Kelias gilyn

Month: July 2022

  • Pabaigos beveik nėra

    Pabaigos beveik nėra

    Šiandien aš nebijau nieko. Nežinau kas padėjo, bet tikriausiai ir vaistai ⚕. Pagaliau prisėdau prie foto manipuliacijų, pagaliau jaučiuosi tikrai gerai ir be alko ir be narko. Pasaulis švyti savo ryškumu ir aš tikiu neįmanomu. kasdien vakare dėkot už dieną, nebijoti nieko kas už ribų, bet nesišaukti mistinių patirčių, jos ir pačios ateina. Atrodo, kad kai esi neįgalus, kažkas stabdo tavo džiaugsmą. Šizofrenija bando įkalinti į nuolatinio siaubo gniaužtus, gerai kad yra vaistai ir dar kažkiek proto protingai juos vartot. Skamba datawave radijas:

    apsistatęs mirksinčiom lemputėm jaučiuosi kažkiek keistai. Toks retired tarpdimensinis šamanas. Reikia tyrinėti toliau, neleisti sau apsistoti ties tuo kas jau yra. Ieškoti naujų spalvų, naujų garsų, naujų potyrių. Svarbiausia nepanirti į psichozę ir velnias žino kas nuo jos saugo. Kažkiek vienišas, kažkiek neorganizuotų gaujų narys, kažkiek piratas, kažkiek fotografas. Leidimas sau būti išrašytas. Reiktų daugiau pasižmonėti, nueiti į kokius koncertus, parodas. Kažkada gal surengti savą.

    Laikymasis už Dievo barzdos plauko siūbuojant pavėjui. Atleidimas visiems išrašytas ir kaleijimas kartais atsiranda pats – iš niekur, gerai kaip nujauti kad veriasi jo durys ir gali save sustabdyti nuo galutinio plyšimo į vienišumą. Liūdna nata visada yra, kiek daug visko ne taip kaip gali būti. Bet tame ne taip turbūt ir džiaugsmas būvio. Kurlink bėga gyvenimas visi žino, bet geriau nesileisti į filosofijas, tiesiog paskaityti knygą neprisirišant prie jos kaip vienintelės. Diena čia. Rami, plaukianti. Link vakaro vaistai nupoliruoja į idealią būseną kurią taip gerai ryškina tas datawave radijas 📻.

    Ar likimas nekinta? Ar jaustos neįkalbinamos patirtys turi atsakymus? Kartais taip norisi to Petersono pavogto patarimo: susitvarkyt namus, galvos susitvarkyti jau nepavyks. Krykštavimas minios kai pro ją praeina žemo dažnio banga 🌊 kažkada tikėjimas ir pamirštos vaikystės tiesos. Jauni mes visi, nebent leidžiame sau pasenti ir apkerpėti. Kasdien namie stebiu savo 90 metų močiutę – jinai pati save įvariusi į narkotinį migdomųjų ir marijos radijos kampą, pagardinta vaidybos kaip jai sunku. Ne senatvės aš nenoriu, vaikų neturiu ir niekam našta būti nenoriu. Nors realiai dabar man pati ištvermingumo viršūnė pagal metus, pasiruošti senatvei neina – dar magiškos tabletės kurios ėda smegenį 🧠 atsitraukimo planas į nebūtį. Bet negali pats pasitraukti savo noru, paliksi skausmą kitiems. Nereikia galvoti plano, kai esi bangos lūžio taške ir svarbu ši akimirka nudažyta muzikos.

    Susiniveliuoti savo tikrumą. Staigus kitimas nereikalingas. Geriau ramiai važinėti nuotaikų sinusoidės kalneliais. Visada žinant kad bus visaip ir gerumą pakeis blogumas ir blogumą gerumas. Reikia gi viso spektro kad galėtum įvertinti gyvenimo kalnelių džiaugsmą.

    Visas pasaulis chaosingai dirba, mirksi rūterių lemputės, akys bėgioja tekstais, skamba muzika, kažkas mylisi, kažkas pisasi, kažkas kenčia pachmielą, kažkas jau po psichiatrinės sparnu, kažkas šalyse kur net jų nėra arba patekti neina. Bet visko vienu metu negali mąstyti ir turbūt nereikia. Mano planas atrodo paprastas bet tuo pačiu metu visiškai vaikiškas: sukurti tą vaizdą kuris paveiktų visus, spalvom ir kompozicija. Bet tada prisimeni, kad yra tų kurie tiesiog nemato.

    Ar tu matai gerai? Ar tau nereikia akinių? Ar tu jauti giliai, tau nereikia papildų? Jutimas stipriau yra žmonijos siekis, keistas ir atsispindintis paribiniuose porno. Kažkada prieskoniai buvo didžiausias turtas, dabar mažne bitai ir baitai. Likimas man pasiūlė kelionę, kurioje atsisukus atgal turbūt nekeisčiau nieko, visas planas idealiai veda iki šios akimirkos, kuri žavinga savo ilgumu ir nuspalvinta RGB spalvomis. Negelbėk pasaulio, gelbėk save. Gelbėk nuo soc medijos spąstų, man ir šiandien dopamino feedback loopsai veikė nes įdėjau kažkiek nuotraukų į internetą. Čia kaip tas paveiksliukas apie paveiksliuką ir klausimas ar daug žmonių paspaudė knopkę? Daug! Tada paleiskite geruosius chemikalus into the brain.

    Atsitraukimas nuo kompiuterio kuriuo vartoji tik soc mediją gerai. Atsitraukimas pas knygas, pas kūrybą. Vartoti protingai galima, ne tik soc mediją, bet ir narkotikus. Išsinešti savo galvą pas dievus bent kartą per gyvenimą. O po to nebesusirinkti skeveldrų atgal ir tapti palaimintuoju durnium. Prastos tetutės sako naujoje vilnioje už 50€ tau net koines išplaus ir valgyt padaris. Keistas pasaulis besisukantis ties anu galu.

    Prisilietimas yra terapija. Kartais jo taip trūksta, man keista kai mane priliečia vyrai kad duotų tą gabaliuką trūkstamo kūniškumo. Kada paskutinį syk mylėjausi jau neprisimenu, bet realiai turbūt prieš daugiau nei du metus. Aš jau galima sakyti vėl nekaltas 😇 Bet surasti kažką kas paduos tą purviną malonumą gražiai gi taip sunku, o realiai tai kainuoja pidisoką. Net lenkijoje prostitucija legali. Prakeiktas marijos kraštas męs, realiai atsilikėliai nuo EU. Bet pas mus problemos sprendžiamos tvoromis, kai ėjau pro savo mokyklą pamačiau jų tiek pristatyta, kad net nesupratau kam. Su kažkokiais rakinamais vartais, ždž EU pinigai ant beleberdos, psichiniai ligoniai eina nx, geriau irgi už tvorų juos sukišt.

    Kai puola siaubas reikia prisiminti kad jis ne galutinis, kažkur kertelėje sąmonės pasilikti sveiką proto kruopelytę. Kartais tai taip sunku. Kokia dabar savaitės diena, mėnesis metai? Nežinai, prašom į keistai uždarą teritoriją prisiminti kad viskas tik decay ir tu to dalis. Vaistukai, geras maistas ir tikėjimas atgimsta. Senosios sistemos pliusai ir minusai, naujosios jau reali beprotybė aplink. Sujungtas pasaulis gijomis ir net mano PC yra taškas žymus dalinimosi tiems kurie žino.

    Klausia, pas jus chimkė? Sakau jo, sako duok adresą atsiūsiu trade free cannabis. Kapitalinis žopua tada, net galvoji, kada baigsis šitas tripas ir tu vėl atsipalaiduosi blaivume. Alus skirtas irgi tam kad gauti drąsos. Cigaretės medituoti mirtį cheminę.

    Ar tu pasiruošęs likti visiškai vienas? Aš ne, man būtinas bendravimas, kad ir dabar tu gali man komentarų dėžutėje parašyti adresą savo ir aš tau išsiūsiu nuotraukų su palinkėjimais. Mes gi ta pati žmonių gauja ir tik ant gerumo laikosi bendrai civilizacija. Patikrinam ryšius, pasitikrinam savo sanity ☒

    Suvokti nieko nereikia, reikia plaukti ir naviguotis pagal keistus ženklus. Kažkada gali padėti ir žolės dūmas, kažkada nepadės ir visa reanimacijos vaistų spinta. Bet gi turi būti susitaikęs su nežinomybe. Man labai būna keista, kai aš jau įeinu į fazę, kad pradeda vykti mano norai ir pvz ryšio mobiliu palaikymas reikalauja fizinių pastangų, nes kitaip jis nutruks. Labai keistas jausmas. Prisimenu tiek daug haliucinacijų kad net nejauku. Bet viskas tik dėl vizualinio efekto, ryškių spalvų. O reali magija vyksta už matymo ribų, ten kur neatkreipi dėmesio, ten kur neištirta. Mėnulis su saule gi irgi veikia, jų šokis svarbus, bet net negali būti pilnai ištirtas, nes visada faktorių veikiančių realybę n+k. Gal ir dabar mes esame ne vieno UFO laivo veikiančio spindulinio ginklo fone, Bet čia jau pranašai ale philip k dick. Geriau rimtai chebra sakau negalvot ir neužsižaisti su realybe, narkotikais, alkoholiu, pinigais. Vienintelis tikslas yra išlikti sveiko proto ir numirti kiek tai įmanoma blaiviam – nors tai dabar irgi sunku.

    Lik čia, aš žinau kad šitas mano internetinio dienoraščio koliažas pergyvens mane nusėdęs į AI nučiulptą branduolį. Mes gi veikiame aplinką ir tuo reikia džiaugtis. Bet ar iš vis svarbu, kas po tavęs liks? Man nelabai, man dabar net nejauku kad kambarys apkrautas ir po manęs bus problemos kur ką dėt. Svarbiausias tikslas yra vienas – nemąstyti savižudybės temos rimtai, o jei jau mąstai rimtai tai šauktis pagalbos. Unikalių šamanų gauja padės kiek įmanoma. Aš žinau kad niekada nebeišeisiu savo noru. Paslaptis paprasta – tu išeini iš vieno varianto, lieka begalybė su skausmu. Nesirink nesirinkti, geriau paieškok internete atsakymo į klausimą, kam tu čia. Prisijung prie religijos – neišreikštos, savos. Jos vienintelis reikalavimas paprastas – tavo Dievas (ar Dievai) turi būti geri ir gailestingi, nesikurk pikto dievo, nesikurk blogo. Nekaltink savęs dėl nesėkmių, nesisavink žmonių, ieškok muzikos, radai muzikos? ieškok kompanijos pašokti, nenori šokti? Sėsk prie pulto (kas tai bebūtų) arba tiesiog rankom diriguok realybei – tu gi tai gali.

    Tekstas kaip išsigelbėjimas, tekstas kaip atpirkimas. Leisk sau naujos skanios arbatos ar kavos, leisk sau būti galutinėje laisvėje tinklų ir nesiparink jei niekas nepaspaudė knopkės po soc medijos šauksmu. Kartais nepaspausta knopkė sako daugiau nei paspausta, mokomės ir būnam, mylim ir tikim ir viskas gražiuoju tikslu suprasti kad ne visiems reikia pagalbos. Ne visi net verti, bet gi čia stebuklinė realybė. Net nežinau kaip paaiškinti, jei kas nori giliau pokalbio, mano visi soc kontaktai yra šiam psl, gal kažkiek paslėpti, bet kas ieško tas randa. Galim gi pratęsti pokalbį kad ir mano namuose su rinktine kiniška arbata.

    Atminčiai paprastas Antakalnio langas:

  • Naujos spalvų paieškos

    Naujos spalvų paieškos

    Iš ryto jaučiausi sunkiai po olanzapino, kai ilgiau jo negeri tai jis priveikia nevaikiškai. Bet raketinis kuras ir kava pakėlė aukštyn iki normalaus būvio. Trys alaus nupoliravo būseną į nuostabią. Vėl noriu ieškot ir kurt, dalintis ir džiaugtis.

  • Apsipatenkinimo fazė

    Atrodo idealiai. Viskas yra ⚎ trūkio jokio. Nuostabiai skani arbata, kava iš kavinuko kuria giria ir mm ir draugai. Prasivaikščiota pro antakalnį, pirmadienį krūvai žmonių išsiųsti linkėjimai. Laukia dar trys laiškai ✉ į užsienį su manom foto manipuliacijom. Aš visą vakarą prasnaudęs velkuosi naktį su savo šokančiom lemputėm ir juostom kambarį kuris man savas ir jaukus. Atrodo geriau būti ir negali, gera muzika, geras nusiteikimas.

    Internetas tam kad atsakytų, internetas tam kad patenkintų, pagreitintų, sulėtintų, paduotų. Tinklas kuriame buvus ilgiau pradedi jaustis savas ir laukiamas 🙂 Kasdiena mėto savo kozerius ir tu ramiai atsimušinėji pagal strategiją chaosas. Jei tik pradedi užsibūti spindulyje vyksmo tada darosi kitaip ir ryškiau.

    Galutinai nurimti netvarkinguose namuose.

    Laikas ⏳ vėl tiksi nemaloniai, atrodo nėr kur dėti jo dovanų. Kažkas atrodo sulužę viduje, lėtas nusileidimas į natūralią būseną. Niekingos problemos darosi baugios, pas chirurgą dėl kojos, reikia būtinai mest rūkyt ir vaišintis alum. Reikia aptvarkyti namus, jau visiškas bardakas užveistas. Aš nusismailinęs su xanaxu nes kitaip jau negaliu, nejauku, nemalonu. Kada diena vėl bus žavi ir save vyniojanti ramiai. Atleisti, neteisti. Pasidariau mažiau komunikabilus nors tikrai noriu bendravimo, tie pokalbiai su mm ir lg palaiko, bet kuo toliau tuo mažiau ką sakyt turiu.

    Reikia apdėlioti kodėl taip yra nejaukiai. Kaip visada alkoholis tik tą dieną kažkiek linksmesnę padaro – kita dar liūdnesnė, jei nepili vėl toliau. Reikia daugiau judėt iš namų – pats juntu – gatvėje lengviau kvėpuoju, man geriau ten kažkiek pabūt. Užkirmijęs savo sultyse, reikia vėl kažkokios veiklos, švarių namų, noro ieškot ir daryt naujai kasdien.

    Vakaras 🌃 aš nejaukiai sėdžiu tyloje ir kažkodėl bijau rytdienos apsilankymo pas chirurgą. Šaršalas galvoje 💭 kažkas neramina, kažkur ne taip susijungusios jungtys.

    Chirurgas aplankytas, kaip visada greitosios pagalbos ligoninėje chaosėlis. Operacijos nereikia ir man daug ramiau. Galiu namie sau karaliaut, norisi įpilti į sistemą alaus, bet reiktų tikrai atsisakyti šio niekingo malonumo – ir vis tiek per dieną susileidau keturis alaus…

    Skaitymas

    Laukiu naujo Pelevino romano, turėtų už mėnesio atsirast. Dabar skaitau pirmą Murakami knygą, bėgasi akim tekstu lengvai. Norisi kažko lengvai veikiančio, greit lekiant tekstu. Galiu klausyti ir rusiškas audio knygas, jau susirinkę jų nemažai iš litres.

    Jaučiuosi užspaustas ir nejaukus, knyga tik trumpam atitraukia dėmesį. Kažkur reikia nukreipti nerimą, vėl gerti xanaxą nesinori, geriau pabūti namie be alkoholio, kuris tik užmigdo nejaukiu miegu ir nerūkant, kad koja geriau gytų.

    https://www.litres.ru/sergei-dovlatov/zona-zapiski-nadziratelya-17099300/

    tikrai nebloga knyga apie zoną, lėtai klausosi, bet labai geras skaitovas ir tekstas tikrai įdomus.

    Noriu kažkokio išrišimo, kad viskas gerai, kad ramiai galiu sau atostogauti nuo realumo. Čia kelias dienas žiauriai norėjau kokaino, bet ačiū dievams nėra jam galimybės. Šiandien nebenoriu. Barboros atvežta didžiulė krūva maisto.

    Perskaičiau Murakami knygą, greit perbėgo akis tektu ir visai patiko, tiesiog tėkmė – vyksmas.

    https://www.patogupirkti.lt/knyga/isgirsk-vejo-daina.html

    Pasivaikščiojimas

    Praėjau nuo namų iki antakalnio žiedo pirmyn atgal su jrm. Jaučiausi tikrai geriau judėdamas ir gerdamas į save pakitusį keistą pasaulį. Kažkas atrodė kitaip ir keistai dirgino. Praėjau pro savo pirmąją mokyklą. Vakaras tikrai vertas to prasijudėjimo. Dabar kai jau lauke visiškai tamsu ir man pbb groja ramią muziką aš galvoju apie momentą, tą prarastą, išnykusį ir naujumą kaip fokusą būvio kuris žada berods viską.

    Keista būti begalybėje

    Žinai kad nespėsi nei visos muzikos perklausyt, nei visų knygų perskaityt kažkur tarp tavo laiko ir gero laiko yra mažas tarpas. Kai plauki su muzika ieškodamas naujumo ir kitoniškumo. Knygoje matai kitaip, per prizmę, kuri atrodo aštrina tavo paties matymą ir jautrumą grožiui. Viskas tik tam kad ryškiau jausti vis mažiau spalvingoje kasdienos realybėje. Viskas atrodo jau nupirkta ir parduota kosminiam turgui ir ta žmogaus ramybė vaikštant palei upę antakalnyje atrodo galutinai apgaulinga. Kiek skausmo ir netekties slepiasi šalia. Rusiškai kalbančios tetos, lekiantys dviratininkai. O man atrodo kiek viskas begalybiška kad net gali įtraukti ir suvirškinti.

    Kai lieki su vakaru akis į akį

    Susileidau cisordinolio injekciją 💉 Jau dvi savaitės praėjo, o šio vaisto vartojimą aš visada seku ir stengiuosi leistis jį. Buvau pas lg, jis kažko buvo piktas tuoj traukė brendžiuką ir keikė ukrainiečius, užėjo jo kaimynas irgi gerti, aš šiaip taip susivertęs litrą alaus išėjau namo. Nenorėjau dalyvauti buitiniam alkoholizme.

    Šiandien jaučiuosi daug geriau, gal kad prasiėjau iki pašto paimti siuntinio ir išsiūsti nuotraukas beležin kam into the USA.

    Perskaičiau knygą:

    https://www.patogupirkti.lt/knyga/kristus-su-automatu-ant-peties.html

    greitai ir neskausmingai, kažkiek džiugu kad pasaulis dabar ramesnis, nors realiai karas pats tikrasis pašonėje ir ne kažkur vidurio amerikoje. Tekstas lengvai skaitomas ir įtaigus, nežinau ar ko išmokau iš šios knygos, bet persiskaitė greitai ir neskausmingai, reikia imti naują iš krūvos pripirktų.

    Kur link bėga dienos, kodėl aš kartais toks vienas, kad norisi kaukt. Skaitymas atpalaiduoja ir nukelia kažkur toliau nei keista ir išprotėjusi dabartis. Šiandien ir olanzapino išgėriau, senokai nebuvau gėręs, reikia atnaujinti vaistų balansą organizme.

    Teisingi atsakymai į klausimus, neteisingas rimtumas būt, nebeatrodo kad aš kažkuo kitoks. Liga pažymi, turi keistis, būt kitoks. Norisi pabėgti nuo kasdienio nuobodulio, reikia tikėt, kad gali ir daugiau.

    Vakaras kaip tiesiog paprastai ramu. Ačiū jam.

  • Kas yra geras psichiatras?

    Norėjimas nejausti. Norėjimas nepatekti į siaubo haliucinacijas. Tokie dalykai man atrodo nepasiekiami, bet suvaldomi. Psichiatras yra realiai tam, kad tau išrašytų arba keliančių, arba numušančių smegenis vaistų (šiaip tai dažniausiai abejus kartu). Jam įdomu tik kaip tu jautiesi su jais, ir plius kada tave reikės paslėpti nuo visuomenės psichiatrinėje arba ten padėti kad pradėtum reaguoti į pasaulį iš depresijos duobės. Aš labiau rašysiu apie šizofreniko potyrius: vaistų kurie padėtų išvengti paaštrėjimo nėra. Ypač jei panaudojami narkotikai, ypatingai žolė, marichuana. Vaistų negalima vartoti taip kaip liepia psichiatras. Aš dabar dvi dienas pagėriau pusę maksimalios dozės olanzapino ir jau šiandien kėliausi 1100 nors užmigau apie 2400, ir jau jaučiuosi nebe toks reikalingas ir geros nuotaikos. Jei Jums atsitiko pirmas įvykis susijęs su psichiatrine, tai geriausia vaistus pavartoti ir mesti, padarius sprendimą nesiliesti prie narko nebent norima šoko iš depresijos (nors jau niekas neapsaugos nuo antro tripo per visą sistemą atstatymo).

    Jei vartočiau visus man paskirtus vaistus tai ne tai kad būčiau pripratęs prie xanaxėlio – benzodiazepinų, būčiau susivaręs kepenis jau tikrai. Tris kart per dieną depakinas, ryte parkopanas, vakare olanzapinas ir viskas pagardinta xanaxėliu. Būčiau turbūt vos judantis ir nejaukiai užspaustas. Ilgai vartojant olanzapiną darosi klaiku – jausena tampa panaši į pragaro, kažkas viduje kirba, o tu nesupranti nei kas, nei ko jis nori nei ką daryti kad jaustis ramiai. Cisordinolio injekcijų kas dvi savaites nejaučiu – tai geriausias vaistas kurį esu bandęs. Dabar yra krūvos naujų vaistų, bet principas visų toks pat ir tikriausiai neveikiantis – pridaužti smegenis.

    Geras psichiatras realiai būtų tas (pagal seniau vartojančius) kuris išrašo visko ko paprašai, bet čia labai greitai galima tapti narkūša benzodiazepinų. O to mes gi nenorime? Geras psichiatras yra bendrai anachronizmas – jis gali būti vienam geras kitam blogas. Niekas gi neįlys in Jūsų vidų ir nepamatuos, skausmo baimės nerimo ir haliucinacijų. Man kuo padėjo mana – tai tuojau pat išrašė siuntimą gultis į ligoninę kaip tik paprašiau. Haliucinacijų buvo, bet jos nebuvo tokios baisios 😨 kaip užleidus paaštrėjimą dar keliom dienom. Buvo tiesiog keistos. Zujantys nesustabdomu greičiu žmonės, visas laikas virtęs mermaladu kažkokiu, kai tu praktiškai lesi galvodamas kas vyksta.

    Jei duotum antipsichotinius vaistus žmogui kuris neserga – jis tiesiog turėtų labai blogą reakciją – jam būtų nemalonu ir tokie poveikiai nepageidaujami. Vartojant juos smegenis prisitaiko, ir galima sakyti nejauti kad daužai save baisiais chemikalais. Mane visada stebino smegenų gebėjimas prisitaikyti, prie bet kokio juos puolančio cheminio lėtintuvo.

    Jei aš gerčiau visus vaistus kaip parašyta tikriausiai miegočiau per parą kokias 15-16 valandų ir tai būtų ne gyvenimas, o pragaras. Labai daug kas self medikeitina – ar tai būtų benzodiazepinai kurie jau nebeveikia tik reikalingi palaikyti einamą ir aktyvią būseną, ar tai būtų marichuana kad geriau miegoti ir dirginti reward centrą, ar tai būtų tabletės mdma ar milteliai ale kokaino. Visa tai yra bullshit. Man kartais atrodo kad laimingų žmonių bendrai nėra ir aš šizofrenikas visus lenkiu savo gyvenimo kokybe nors realiai net birkos neturiu kur pamirkyt. Bet aš jaučiu – aiškiai ir tvirtai, nerimauju, reaguoju, būnu, noriu, ieškau ir ne narko, ne pinigų, o papraščiausiai kito lygio, next level shit. DMT padėtų kad ir šiandien dar labiau save išnešti pas kūrėją, bet tai jau praeitas etapas, dabar užtenka alaus ir cigarečių.

    Nenorėkite kad Jūsų problemas spręstų tabletės, milteliai, žolė neištirti cheminiai preparatai. Kasdiena yra nuostabi iš savęs pačios, reikia tik atkreipti dėmesį į beveik haliucinogeninę realybę ir nuolatinį syncronicity vykstantį aplink. Leisk sau būti ir nesileisk žemyn pas piratus kurie tau pateiks niekada gyvenime nejaustų patirčių. Prisimenu kaip aš norėjau suprasti kas tos haliucinacijos – dabar suprantu ir jų nenoriu nei kiek, bet jos jau lanko mane dažnai ir keistai. Kaip vyrai atšvaitinėm liemenėm kurie dingsta kažkur kai tu trauki cheminę marytę kieme, matyti ko nėra yra tiesiog blogai, bet pasaulis ant tiek draugiškas, kad jei kažką matai – matys ir draugai, o jei kažko nėra nebus ir draugam. Prisimenu kaip dabar – nėra autobuso, klausiu draugo ar tau irgi rodo kad nevažiuoja – jis pažiūri sako taip. Namie už lango matau piramides, atvažiuoja greitoji ir išveža tripinti į vasaros g. Reikia sau leisti būti tvirtu, Galvoti savo, o ne psichiatro galva ir prisimenant philip k dick suprasti kad be tablečių jau neįmanoma. Nes laukia nepermušama siena vienišumo be jų. Pasaulio pabaiga kurią pergyvenai mažne jau 20 kartų ir nieko nebebijai/

    Ar yra ko bijoti? Nėra ribų nes jau už jų. Mirties baimė yra pirmas žingsnis į proto vergiją.

    Let everyone have theirs 1/4mg of xanax. Realiai veikia ir 1/8mg, tiek reikia sveikam žmogui kad pajustų poveikį ir nesileisim čia į aptarimus cheminių kokso pagardų kurių kelios smiltelės išneša ilgam.

    Čia gal kažkiek per piktai surašiau: bet tikrai chebra vartokite antipsichotikus savo galva, kitaip ir kūnas praneš kad jie netinka. Raminamuosius vartokite ne kasdien, o jei kasdien tai neilgiau nei porą mėn. Išsigelbėjimo nuo suvokimo ir jaustų pasaulio haliucinogeninių klaidų nėra: reikia įprasti gyventi kaip mačiusiam ir jutusiam daugiau, prisižiūrėti save ir kuo mažiau leisti neištirtų cheminių narkotikų į savo sistemą, neleisti net žolės.

    Pradžioje ribinės būsenos mane labai žavėjo, kol supratau kad kompiuterio ekranas, kaip ir telefono tau meluos gan smarkiai kai esi jau fazėje, vėliau pažiūrėjęs nematysi skaitytų pranešimų, tavo atsakymai gali būti ne į temą. Reikia labai greitai išmokti atsitraukti nuo ekrano į magišką realybės realizmą, tada kai jau esi fazėje reikia šauti visus paskirtus vaistus, gal net dar daugiau, bet kartais taip sunku suskaičiuoti kiek jau išgėrei ir kiek dar galima. Noras išlikti įsikabinus į bendrą realybę labai stiprus, nes ten už uždangos kartais lieki visiškai vienas ir nuostabus ryškiom spalvom, akinantis grožis gali priversti tik tylėti ir nuolankiai laukti išgelbėjimo. Dabar sergančių psich ligomis labai daug, bet tų kurie žengia per ribas kaip visada nedaug ir jie savo akių gyliu išsiduoda iškart psichiatrams.

    Vakaras kai už lango skamba kunigunda

    Pabudau tik apie 1900 kai už lango iš parko pradėjo groti kunigundą. Varčiausi pusiau sapne pusiau realybėje, trys alaus su depakinu duoda savo. Atsibudau ir patekau vėl į tėkmę kuri kažkiek atgrasi. Jau kuris laikas nesigauna padaryti ką noriu su raspberry pi kompiuku, kompas kartais lūžta, aš pats nesuvokiantis kur nukreipti energiją. Tikiuosi šį kartą ruduo nebus sunkus, nors atrodo mažne dabar jau keli žingsniai iki ligoninės. Reikia saugotis, o taip norisi su alko palengvinti būseną, kartais tikrai suprantu alkoholikus.

    Reikia vėl apsitvarkyti erdvę, tai mažne virtę į obsesinį kompulsinį sutrikimą. Reikia nebijoti eksperimentuoti, ne su psichiką veikiančiom medžiagom, o su kompiuteriu, reikia kurti. Jau daugiau ėmiau skaityti kas tikrai džiugina, knygos lėtai perskaitomos, kartais peršuoliuojamos greitai, ir kas geriausia – laukia gerų dar krūva – net nereikia bibliotekos.

    Butelys vyno, kekšės laukiančios už dviejų klaviatūros paspaudimų. Kur aš patekau, kas tai per įkiri haliucinacija? Noras padėti visam pasauliui atsitrenkia į sieną: jokia programa nebeatlaiko norėtojų mano muzikos kolekcijos: interneto kanalas prisodrintas iki maksimumo. Reikia naujos kokybės, reikia kažko naujo, tam jaučiu kaip tik reikia pasiknisinėti senose knygose, jei 10-14 metų knygos jau senos. Amžinas žmonijos noras kitaip ir naujai. Kasdien sau atleisti.

    Vy šiandien klausė – gal žinai tikrai gerą psichiatrą/ę – tam realiai ir surašiau šitą minčių srautą. Reikia įkalbinti kas neramina. Kaip žinia buvo eksperimentas kur apsimetėliai buvo priimti į psichiatrinę, gavo diagnozę ir niekas nebetikėjo kad jie sveiki. Mes visi esam kitokie, mes visi esame kažkiek nesveiki, bet visuomenės problemų sprendimas per daužančias tabletes tikriausiai kelia daugiau problemų nei sutvarko. Kartais man būna taip bloga kad aš mm sakau kam mane gelbėjot tada kai iššokau pro langą? Dabar suprantu pats iš tiek daug haliucinacijų ir bendros realybės eigos – aš esu lūžtanti banga suvokimo ir tikslo niekas nežino, bet tikslas tikrai ne išeiti ir pajusti paskutinį dmt ir visų dažnių bangų tripą, ne atsakymas ne išėjime.

    Jei tu nori prisidėti prie kompanijos anoniminių paranoidinių šizofrenikų – ar tai kas tau parašyta yra svarbu, tik duok apie save žinoti, mes išsibarstę, bet mes visur, ypač gatvėje, undergrounde, pas piratus, pas hackerius meikerius, mes kitokie nes kitokių reikia.

  • Tvarka namuose

    Susitvarkyti reikia. Ryt parsiranda mm ir brls iš sodo, tai aš čiupau čiustyti namus. Tikrai fainiau jautiesi kai viskas aptvarkyta, pravalyta, išdėliota. Pats jaučiuosi pusė velnio, kartais reikia nusigludinti 1/4mg xanaxo, bet šiaip tikrai gerai viskas, gal tik tai kad tikrai daug miegu ir ryte keliuosi gan sunkiai. Ryt dar ir cisordinolio injekcija, jau dvi savaitės kaip neleista, reikia būtinai susitepti savo galvos ratukus ramumo aliejuku. Prisipirkau knygų, reikia daugiau skaityt 📖, turiu tikrai gerų ir geistų. Suradau tikrai geros senos muzikos:

    https://reiddunn.bandcamp.com/album/nrthndr

    tikrai LABAI geras albumas, visas susiklausė ir patenkino kaip senai kažkas, išleistas berods 2005. Užtikau jį Youtubo rekomendacijose, tuoj pat ir pirkau kad perklausyti su gerom ausinėm 🙂

    Noras būti ramiu nuolat negali būti įgyvendintas, vis tiek kažkas išmuš iš ramaus būvio, kažkas sunervins, kažkas vyks ne pagal planą. Gerai kai yra stebuklingų tablečių kažkiek atstatančių į normalų būvį. Kartais tikrai nesupranti iš kur tas neramumas ir nejaukumas, bet xanaxas gali greitai minimalia doze apšlifuoti buvimą į pageidautiną. Žinoma jo nereiktų griebtis kasdien, ko aš stengiuosi ir nedaryti. Olanzapinas tai tikrai sunkus vaistas 💊 ilgiau pagėrus tikrai darosi sunku ir kažkaip viduje užspaustai bjauriai, sunkiai kvėpuoji, striginėji beveik tuščioje būsenoje, tiesiog kibinėji realybėje. Kažkiek aš jo vartoju, bet kiek esu bandęs gerti ilgai – tai tikrai darosi blogai nuo jo. Cisordinolį leidžiuosi kas dvi savaites jau senai, jis man mažiau trukdo ir yra silpnesnis. Noras būti guviu visada lydi mane, aš nemėgstu būti mieguistas ir tiesiog rymoti be užsiėmimo. Tikriausiai psichiatrija norėtų manęs visiškai abejingo aplinkai, bet aš taip būti negaliu. Cikladolis parkopanas po vieną dvi tabletes ryte su kava arbata daro stebuklus kažkiek pakeldamas ir suteikdamas keistų jėgų.

    Vakaras kai neinu į gimtadienį

    Šiandien gls gimtadienis, jei tai būtų kažkada prieš tris metus būtinai eičiau, dabar nesinori. Namie verduosi kavą arbatą, kai parsirado mm su brl atsiguliau pasnausti, nieko nesinorėjo tik gulėti atsijungus. Namus sakė sutvarkiau gražiai. Suleido cisordinolio. Jaučiuosi ramiai, klausau:

    https://clark.bandcamp.com/album/body-riddle-remastered

    per ausis teka elektronika, aš laukiu kol atvės arbata. Diena paprasta, mieguista, bet ir kažkuo žavinga. Gal kad nėra jokių planų? Gal kad kompiuteris vėl veikia nesiožiuodamas, gal kad tiesiog gera būti, kai niekas nieko nereikalauja ir leidimas būti išrašytas iš aukščiau 👆.

    Kažkiek norėtųsi nueiti pabepročiauti į gimtadienį, bet labiau atbaido galimos pasekmės – vis tiek ten bus ir alko ir narko. Reikia leisti šiandien būti ramiai, nusigludinus į gerumą būti atsipalaidavus, paskaityti knygą, atleisti sau už klaidas, leisti būti sau ir niekur neskubant.

    Perskaičiau knygą:

    https://www.patogupirkti.lt/knyga/uzeina-karta-arklys-i-bara.html

    tikrai keista žydiška knyga, susiskaitė gan greitai, istorija tikrai nestandartinė, bet meistriškai aprašyta. Nežinau ar norėčiau tokių knygų skaityt daugiau, ji tiesiog reikalauja pastangų skaityti, nors kartu ir tikrai įdomu.

    Pasivaikščiojimas

    Praėjau standartinį savo ratą per antakalnį su mm. Humanoje nusipirkau gražius oranžinius kedus, miegojau keistai, sapnavau kad esu putinas, bet tuo pačiu ir beveik bomžas, dabar galvoju kokią knygą imti skaityt. Šiandien jau pabaigiau:

    https://www.patogupirkti.lt/knyga/sunaikinimas.html

    Visai nieko knygą tripas – kelionė. Kažkiek kraupi, bet tuo pačiu ir žavinga, tikrai patiko. Turiu ir antrą šios serijos dalį, bet norisi kažko kito. Sukasi nauja muzika per PBB radijo stotį, aš išgėręs jau antrą kavos ir vieną alaus jaučiuosi besiskleidžiantis dienai. Kažkur nukišau savo fainiausią pagal muziką šokančia led lemputę. Ką šiandien pasiūlys diena?

    Tikėjimas buvimu, raiškus tikslas būti, vakar išgertas olanzapinas skandina keistoje riebaluotoje ir lipnioje realybėje. Noriu kažkokio išsipildymo, išganymo. Gerai kad nesinori daugiau alaus ir lėkti kažkur, diena ištesės savo pažadą būti tikra, kad ir kas nutiktų. Prisiminimai kurie netelpa į standartinių dėžutes 📮 Likimas man žadantis tikslingą poilsį nuo neaišku ko. Kada komanda pult?

    Noras būt

    Sustingęs prie ekrano žiūriu į mirksintį kursorių, jis ramiai reikalauja įvesties.

    Nusnūdau, išgėriau du energetinio dar pasidariau stiprios kavos ir arbatos. Reikia dar apsitvarkyti savo mažąją vadovavimo erdvę, gal surasiu kelis pamestus dalykus.

    Neradau ko ieškojau 🙁

  • Sekmadienio ramybė

    Skamba:

    https://ultimae.bandcamp.com/album/isolated-24bit

    Aš vėl didžiąją dienos dalį ramiai prasnaudžiau. Esu mieguistas 😴 nors vakar vakare olanzapino negėriau ir nuėjau gulti tik link 2400 pabudau link 0700 ir visai džiugiai nusiteikęs. Jaučiuosi gerai, šiandien nei lašo alkoholio, nesinori ir cheminės žolės 🌿 ačiū dievams. Užsisakiau krūvą knygų, palikau 60€. Murakamio, Pelevino, Sorokino ir visokių pigių tiesiog kad namie būtų ką skaityti nežinomo ir netikėto.

    FB visiškai baigia atsibosti – tiesiog liūdnas, švenčių ir mirčių srautas gavosi kai turiu “draugų” 4200, reiktų bendrai ten neiti ir nesukti tos prakeiktos ruletės dėl kelių gerų mėmų ar šiaip beleberdos. Mastodon daug geriau, nors ten reikia rankom atjunginėti gėjų porno ir šiaip porno paskyras, kad srautas toliau išliktų geresnis.

    Jei gerai pagalvojus, esu ten kur nusipelnau būti. Namie, su gerai birzgenčiu kompiuteriu, greitu internato laidu į pasaulio beprotybę, apmokėtu mobiliu telefonu kuris kartais suskamba primindamas draugų balsus ir tai kad nesu visiškai vienas. Noras tekėti ramiai ir užtikrintai tolyn iki keistumo nesuvokto kažkada paauglystėje, iki kitoniškumo, iki sėslaus tikslo būti tikru savo matomo pasaulio realumu, kad ir ne tom ryškiom psichotinėm spalvom kaip kartais. Aš galiu sau leisti nusistatyti koordinačių ašį ir kuo mažiau į ją įleisti narkotinio šėlsmo kuris anksčiau ar vėliau mane numeta iki psichiatrinių ligoninių, kur supranti koks realiai beveik vienas esi, su keliais draugais mm, mčt, brl.

    Jei tikėjimas manyje išnyktų aš turbūt pulčiau į visišką depresiją, bet aš kažkaip mistiškai moku sau paskelbti nerimo atostogas – jaustis pilnai tiksliu ir skriejančiu savo paties geru variantu per begales klaidų, tik tam kad padėti dalintis gėriu internete ir sudalyvauti radimo, pasidalinimo procesuose.

    Noras būti. Tas kartais taip kandantis vienišumas. Keisti santykiai su mčt, matymas vis brangstančio maisto parduotuvėse, nerimas dėl ateities. Viskas keistai susiniveliuoja į lygų dienos ritmą, kasdien pasakojantį dar vieną remiksą to kas gali nutikti per 24h. O gali tiek daug, gali staigiai mesti € ant rūkomo ir uostomo narkotiko, gali važiuoti dviračiu tolyn, gali tvarkytis namus, gali tiesiog skaityti knygą. Kas iš to vertingiau tikrai nežinau, bet bent tiek suprantu – narkotinis kaifukas brangus ir beprasmis, užsimirštantis, netvarus ir pavojingas. Geriau ramiai skaityti, tvarkytis, dėliotis, ieškoti naujo savo įprasminimo žodžiais kurie lengvai byra iš po klaviatūros ciksėjimų.

    Tikrumas paprastume, tikrumas globaliam suvokime sudėtingų santykių ir jėgos balansų. Atsijungti nuo politikos, atsijungti nuo per žiniasklaidos priemones traukiamo jau visiškai beprasmio naratyvo.

    Leisti sau būti ramiai, nečiumpant kasdien xanaxo, tiksint savo skirtą laiką paprastumui, prisiminimui gerumo būvio ir beprotiškumui jaunumo – kažkada buvo kitaip, aštriau, gaiviau, sunkiau, slidžiau, kvapniau. Dabar tiesiog paprastumas noro nepatekti į psichiatrines ligonines 🏥 noras palaikyti švarą namie, noras bėgti raidžių sankaupomis, noras rasti dar ir dar muzikinio gerumo ausim. Viskas paprastai ir aiškiai sudėliota suvokime, vaistų teikiama ramybė ne amžina, kažkada ji ima eižėti ir pasirodo gyvuliškas nerimas ir skausmas iš suplėšyto suvokimo vidaus, iš prarastų santykių iš prarastų galimybių. Kasdien tikint kad gali dar ir dar pasislinkti link gerumo, link to ko tau reikia, nebaudžiant savęs nuolat pilamu alkoholiu, nebandant vėl susigražinti beprotybę su marichuana, ar šnioti miltelius kad būtų kitaip ir ryškiau. Realiai dabar tik grybukų suvalgyčiau kad pakutentų suvokimą, sako jų irgi reikia tiek kad bijotum jog jau miršti. Noras pakeisti realumą.

    Džiugina šokanti ir čiulbanti gamta, džiugina musinai, širšinai, balandžiai, varnos, žaluma aplink. Kartais taip gera jaustis, kad ne tu esi galutinis taškas suvokimo, o gal kaip tik akligatvis kuris dėl to ir nerimauja, kad bus paliktas ir užmirštas.

    Reikia tikėti kad gali būti sau, atleisti sau, liudyti sau stebuklą. Kasdien patikėti galimybe džiaugsmo, ir nebijoti kartais ateinančio liūdesio. Būti tikru kad viskas galų gale bus gerai – bet kokiu atveju.

    Pirmadienio skubrumas

    Naujos nesustabdomos mašinos šūvis aukštyn link nesibaigiančio asmeninio rekordo. Kada? Kas kart iš naujo.

    (T) KARIM SAHRAOUI – exodus

    Likimas groja tau amžinai kitaip. Padaugink ir būk, perduok kitam, atiduok. Tvarkyk, spustelk, atitrauk. Kažkur ten muzikos dūmuose panirusi nirvana.

    Vakaras su nauja žalia arbata

    Dieną neišlaikiau: patraukiau to uždrausto dūmo. Pasidarė nejauku ir nesavą – atsiguliau snausti ir atsikėliau tik link 2000. Jaučiuosi jau gerai, traukti aštraus beprotybės dūmo visiškai nebenoriu – tikrai jis nebemalonus ir neatidarantis daugiau durų.

    Žalia arbata su imbieru ir citrina tikrai įdomi. Knygų siuntinys nudžiugino, vėl turiu visokio skaitalo, nors ir seno dar ne viskas suvartota.

    Mirksi lemputės 💡 RGB, šaudo lazeriukas, diena atrodo praėjo teisingai su ta klaida padūmojimo, bet dabar jau nesvarbu.

    Sukasi rami muzika, aš geriu trečią vakarinę kavą 🍵 viskas paprastai ir aiškiai, naktis nuteikia nyriui į jos paslaptį. Akys vis šokinėja tikėdamosis dar vieno audio stebuklo nuraminti neramiai sielai. Laukimas išgelbėjimo iš nerimąstingo laiko. Tikrumas būvyje čia ir dabar. Atrodo viskas sustoja, miestas miega, o aš ieškau ko nepamečiau begaliniam internete, viskas tik tam kad nejausti nuobodulio. Kartais nuobodžiauti gerai, leidžia kasdien būti kitokiu, tas užslėptas nepasitenkinimas realumu kuris nuolat nedirgina, leidžia įvertinti aštresnes akimirkas. Būti tikru kad esi ir esi gyvas pilnai.

    Pasimetu ką spausti, kur dar ieškoti, kada rasiu tą idealią dieną apibūdinančią muzikinę kompoziciją.

  • 2022 07 07

    Laiminga data, laiminga diena. Mm su brl atvežė pagaliau nurašytą tachtą iš mms mokyklos. šiaip taip minimaliai ją aprinkę intempėm į mano kamurkę. Brls sakė ir jo win 11 pradėjo durniuoti ir reikėjo perinstaliuoti, žaidžia jis GTA V, sakė nusipirko už 10$ nes laužtas kažko jau nebeveikė. Aš skaninu vakarą dviem alaus, gurkšneliu vyno, tablete raketinio kuro, stipria arbata ir kava iš moka kavinuko. Atrodo nuostabu ir viskas savo laiku, tik leisk sau būti žvaliu ir reikalaujančiu iš aplinkos minimalaus stebuklo. Spalvos (tik dabar atkreipiau dėmesį ⚠) pagaliau nebe tokios ryškios ir rėžiančios akį. Jau vadinasi esu normoje ne psichotinio būvio.

    Poreikis būti tikru savim, gaila niekaip nesigauna pabėgti nuo nikotino, nors jo reikia tikrai daug mažiau. Kojos žaizda sausa, mažėjanti. Džiugina nuostabi muzika ♬

    https://music.youtube.com/watch?v=Np_NsRgb4Eg&feature=share

    Reikalavimas paprastas – leisk man būti ir džiaugtis palaikant kitus, kad ir tuos kurie prisimena tik kai reikia 10€ paskolint, ar tuos kuriems kartais reikia pagalbos iš mano know how apie pc 💻 Viskas tik tam, kad tu net nebandytum suvokti visumos ir nenirtum į politikos purvyną. Post tiesos amžius, post reikalingumo, post kūrybos. Turiu omenyje amžius jau už šių sąvokų. Ir gerai, gali sau leisti plaukti tolyn irkluojant ranka, pliuškenant kojom bebaimiškumo vandenyne.

    Tikėjimas mano galutinis, mačiau ir buvo aiškinta man sandara ne kartą, tik tam kad pamiršti ir vėl šokti realybėje kaip pienės pūkui. Mano pajamos pasyvios, tavo kvapas intensyvus – ir viskas tik tam kad atsirišti nuo suvokimų paauglystės. Daryti tai, ką darei visą gyvenimą – dalintis ➗ piratauti, patiekti be klausimų informacinį muzikinį kaifuką. Kasdiena žada nuostabius variantus lėto tekėjimo į gilią daubą vakaro ir atpalaidavimą nakties tikslumo. Gali nugalėti naktį 🌃 bet ne ilgai, jinai vistiek tave užmigdis ir performatuos tave ir aplinkinę realybę – kad tu nesuvoktum iki galo paslapties realumo trapumo.

    Likimas žada paprastai – būk ir gerk į save tirštumą tokį kuris tau patinka. Leisk sau teikti mažus malonumus, pramogauk galvoje, atrodo ko daugiau reikia? PC 💻 internetas arbata kava 🍵 šiek tiek alko, šiek tiek slaptų tablečių ir kilimas iki pabaigos leistas – tik tu atsargiai, už kiekvieno kampo laukia komunistinė paranoja ir savigriauža už praeities klaidas. Neleisk sau patekti ten. Plauk tolyn, žvelk giliai, leisk sau būti teisiu, ir kovok už tikrumą būti. Viskas palaiminta ir taip, ir kartais reikia sudėlioti taškus ant i – buvo pradžia bus ir pabaiga, ir abi jos bus neplanuotai tikriausiai. Nebandyk pabėgti – bandyk išbūti kuo ilgiau absurdo spektaklyje neleisdamas sau nei toliau eiti su minia, nei prisijungti prie naujumo jei jis koorporacijų kurtas. Geriau jau gera arbata kurią taip mielai kinai pristato.

    07 08

    Miegojau giliai su labai daug sapnų. Sniurglis dar bėga, stipri arbata ir kava šokdina aukštyn, vienas alaus, laukia dar vienas. Noras patikėti kad galima aukščiau. Sukasi albumas:

    https://mikeparadinas.bandcamp.com/album/lunatic-harness-25th-anniversary-edition

    leidimas duotas, aš garantuotas. Ateities špygos bado akis jau dabar.

    Internete viskas efimeriška, laikina, bendro archyvo nėra ir net negali būti dėl tiek daug informacijos ir jos nereikalingumo. Populiarūs po dienos išnykstantys video 📹 ar šiaip pranešimai 📟. Aš džiaugiuosi saugodamas didelę muzikos biblioteką norėtojams ir žinotojams slsk ir kodinių žodžių. Likimas man davė tikslą: būti atsarginiu tašku 🙂 reikia kaupti elektroninę muziką ir ja dalintis tinkle.

    Kompas po kelių dienų veikimo vėl nukibo, shit, net nežinau kame šaknys. Pikčiausia kad po kibimo perkrovus neveikia tinklo korta kol neišjungi pilnai kompo iš elektros tinklo. Reiktų gal su RAM voltažu pažaisti, jį padidint kažkiek. Vis rodo kad šaknys kažkur hardware ar tai amd ar tai usb. Dabar kibo kai skanavau su airdc++ savo visą muzikos kolekciją. Bandau vėl mestis win 11 insider beta ring, gal padės, gal ten bus kokių naujesnių driverių, nes su motinine atėję neatnaujinti jau gan senai.

    Skani kava, stipri arbata, reikia išnešti senos tachtos likučius po truputuką prie konteinerio.

    Devinta diena

    Miegota giliai, 10mg olanzapino panardina pas Dick’o realumą – reikia tablečių, kad iš vis iškęsti būvį ir būti online.

    Žiaurus ir didelis noras čiupti marichuanos ir nusidaužti į kitokį realumą – blogai, reikia kovoti su šiuo noru. Man sergančiam šizofrenija tikrai nepadėtų cheminės žolės užtaisas į vaistais prisotintas smegenis. Šiandien beveik nerūkiau tabako, tik vakare neiškentęs nuėjau nusipirkti camel 🐫 – jis pasirodė lygiai toks pat kaip ir pigesnės cigaretės, net nepalyginsi su sukamu tabaku.

    Kaip nejauku jausti norą atsijungti ir nusidaužt, per dieną trys alaus privertė ilgai po pietų snausti keistuose sapnuose. Reikia atsisakyti vėl visiškai alkoholio – jau nedaug trūksta kad nulėkčiau sutraukti suktinę ir velnias 👿 žin kas tada, gal net vėl atgal į durnyną – brrr.

  • 0330

    Pabudau pusė keturių. Mčt parkrito koridoriuje, pakėliau, nuėjo gult. Užeinu į virtuvę, vėl beveik pūnantys avokadai sukišti į šaldytuvą kartu su šaltalankių arbatos koncentratu. Jau jinai visai nebeturi ką veikti, nuėjęs klausiu kodėl taip daro dar vidurį nakties, apsimeta ji šlanga, sako sudėjau vakar (o aš gi vakare ištraukiau). Liūdna pabaiga senolių, dar halcion migdomieji neduoda nieko gero, ji nuo jų ir kritinėja realiai.

    Aš nuslinkęs miegoti apie 2330 visiškai prabundu, miego jau nesinori, kavos su moka kavinuku, stiprios earl grey arbatos. Paskutinės suktinės tabako iš rezervo. Noriu apsitvarkyti dar smarkiau, vakar su šviesutėmis iškroviau šešis nešiojamus nedidelius power bankus, reikia vėl įkrauti. Dar vis sirguliuoju nuo vakar, galva sunki, kažkiek užsikišusi nosis 🤧 jaučiuosi keistai, vakar 10mg olanzapino vakare. Reikia krutėt virpėt, sukasi dub techno ir deep techno ⚙ išeiginis laikrodis tiksi ant stalo.

    Vakar insipyliau 0,5 alaus, prisotintas olanzapinu organizmas tuoj pat suregavo ir apsinešė ne vaikiškai, užmigau tuoj pat padėjus galvą ant pagalvės. Kitą sav reikia eiti į bendrą eilę lazdynų greitosios pagalbos ligoninėje, žaizda ant kojos negraži, šlapiuoja ir neužgis kol bus neišpjauta dalis sergančio kaulo.

    Kad ir kaip mėto gyvenimas, nuotaika puikybiška. Vakar apsuktas ratas pro visą Lietuvą bet taip ir neišsimaudyta jūroje. Abu su lg po kelionės jautėmės keistai, išvažinėjom visą baką benzino, vos neužsitrenkėm magistralėje ties Klaipėda, buvo avarija ir dalis nuolaužų peršoko į priešingą eismo juostą, mes užvažiavom ant jų ir mašina šoko beveik į orą, gerai kad neprasikirtom padangos, ar nenulėkėm nuo trasos. Oras buvo lietingas ir vėsus, tik parsiradus in Vilnių rodė 30 laipsnių. Mčt kažkodėl uždarė visas duris tai ir mano šiauriniam kambarį su dalinimosi kompu buvo 29, baisu žiūrėti kaip jinai vaikėja ir darosi nekontroliuojama pikta ragana, mm sakė neparsiras kol nesibaigs atostoga jos.

    Aš tikiu kad galiu, ir beveik nelikę baimės ir nerimo net be xanaxo. Manau gersiu olanzapiną ilgai šį kart po 10mg vakarais, nes psichiatrinės vasaros pirmo vyrų patirtis kaip visada klaiki ir jokiu būdu nenorima kartoti 🔄.

    Noras būti naudingu dega toliau, reikia susisiūsti naujus scenos torrentus iš rarbg ir linkomanijos. Reikia kompą išgelbėti nuo dulkių profilaktiškai, reikia kitą sav iš mms darbo parsitemti su lg nurašytą sulenkiamą tachtą, dabar kol nėra mms tai miegu pas ją, bet po kojos operacijos tikrai gerai turėti savą. Tvarkyti ir čiustyti namus, kaip dabar pamenu tą dulkių šokį namuose ir mano bejėgiškumą prieš jas prieš patenkant į vasaros 5.

    Likimas turi savo ženklus 📛 pasinėręs į laiko purslus laukiantis tikėjimo ir galutinio išsivadavimo iš nerimo, leiskit man būt, leiskit džiaugtis artėjančia krize ir sulaikykite maldomis karą. Ciksinti tiesa badanti akis 👁 vasarą viliojanti moterų vos pridengtom lytim, purvinas porno, leidimas bandyti sau atleisti ir neteist. Padaryti ryto nuotrauką ir pasidalinti ja su tekstu.

    Kita diena nuotaika rami

    Jau olanzapinas mane priveikė, nors geriu po 10mg, vakar nuėjau miegoti 2200 pabudau tik 0845, kažkiek patrūnijau prie kompo, pasidariau kavos arbatos, raketinis kuras 1/4mg xanaxo ir užsiliūliavau mažne iki 1530. Pabudus radau kompą lūžusį, perkrovimai nepadėjo, tinklo korta vis tiek neveikė, nei perkrovus switchą, nei disable enable nepadėjo, nei rūterio perkrovimas, padėjo tik išjungimas iš tinklo, tada atsigavo, siunčiasi torrentai muzikiniai iš rarbg, kai kurie jau su 1 ar išvis be seedų. Pats kompas toks lagovas net neaišku nuo ko.

    Užsipirkau tris alaus ir du energetinio, dar darysiuosi pu-erh arbatos

    Šventė

    Kompą vakar perinstaliavau, veikia tikrai geriau, nežinau kas ten buvo nutikę. Skanuojasi soulseekui visa muzikos biblioteka, trumpam buvo dingusi elektra, aš jau su nešlapiuojančia žaizda, gal net pati užsitrauks be operacijos. Keistos dienos, aš bijantis kaip velnio marijos dūmo, kai pamenu tas haliucinacijas tai darosi klaiku.

    Noras ramiai tūnoti namie šiandien įgyvendintas, arbata kava. Kas ryt cikladolis, depakinas per dieną tris kartus, reiks kažkada mažinti, nes jau toks darausi apkerpėjęs. Reiktų vėl pradėti valgyti akimis knygas 📔 panirti kažkur toliau, kažkur naujai kur nebuvau. Suinstaliavau žaidimą Valorant, vienas Vasaros pacientas sakė kad visai nieko geimas, gal reiktų vėl pašaudyt ir išnaudoti savo rx590 ant 4k ekrano.

    Įvesti tvarką namuose, įvesti tvarką galvoje, mažiau nerimo, daugiau veiksmo. Vėl mesti rūkyti, kad geriau gytų koja, kol buvau vasaros g. didžiąją dalį laiko nerūkiau visai. Dabar irgi rūkymas beveik neteikia malonumo, tiesiog narkotinis poreikis. Alus ir vynas 🍷 ir norimas ir piktinantis, vis prisimenant tuos kurie jo vartoti saikingai jau negali. Šiandien bandysiu blaiviai, nusismailinti į naktį su raketiniu kuru, didesnių cikladolio tablečių pavidalu ir stipria arbata 🍵

    Tokia keista šventė galvoje 💭 sukasi youtube music 🎶 apmokėta muzikikė, gerai parinkta, nėr ko prikibt. Ir aš tikintis, kad galiu geriau ir tiksliau. Kad galiu be baimės, be sustingimo. Atsiplėšti nuo priklausomybių, daugiau fotografuoti, daugiau džiaugtis dar viena visiškai kitokia vasara. Tikėti kelionės tikslu tiksinčiu kas sekunde nuostabumu.

    Atleisti sau be kunigo, išmokti pagaliau pamokas ir bėgti į naujumą, sudalyvauti geriausio varžybose ir neužimti nei pirmos nei paskutinės vietos.

  • Ryt prie jūros ⚓

    Šiandien paleido iš vasaros IV kalnelio, ten viduje buvo tikrai sunku, kapojo mane 20mg olanzapino, dvi injekcijos cisordinolio, ateinant ir išeinant, kelis kartus tazepamo prireikė. Viskas tik todėl kad išėjęs po 20d iš naujos vilnios psichiatrinio fabriko pakėliau sparnus, užpyliau į degimą kažkiek alaus, tada dūda thc tada pas V, tada cheminės dūdos kažkiek ir stogas atsišriubavo, mm paklausė ar rūkiau sakau taip, tai liepė traukti in durnyną vasaros. palydėjau močiutę į polikliniką išsirašyti vaistų akim ir halciono miegui pats nubėgau pas savo psichiatrę, ji ačiū dievams dirbo, parašė lapuką, tada namo ir jau beveik gliuke, su mama sukrovėm kažkiek rūbų ir be jokių greitųjų ir policijos nuėjom į vasarą ir žinoma priėmė nes buvo vietų. Stebima palata klaiki, realiai taškėsi šūdai iš triedžiančio bezabidno durnelio šiknos kai jį puolė kitas dalbajobas. Kelios dienos stebimoje, tada beveik gliuko rėžimo dar kelios ir po truputuką atsigavau, išbuvau dvi sav be trijų dienų. Personalui kaip visada padėjau, visi draugiški, giria kad atėjau dar šnekantis, ne taip kai mačiau piramides vilniaus horizonte ir nebegalėjau pasakyti nei žodžio.

    Niekam nelinkėčiau tokios patirties, gerai kad mečiau rūkyti ten, nes ant kojos atsivėrė 18 metų ramiai buvusi trauma – žaizda nes pradėjo pūti kaulas, norėjau kad nuvežtų mane in greitosios pagalbos ligoninę bet šnipštas – kraujo tyrimai idealūs, nerodo uždegimo – tai daktarė sakė nevešim. Ta koja nervuoja visiškai, gal 10ct dydžio atvira šlapuojanti žaizda – shit/ Užsirašiau šiandien į chirurgo konsultaciją tik liepos 27d, reiks kitą sav pasiėmus nuotrauką iš poliklinikos eiti in gyvą eilę, visai nenoriu supūti 🙂

    Pamoka? kaip visada paprasta – alaus negalima nes tada dūda, tada chimkė ir ate sveikam protui. Dar V sakė, čia iš maišo dugno – nu načert, ten gi visas kristalas beleberdalas. Atidaviau gyvatinui kas liko berods dieną prieš patenkant. Eina načert tokios atostogos.

    Kompas veikia patrūkčiodamas, pučia ventiliatorius nuo lango, kambaryje 30,5 celsijaus. Arbata kažkiek kavos, tikėjimas savo pakilimu iš parklūpimo. Ryt su lg į pajūrį, labai laukiu kelionės, jos mane visada gaivindavo, dar mašina faina sportinė Toyota Celica, berods praneša audrą, bet kaip ir vienodai šviečia, svarbu judesys. lgs irgi sakė kad nebenori gert, čia kaip aš priklausomas, taip ir jis, tik jis dirba nuolat, kartais ir po 12h į parą. Aš noriu irgi kažkiek gal veiklos atsigavimui, gi galiu, turiu patirties ir moku tikrai nemažai, vienintelis dalykas kurio negaliu tai dirbti visą parą, tai jau man tabu.

    Mčt namie kaip visiška ragana, įžeidinėjo, vijo iš namų, išsidirbinėjo, vaidino, skaudino. Senatvinis marazmas + demencija piktam žmogui vampyrui tikrai baisu. Bet priprasiu, siurbia ji mano kraują tikrai.

    Noriu visiems pasakyti – kova tik prasideda, reikia būt pasiruošusiam viskam tik ne išėjimui, jokios savižalos, jokio pasidavimo – reikia kovoti iki paskutinio kraujo lašo. Už tuos kurie kitokie, už nuskriaustus, už tikėjimą ne už kryžių ➕ viskas kontroliuojama lužtančios bangos, ir jei bandai įsileisti visą suvokimą sau į galvą iš masinio melavimo priemonių gali greitai tupėti kamputyje ir verkti braižydamas apsauginį apskritimą. Nereikia, reikia kilti. Reikia atiduoti ir dalinti, turėti rezervą, mylėti šeimą, mylėti bendradalius ir toli toli siūsti politiką ir soc tinklus. Knygos, muzika, piratavimas muzikos, dalinamas interneto ryšys anonimams, viskas paprastai ir aiškiai. Atiduoti sėklą tuštumui nors ir kaip norėtum vaikų, bet jie realiai yra stebuklas. Dabar tiek daug jų matau, kažkada vartojant nepastebėdavau nei vieno mėnesius nors šalia trys darželiai. Reikia paaukoti sveiką protą kad prisiliesti prie paslapties, ir ją apžiūrėjus vėl pamiršti lingvistikos vingrybėse – kaip ir sakiau pradžioje šito blogo – mano tema yra sistema. Eksperimentuosiu ir mano zonder komanda visada išeis nugalėjusi su milžiniškais nuostoliais, primindama, kad gamta visada laimi prieš prieš ją sukilusius. Mes gamtos dalis – ir tai reikia prisiminti. Jei aš laikyčiausi psichiatrų nurodymų tikriausiai būčiau jau po žeme arba miegočiau po 14h per parą ir kapenys neatlaikytų. Pokalbis, prisilietimas, kaifuks buvimo paprastai ir patenkintai, kasdien tikint kad žaidimas kaip ir jau laimėtas nuo pirmos dienos ir giliai įkalta moralė ir suvokimas to kas priimtina yra gerai. Viskas realiai yra nuostabu tik mes išprotėję.

    Atleiskit man jei esu per daug atviras ir skubantis tekstu, bet galiu pasakyti tik vieną – jėgos struktūros yra žiauru, kaip jautiesi taip ir matai. Kažkada svajojau apie haliucinacijas – dabar bijau kad viskas tai jos. Nors realumas toks tikras ir tvirtas, ateinanti laisva bebaimė karta kuri serga tikėjimo nepakankamumu, kitokia, man nesuvokiama. Tas paribinis porno, ta per pirštus tekanti sėkla purvinai tik tam kad pasijusti purvinu ir negražiu ir baimė susirasti kažkokia moterį – nes tai tik dar viena problema bus man ir taip nesusitvarkančiam jau su savom.

    Ačiū už dėmesį, čia toks trumas sąmonės srautas tam kad užfiksuoti savijautą pirmą dieną po vasaros 5 ir pūnančios kojos nerimą. Reikia kilt ir eiti pirmyn