsuma. Kavos, arbatos, kelios cigaretės ir vėl galėjimas būt paprastasis. Laukiantis įvesties ekranas, atverstos knygos 📚 besisukanti muzika 🎶 primena lengvesnius, kaip dabar atrodo, laikus:
Dienos planas neapdėliotas, tikriausiai daugiau skaityt, jau paniręs į tiek knygų, reikia bandyt kelias pabaigt. Alaus nesinori, kas yra gerai. Norisi daugiau tvarkos kambaryje, ką dabar ir įvesiu.
Kambarys aptvarkytas, dulkės nuvalytos, tik nerandu vienos senos kortelės kurios reikia senam sony fotikui. Turškiuosi naktyje vakare numigęs, ieškau naujo skambesio ausim bandcampe, skaitinėju, žiūrinėju, ieškau ko nepametęs. Viskas ramiai plaukia nuostabiu tikėjimu buvimo džiugesiu.
Vakar vakare vėl skaičiau knygas, kas labai patiko, užmigau gan sunkiai, nes ir raketinio kuro šiek tiek padauginau su kava ir arbata tikrai vėlokai. Atsibudau link 1000 ryto, su puikia nuotaika ir išmiegojęs tikrai gerai. Nulėkiau į Skytechą paimti ausinių sau ir Dl, nupirkau jam dar šešis pakelius cizų, visą populiariausią meninę literatūrą kioske, kavos 3in1. Parsiradau namo, mm pervertė meninę literatūra ir išėjom prasieiti iki vasaros, o po to iki pašto Antakalnio, ten laukė siuntinys arbatos. Vėjas tikrai stiprus, oras bent tuo geras, kad nelijo. Šiandien ir žaibavo ir griaudė čia Vln. Užėjom į maksimą gale Antakalnio, apsipirkom ir parvažiavom trūliku namo. Dl labai patiko Koss Plug ausinės, tik parsiradau namo ir atėjo sms kad prie minsko iki jau laukia manęs knygų 📚 siuntinys. Nuėjau paimti. Mm žinoma aprėkė, kad nepasitaręs perku knygas, nupirkau ir jai kelias, kur sakė kad patiko, bet nepabaigė arba galvojau kad patiks. Pats tai po porą Pelevino ir Sorokino paėmiau, reikia anuos turėti namų bibliotekoje, nors jau reikia kažkaip gal kabintis antrą lentyną knygom.
Dieną buvo suleista injekcija cisordinolio. Mm putojosi, sakė nereikia, kam tau ir taip jau daug miegot pradėjai, bet aš dar atsargus ir noriu leistis kas dvi savaites, grynai dėl sielos ramumo, tikrai žinau kad su šitu stebuklingu aliejuku greičiau atsistatai jei jau plyšta stogas. O jei plauki su juo tai ir nėr blogai, aš jo visiškai nejaučiu jei leidžiama kas dvi savaites. Geras vaistas 💊
Vėl ieškau muzikos Bandcampe ir kaip dažnai būna ir randu. Vat groja visai neblogas rinkinys:
Berods sutvarkė visai nesąmones rodžiusį win 11 insider task manager. Kompas džiugina savo galimybe.
_____________________________________________
Penktadienis kai nereikia niekur traukt, kai ramiai gali būti savo mažojoje vadovavimo erdvėje ir džiaugtis kofeino ir nikotino paskaninto muzika suteikiamu tekėjimu. Dar laukia ir knygos. Gerai kai esi sutariantis su savim, nupirkta tabako, visokių gėralų, arbatos tikriausiai porai metų beveik. Norisi bendravimo, norisi to alkoholiškai narkotinio bepročiavimo, bet realiai ant tiek gerai namie ir jau tiek bijau tų dalykų, kad neičiau net labai kviečiamas, nebent nueiti sustatyti tas savo šokančias lemputes ir tris lazerius ir vėl pasidalinti rasta muzika 🎶 bet geriau nereikia. Geriau ramiai sau būti čia namie.
Niekur nepabėgsi nuo savęs, save gali kažkiek kreipti naudingesne ir palankesne kryptim ir žinoma prisiminti, kad gamta mėgsta drąsą. Visa taip taip paprasta. Atleisti sau už klaidas, nesukti galvoje praeities vaiduoklių 👻 likti šiltai geru sau ir kitiems. Džiaugtis pabėgimu nuo žiurkių lenktynių. Kas belieka vakare? Kompiuteris kuris ėda tave ir tavo laiką. Klykiantis tuo pačiu naujumu kuris jau tiek kartų kartojas, siūlantis begalinius lobynus, bet reikia atsitraukti.
Išbalansavo susikaupimą. Aš pats negaliu nei filmo pažiūrėti, nei žaidimo pažaisti ilgiau. Norisi čia ir dabar ir gali pasiekti tą kliksiukų pranešimą iš kitų nešiodamas informacinius objektus tarp tinklų. Bet reikia gi kurti ir pačiam?
Jei norit greičiau tokio srauto, tai mano soc tinklai nurodyti viršuje, pagrinde juos FB kraunu.
Šeštadienis
Pabudau anksti 0630 – nuotaika visiškai rinktinė. Arbata 🍵 kava ☕ nulėkiau iki skytecho vėl, pasiimti gamepado – vis galvoje sukasi kad kažką žaisiu ir noris berods super meat boy pažaisti, ar ką kitą, ką su kompu galima labiau pultintis. Dar svarstykles išmanias Acme už vienuolika su centais. Atsistojau ant svarstyklių ir jos visiškai mane nuliūdini 117 rodo – visiškas šūdas, svoris būdavo apie 105 ilgai, reikia tikrai atsisakyti energetinių ir cukraus. Kavą arbatą jau super senai be cukraus vartoju, tik karštą kavą šaldau kažkiek pienu. Reiktų verstis kasdien vaikščioti iki antakalnio galo ir atgal. Jau tikrai nesveikas toks svoris 🙁
Važiuodamas klausiau Sorokino Pūgą rusiškai, labai gerai aktorius įskaitęs, nuostabiai patenki į Rusijos gilumą.
Galvojau nulėkti pas Svjn bet jis nuo naujų dar neatsigauna ir geria, tai nesigavo, pats priguliau pasnausti ir prasnaudžiau iki keturių.
Tikrai kartais keista, kaip gera kai gali leisti sau tiesiog būt, daug negalvojant. Bendrai ar mąstymas veda kažkur kur naudinga? Čia aš jau link budizmo linkęs, kad bendrai kuo mažiau leidi mintim laisvų asociacijų varikliu dirbti, tuo geriau. Tam aš ir rašau, apsidėlioju ką galvoju, kas nutiko ir kas vyksta. Gali po to atgal pažiūrėti 10 metų, kad beveik niekas nepakito, tik pats tapai ramesnis ir kažkiek išmintingesnis. Mažiau leidi visokiems baubams save veikti.
Youtube music visai nieko discovery miksą groja, senai buvau ten užsukęs, tai ir anas visai neblogas, house, techno, electronic, net ghetto tech ir viskas tikrai kokybiška ir gerai, pasižymiu, kažką net supiratauju vėlesniam viso EP paklausymui.
Aštrinu 🌶 vakarą su pora tablečių raketinio kuro ir 1/4 xnx kad nepultu kofeino nerimas. Kas belieka, vis geriau nei dasivaryti iki 1g per dieną marijos ir traukti kas valandą kelias, kad būti atsijungimo fazėje. Leidi sau tiek, kiek nebijai. Raketinio kuro aš bijau, tas velnias jei vos didesniu kiekiu gali visai nuplėšti, keistai nemaloniai ramiai ir galutinai tam momentui. Labai atsargiai reikia su juo, kaip ir su xnx teikiamu ramumu, vos daugiau nei reikia ir jau eini miegot. Realiai jis neturėtų migdyti bet mane vienas labiausiai atjungiančių ir migdančių vaistų ⚕. Depakino nebereikia, ašaros dienom nesiveržia, olanzapinas kaip visada tik kai jau visai nesuvaldai savęs ir reikia daužtis kapitaliai.
Tikslas stebėt, tikslas neįsitraukti į kitų žaidimus, vartojimus, santykių peripetijas. Geriau ramiai sau būti prie PC ir svajoti kada jį atsinaujinsi, skaityt ir pirkt knygas, tikėti kad savo interneto ryšio kanalu darai didelius dalykus kitiems, laksto šimtai megabitų aukštyn ir tai džiugina. Džiugina nauja muzika, džiugina brangūs smilkalai iš indiškos parduotuvės, džiugina tie keli skambučiai per dieną iš draugų, džiugina kad ne vienas sėdi namuose, džiugina kad gali sau leisti būti kitaip nei dauguma. Tyliai apmąstyti klaidingas vizijas ir artumą begalybės ir visiško galutinio vienišumo laukiant vis sekančio metų laiko. Laukiant kada sode vėl fotografuosi vandens bokštą, ir ten prie seno savo laptopo valdysi namų dalinimosi stotį. Jei ne muzika senai būčiau išprotėjęs, transliuojamos bangos ramumos, aštrumos, trankuvos, keistumos apdainuojant keistą būvį psichopatų valdomoje planetoje kur visi beveik savaip išdurnėję. Reikia leisti sau atleisti, kasdien giliau suprantant kiek mažai reikia ir kiek daug turi. Svajoji apie prisilietimą, šilumą, kitokį susisiejimą nei purvinu seksu. Blaivus seksas purvinas, kitoks nei jei esi girtas ar apsinęšęs. O blaivus mylėjimasis užkrauna taip giliai, taip senai aš to nejaučiau, ir toks jausmas kad daugiau niekada ir nepajausiu, sau purvinai sukinėsiu pornuškę baigdamas trečiu smaukimu ir jausdąmasis po to nešvarus. Reikia ir dėl to nepykti ant savęs, pasėta vaikystėje katališkumo sėkla gaji, per haliucinacijas, per savęs neleidimą atsipalaiduoti galų gale pavartant tinderį ir nuvažiuojant to purvinumo pas jas kuriom reikia ir to. Geriau laukti atrodo, prisiminti kiek buvo skirtingų moterų, kiek daug jų galų gale išprotėjo paskui tave, kaip jos kitaip sau leidžia, kaip joms reikia ieškoti kur padėti kiaušinėlius nors ir kaip jos to nepripažintų. Sugadinta sistema, kastruotas suvokimas apie tai kas vertinga. Man kartais gaila senosios sistemos kurios čia net nemačiau realiai, mačiau tik kas po jos griuvimo mane naikino ir niekino. Tikėti kad gali būt, visada ant tiek įsitikinus savo teisumu kad nebijai jokio varianto, nei priverstinio gydymo, nei išsiskyrimų, nei karo, nei bado nei vykstančio keisto farmacijos kompanijų finansuojamo maro. Niekas nekis, kaip buvo kitimas tiek tūkstančių metų lėtas ir paprastas, taip bus ir dabar, vis labiau valdant žmonių apkalbamą diskursą ir vis kintant glamūrui – jo įsisek auskarą į nosį – labai cool. Nusipirk brangiausią iphoną ir su juo vartyk fb insta ar dar kokią beleberdą. Viskas paduota, reikia tik pradėti naudotis visa galimybe būt atsipalaidavus, įsitempiant tik kai to reikia.
Kasdiena pilka, realybė pilkai aštriai spalvota, kaip ją leidi sau matyt, bet kai esi blaivas realybė veikia piktai ir neigiamai, tik tavo suvokime slypi raktas net tada jaustis puikiai, atsijungti nuo bendro vaizdo ir leisti sau matyti horizonte piramides, būti keistai apleistame absurdistane, tikėt kad balandžiai tai rusų vištos atominio karo atvejui, leisti sau tikėti nepamatuojamai kitokiu variantu, kur yra ir aukštesni ir tu tuo pačiu pats sau leidi būt džiugiai, nekreipiant žvilgsnio aukštyn į tuos matytus aukštesnius valdovus ir daktarus, prisimenant kad realybė tave myli ir tau jau viską suteikė iki galo, tik tu nenurimsti, ieškai daiktų, knygų, muzikos, memų ir kitokios beleberdos, kad negalvoti apie visko beprasmiškumą, Išsilaisvint nepavyks, net jei susileisi nuodų į veną pabusi variante kur esi gyvas, tokia jau sistema, negali pamatyt prieš, blaiviu žvilgsniu, negalėsi pamatyt ir po. Gali sau leisti būt savim, kitiems kitokiais ir tik-ėjimu traukti toliau į mišką kur vis daugiau medžių.
Sveiki aš šizofrenikas, negali gi taip prisistatyti, bet jei keisi žodžius būsi artimesnis kitiems, sveiki sergu bipoliniu, visi tik uuu uuu jau čia tu vargšas ir ai ai. Tik nereikia manęs gailėti, mane reikia stebėti suprantant kad aš kartais pasitrauksiu atsigaut, pailsėt, negalėsiu varyt 100% nuolat, bet kartais padarysiu virš šimto stebuklingais būdais, matydamas ir jausdamas sistemą iš vidaus. Čia kaip ale – parkė? Perkrauk kompą? Nivalit? Perinstaliuok – nivalit vistiek? Ieškok sprendimo nustatymuose, arba kaip sakoma kitam gale, ne pas save. Kaip ir gali viską padaryti, tik kokia kaina. Kaina sveiko proto – sanity, tas kas nejautęs nepaaiškinamo, nesuprantamo, kitokio, baugaus, aukštesnio už paprastą suvokimą toks pat kaip niekada neliestas mylimos rankos, bent jau mamos vaikystėje. Visa LT yra kastruotų dalbajobų kraštas kuris popieriais bando atsiginti nuo problemų, kažkada visa pilna didžiulė aklųjų mokykla laikėsi ant vienos rašomosios mašinėlės rašomų įsakymų ir popierių – dabar viskas popieriai – meluojantys, nieko nekeičiantys, slepiantys visišką žlugimą sistemos. Kaip galima buvo uždaryti mokyklas ir traumuoti visą kartą? Ji niekada nebeatsigaus, UK neuždarė savo mokyklų – nes protingesni tiesiog už mus. Nuotolinis mokymasis tai bendrai kaip nuotolinis bybio čiulpimas – tiesiog nivalit. Bet ar verta dėl to sukti sau galvą? Nei kiek, negali nieko pakeisti, negali net pasakyti kad nori keisti, nes tada dauguma komformistų tave suės į gabalus, arba geriausiu atveju tiesiog nekreips dėmesio.
Sprendimas kitime, sprendimas priešakinėse linijose pilnose bebaimių, nauja kokybė lėto nirimo atgal į tamsiuosius amžius, per didelė sistema tapo per daug sudėtinga, niekas jos neišmano net apčiuopiamai, gal tuo ir fainas tas objektas gale laiko kuris mus traukia pas save. Kartais laikas sustoja, kartais būni antrą kartą ten pat tuo pačiu laiku ir bailiai drebančiom lūpom kenti, laiko kilpos vienas siaubingiausių dalykų kuriuos esu jautęs. Visa kita nublanksta kai antrą kartą įlipi į tą pačia upę, kai sutinki pats save.
Visa liko nugludinta laiko ir laukiant nuostabių akimirkų ramybės kurios atmintyje išliks keistom nuotrupom. Leisti sau nirti į praeitį, senas knygas, senus žaidimus, seną muziką. Ieškoti naujumo tuo pačiu – sekti ir jausti pulsą nebėgant nuo realybės mutavimo. Likimas nubraižytas, gali tik mest rūkyti dar kol yra šansų sukaupti valią. Kokie planai? Planai džiugina savo raidėm mažoje užrašų knygutėje, išbraukiami, užrašomi kiti, laukiantys senai pamiršti. Kartais taip taip gera būt vienam su muzika mažoje kajutėje savo, pabandyti pažaisti su nuotraukų apdirbimu, padėti melomanams kažką atsisiūst, leisti sau būti darant tą patį kaip ir prieš tai. Likimo ironija būt pačiam sau reikalingu per papildomus savirealizacijos variklius rodomus skaičiukais kompiuterio ekrane. Lieka tik apsidėlioti planą būt nesvarbu kas, dar labiau pažinti ligą, labiau su ja susidraugaut, nebebijot smulkių haliucinacijų. Iš čia aš nebėgsiu, atrodo, nesvarbu kas.
Trumpam pažaidžiau su pultu, visai malonu ir kitaip nei su klava ir pele. Kapoja muzonas jau ale your supermix iš youtube music – irgi tikrai gerai apdėliotas AI.
Tikslas būvio nebūt debilu kuo ilgesnius laiko tarpus, bepročiauti ramiai ir sau. Galimai prisivilioti sėkmę džiugiomis akimirkomis. Po kofeino net klaviatūra kitaip spaudosi, aiškiau. Šliaužantis į naktį malonumas, gajumas būt. Gajumas krykštauti viduje. Laukti vėl ir vėl tokių akimirkų pilnatvės. Visa tai tik apvalkalas realaus kitoniškumo, prie kurio prisigerinai. Norisi ekstatiškai mojuoti rankomis parodant kitiems kad tau gerai,
Laukia ilgas vakaras paskanintas natom, raidėm, skaičiais.
Ar gali būti visiškai atviras internetui? Niekada negalvojau kad gali, niekada nebandžiau. Dėliojau čia savo dienoraštį cenzūruodamas vardus, nutylėdamas. Nors kartais pasakydavau per daug atvirai.
Šiandien jaučiuosi puikiai. Šiandien jaučiuosi tikrai gerai 👌. Teka per mane realybės gražumo banga. Ryte nuostabumas šalčio ir grožis aplinkos. Gavosi visai nebloga nuotrauka:
Visą dieną beveik prasnaudžiau, nuo kažkur 1500 iki 2100. Dabar nakties malonumas su kava arbata 🍵 Gerumas būt. Nusipirkau visai neblogą albuma ghetto tech, užsisakiau vieno laiblo pirmą išleistą plokštelę dub techno. Užsisakiau game pad ir BT svarstykles. Viskas atrodo taip lengva kai ramiai sau sėdi ir turi resurso būt ir džiaugtis kapitalizmo dovanom. Radau ir pigų vokišką hostingą, tik ten daugiau reikia įgūdžių naudotis. Nesenai sumokėjau už IV serverį dar trim metams, brangokai. Su jais esu nuo šio blogo pradžios 2009. Matosi kad galėčiau sutaupyti pereidamas pas vokiečius. Viskas taip keista kai skaičiuoji pinigus. Savo kompiuterio turbūt neatnaujinsiu dar ilgai, paskaičiau kad AMD nerimauja dėl DDR5 prieinamumo kai išleis AM5 platformą, ir tai reikėtų laukti dar metus kol platforma bus mature. Vaizdo korta nereikalinga, tikriausiai atsinaujinsiu tik kai kainos normalizuosis. Vietos kompe dar yra. Pažiūrėjau ką iš senesnių brendinių kompų siūlo skytechas – tai tikrai geros kainos seniems PC beveik ant dalių atgautum daugiau net be MB kainos. Bet nėra vietos statytis serverį kambarį.
Gražus nuzulintas būvis naktyje. Laukiant kada surasi kažkokį nepaaiškinamą jutimosi gralį ir suvoksi kad viskas dar ir dar kartą tik žaidimas keistai spalvotai pilkoje realybėje. Leisti sau būt. Vakar prieš miegą paskaičiau Murakamį, jam vakar suėjo 73. Labai džiaugiausi kad vėl galiu bėgti tekstu kuris neklykia naujumu, naujieniškumu, reikalingumu. Leidžia pajusti magiškumą jis tikrai, kitaip pasijaust. Visa taip yra taip gerai. Penktadienį laukia vaistų injekcija 💉 reikia, reikia prisižiūrėti bent ja. Kasdien vaistų nebevartoju, nėra poreikio. Jaučiuosi gerai ir be jų. Galima sakyti net puikiai. Jau beveik nurimęs, besitikintis tik stebuklingai kitokio, geriausio varianto.
Tikrumas pilnas. Aštrumas. Viskas veikia, duzgia. Reikia pakeisti raspberri pi vieną triukšmaujantį ventiliatorių. Reikia susirašyti darbus į knygutę užduočių. Reikia daugiau, ilgiau, tiksliau. Laukiant pavasario ir kapstymosi sode. Laukiant leidimo atgauti teises iš psichiatrės. Tikint giliai ir nenuneigiamai viskuo ir labai atsargiai vertinant. Vadovaujantis savo suvokimu – kitokiu. Kažkiek magišku. Negali gi būti ateistas kai matei tuos aukštesnius, kai jie davė komandas, kai ne kartą likai visiškai vienas visur. Kai po to atsigavai ir supratai kažką ko įkalbinti negali. Tik paprastumą: nereikia alko nes jis veda pas narko, o narko mane veda ten kur būti labai nefaina ir kenčia mano šeima. Jei nėra alko ir narko tai nuo sunkumo atsigaunu pats.
Koksai gali būti tikslas kelionės per dienas? Išmokti būti ramiai, pasilikti atmintyje stebuklus kuriuos matei. Mažiau leisti pinigų 💵 daugiau ruoštis didesniems dalykams. Nenustoti eksperimentuoti, ieškoti, dalintis, mokytis, džiaugtis, kartais verkti, tikėti kad myli ir esi mylimas. Būti galutinai geru kiek tai įmanoma kai aplink tiek daug poreikio šilumos ir gerumo. Dalintis mintimis apie būvi. Leisti tikėti sau ir tikėti kitiems. Nebūtinai suprasti kuo kas tiki.
Dar viena mieguista diena eina į pabaigą, vėl ilgai miegojau. Pakeitė jau pakilumo fazę ramybės.
Pažadino lgs iš ryto. Aš nuėjęs miegoti tik po dviejų nakties kėliausi gan vangiai, bet kava stipri prikėlė. Nuėjau iki šilo maksimos, apsipirkau visokios beleberdos, palikau virš dvidešimt eurų ir parėjęs namo ir užkandęs tuno, lydytos varškės užtepėlės ir plikytų sausainių išsidrėbiau pasnaust ir prasnaudžiau beveik iki penkių, pažadino jsts – sako aš jau LT, Olandijoje karantinas, niekas neveikia tik parduotuvės ir kofe šopai, atsibodo parsiradau čia atgal, reikia kloniko kažkada čia gal padėsi. Sakau kloniko neturiu ir niekada neturėjau 🙂 Dabar kai benzodiazepinus gali išrašyti berods tik psichiatrai poreikis jiems tikrai manau milžiniškas, kaip ir piktnaudžiavimo potencialas. Aš jaučiu šiandien tiek ir snaudžiau nes 1/4 xnx iš ryto išgėriau, galvojau apzulins aštroką jutimąsi. Atjungė ilgam ir neskausmingai. Piktas anas vaistas, labai lengva padaugint ir atsijungt, ne veltui prie date rape drugs’ų priskiriamas.
Norisi kažkur kažką nuveikt naudingo. Nusipirkau savo puslapiams dar vieną priedą juos patogiau kurti, reiktų pabandyt ir išnaudoti jo potencialą. Siunčiasi torrentai, ciksi kietieji diskai, dūzgia anoniminiai tinklai, viskas skirta tik tam, kad keistu būdu jaustis realizuotu. Geriau gal būtų klausyt tiesiog knygą? Įjungti ir palikti dalinimosi mašiną sau pačiai, neieškoti soc tinkluose ko nepamečiau (nors dabar labai mažai juos suku, beveik atsijungiau nuo to poreikio) laukia krūva įdomių straipsnių naršyklės languose ir visokių projektų išbandyti su raspberri pi. Laukia įdomūs ir kitokie blaivūs metai, aš kažkaip niekada tiksliai neskaičiuoju kiek blaivus esu, labiau norisi skaičiuoti kiek nebuvai vasaros g. Norisi rekordo bent penkių metų, kitaip apsidėlioto gyvenimo, gal net savo paties darbo susikurto. Svajonė tai rūsį maža serverinė, laukianti. Svajonė ir daugiau vietos sau, dabar mažas kambariukas, bet išnaudotas pilnai, tai stabdo nuo tolimesnio knygų ar technikos pirkimo, jei ne tai senai ir multifunkcinis printeris stovėtų, gal net kitas PC ale serveris. Dabar reikia suktis kaip gali. Džiugiai geriant labai skanią Impra arbatą. Tikint, kad esi laukiamas, suprantamas, mylimas ir tuo pačiu kitoks. Matęs tą išeitinį siaubą kurio nėra kaip įkalbinti 🎤 kurį reikia pajusti kad suprast.
Niekaip nenurimstu. Norisi čiupti ir viską sutvarkyti per dieną, tikint kad dar to ir kažkas laukia ir kažkam padėsi. Apkrautas PC vis labiau, ir man tai patinka, paleisti dar du tinklai, vienas ale Web 3.0 kur moka jei kas naudojasi tavim kaip vpn, kitas surastas piratų liste anoniminis tinklas. Iš kur tas noras padėti ir daryti beprasmius dalykus, paprasto žmogaus akim, su kompiuteriu?
Rytinė ir vakarinė nuotraukos
Tikėjimas kitokia ateitim, kažkoks išsiveržimas iš rato 🎡 laukiant kada nurimsiu. Ryt reiktų eiti į kažkokią asociaciją pažiūrėti jų IT ūkio ir pajungti naują jiems PC perkeliant iš seno duomenis ir prijungiant printerį, dar jie nori pinigus mokėti oficialiai tai reiktų verslo liudijimą išsiimti, nelabai noriu nors tai realiai 100-150€, kažko netraukia manęs beveik svetimos neįdomios problemos, reiks prisiverst.
Aptvarkiau namus dieną – jautiesi tada geriau. Vienas HDD visai berods nudusęs, net disk manager nesugeba jo initialize, o gal prasta disko dėžutė numiro. Atiduotas į garantinį super greitas 256GB flešiukas jau greitai pakeistas ar sutvarkytas atsiras atgal. Džiugu ir gerai. Norisi kažko, tą poreikį aštrina kava ir arbata su nikotinu, sukasi kolonėlėse:
Kasdieninis nuostabus sinusoide šokantis džiaugsmas, nerimas ir net ašaros. Dabar beveik kasdien kažkas sugraudina iki jų, depakino negeriu, geriau paverkti, nenoriu būti pridaužtas vaistais ir dar gadintis kepenis. Ar aš noriu gyventi ilgai? Keistas klausimas, aš fantastas, man patinka gerti naujumą į save, man patinka dalyvauti nuolat vykstančioje avilio revoliucijoj kibernetinėje ir stagnacijoje gal net decay’juje aplink. Žinau kad ateis ir juodas periodas po šito pakilimo, miegosiu daug ir ilgai, būsiu depresyvus. Norisi išnaudoti pakilimą kažkam kas dabar atrodo svarbu.
Labai geras straipsnis visiems kas susidūrę su psichine liga-sveikata iš arčiau:
Skaičiau ir ant galo ašarojausi 😭 jei aš sau galėčiau jaunesniam perduoti dabartinę patirtį ir suvokimą ligos? Ar kažkas geriau atsitiktų? Gal turėčiau vaikų? Nors jie Dievo dovana ir bauda realiai. Gal būčiau ramus ir geras programuotojas, ar IT supporto specialistas? Gal dirbčiau ramiai kur teatre 🎭 gal toliau važinėčiau po LT ir ne tik ir būčiau stage hand? Gal vairuočiau tiesiog busiuką belekokiam darbe? Tiek klausimai beverčiai, kaip ir gailestis neįgyvendinto – reikia būti čia ir dabar, vis bandant pakoreguoti tikslingumą būti ir savo paties nusiteikimą kasdienos kortų durniaus žaidimui. Virtuoziškai dėlioti kortas, vis prisimenant apie tai kad aplinka atspindys tavęs, kad begalybė slepiasi čia pat, bet akis į mėnulį ir saulę reikia pakelti, kaip ir einant gatve kartais pasukti šoniniais keliais, skersgatviais. Leisti sau būti kitaip, ieškoti, o kartais kaip tik nurimti ir būti sau arbatos gėrėju ir papsinčiu cigaretę seneliu prie namų ant suoliuko, stebinčio balandžių meilės šokius ir gamtos išdaigas ramiai net nesujudant veido raumenims.
Būti reikia kisti, būti reiškia džiaugtis ir tuo kas kelia euforiją ir tuo kas kelia siaubą. Visas pilnas srautas pajutimų tam kad suprasti ir pamiršti galutinę tiesą. Vėl ir vėl.
Sausio 13 jau šalia? Tikėjimas suvienija, gaila dabar jis skaldo, bet aš turiu visiškai kitokią nuomonę apie tą įvykį – ten realiai nereikėjo nieko ginti, rusijos kariai buvo profesionalesni už dabartinius usa, ir landsbergių klanas eina nx visiškai pilnai ir visam laikui. Geriau jau uspaschkichą rinksiu, marginalus, socdemus nei kada nors dar balsuosiu už konservatorius ar radikalų centrizmą – liberalus. Načert, pasimokyta. Bet kam ta politika? Trumpam pasinervuoti ir toliau atlikinėti savo dalinimosi veiklą ant PC su greitu laidu pasaulin.
Pakėlė pensiją: smarkiai, berods net 50€ iš jų 27 už vienišumą. Viskas bus gerai? Ne piniguose laimė ir kai turi per daug net sunkiau ją pajusti, mane džiugina ir mažai parūkytos dešrelės ir skanūs vafliai ir galų gale paprastas pingas iš interneto.
Likimas toks paprastas kai plauki per naktį ir tempi save įnuovargį ir arčiau aštrios beprotybės. Reikia pakonfigūruoti psl paleista ant raspberio ir labiau ir geriau koncentruotis ties vienu tašku internete neiškant ko nepamečiau per tris tinklus socialinius. Liks viskas, o tau jau nebus svarbu. Kada tampa nesvarbu, tada junti viską aplink aštriai ir aiškiai, kitaip.
Ar patekti? Ar būti kitokiu, ar reikia kaip tik nurimti ir imtis ilgalaikio projekto atstatyti savo dėmesiui, susikaupimui ties vienu, nešokant balandžio šokio po automatinius laiškus, langus, sąrašus, straipsnius, nuorodas, greitus mėmus.
Tikiu: bet kuriuo atveju viskas bus kitaip nei tikėjaisi, bent mažomis detalėmis, bent paprastu kitokiu buvimu jaučiant blaivumo pilką bangą apsemenčią realybę kuriai reikia pagalbos būt – tavo.
