Olanzapinum Olanzapine Zyprexa ir kažkiek apie marichuaną

Ilgiausiai mano naudojamas vaistas, tikriausiai jam esu dėkingas už galimybę vis dar būti sveiko proto. Bet kas tinka vienam, gali visai netikti kitam. Pagrindinės šio vaisto problemos: gali sukelti diabetą, ir augina svorį, šiuo metu esu priaugęs net apie 20kg. Pačio vaisto poveikio praktiškai nejaučiu, tik tai kad vakare labai lengvai užmiegu. Galiu gyventi normalų gyvenimą, šis vaistas manęs neslopina.

Kol nebuvau metęs gerti alkoholio, juos tekdavo maišyti, jokių labai didelių šalutinių poveikių nepastebėjau. Dabar nevartojus tris mėnesius, daug smarkiau jaučia si alkoholis, labai stiprina jo veikimą. Didžiausias šalutinis poveikis sumaišius su marichuana jei ji naudojama retai (absoliučiai baisi paranoja), bet ir tai praeina. Marichuana gali tikrai paaštrinti ir priartinti psichozę, nesakau, kad iškart parūkius atsidursit psichiatrinėje, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad jinai tikrai nepadeda. Yra žmonių kurie rūko nuo jaunystės iki gyvenimo galo ir niekada neturi jokių problemų dėl psichikos, tikriausiai todėl kad neturi polinkio į psichines ligas, bet jei jūsų šeimoje yra žmonių kurie turi (turėjo) psichinių ligų, geriausia nuo marichuanos susilaikyti, nors ir tai nėra galutinis faktorius susergant psichinėmis ligom (nors seniau kaip tik jinai būdavo naudojama simptomams mažinti, kai nebuvo vaistų). Pats baisiausias peilis tai vadinama “chimkė” cheminiai marichuanos pakaitalai, jie kerta kapitaliai, nėra ištirti, veikia trumpiau kaip marichuana ir todėl yra mėgstami jaunimo, kuriems kartais reikia po kelių valandų prisiduoti šeimai, juos aptikti nėra testų, siunčiant juos iš darkneto joks muitinės šuo jų neužuos, plius kasdien atrandami nauji. Kol pas mus nėra legalių būdų įsigyti marichuanos, tikrai yra šansų gauti prastos kokybės produktą pagardintą chemija, kad būtų stipresnis. Ši mano nuomonė tikriausiai dabar nepopuliari, kai JAV legalizuoja, ir vis daugiau naudingumo atrandama šiame augale. Bet aš iš savo patirties žinau, kad jinai tikrai prisidėjo prie mano susirgimo šizofrenija. Daugel metų aš negalėjau jos atsisakyti, ir tolerancija vis didėjo, kas prasidėjo nuo parūkymų savaitgalį, baigėsi dienos pradžia su ja ir daugeliu parūkymų per dieną, prarastais keliais darbais. Žinoma mesti nebuvo labai sunku, reikėjo tik valios ir baudžiančio gyvenimo įvykio. Dabar jau 11 mėnesių nesu vartojęs nei žolės nei alkoholio, ir galiu pasakyti-patvirtinti, kad jaučiuosi geriau, mažiau svyruoja nuotaikos, sapnuoju (vartojant marichuaną praktiškai nesapnuojama), diena nesisuka apie tai kaip gauti, vartoti ir gauti daugiau, ne kiekvienas taps priklausomas nuo jos, bet tapus priklausomu mesti sunku dėl susidariusio vartojančių draugų rato, nuolatinės internetinės propagandos kaip tai gydo (gal ir gydo, bet tada užtenka rūkyt lietuvišką paprastąją, bet visi nori apsinešti, o ne gydytis). Bet nenuneigsi marichuana gerina apetitą, gerina miegą, ryškina pasaulį, muziką daro geresnę, ir t.t. ir būtent todėl taip sunku jos atsisakyti. Aš norėčiau būti tikras, ar tikrai jinai viena kalta dėl mano ligos (tikriausiai tikrai ne ji viena), kai neseniai, net nevartojant, psichozė vėl bandė pasireikšti, bet šį kartą buvo suvaldyta ir be ligoninės pagalbos.

Svarbiausias šito vaisto (olanzapino) pliusas, kad net ir užėjus psichozei (taip jis nėra 100 procentų gelbėjantis nuo to) tikrai daug greičiau atsistatai. Aš vartoju šį vaistą kartu su cisordinoliu (injekcija kartą per dvi savaites, jei viskas gerai, kartą per mėnesį). Internete skaičiau, kad daugeliui žmonių olanzapinas netinka, jie jaučiasi blogai. Apie tai kuo greičiau reikia pranešti gydytojui ir keisti vaistus. Dar šis vaistas blokuoja LSD ir NBOME veikimą – nepajusit jokio poveikio, tai tikrai nebandykit vartoti daugiau, nes tiesiog neveiks, arba prieisit iki labai nemalonaus poveikio, magiški grybukai irgi veikia minimaliai. Taigi vartojant šitus vaistus reikia susilaikyti nuo haliucinogenų – sprendimas tikrai ne narkotikuose, kad ir kaip dabartinė new age propaganda gali tai trimituoti. Netgi nutraukus vaisto vartojimą keliems mėnesiams ir daugiau, haliucinogenai vistiek neveiks, tai rodo kokie stiprūs šie vaistai ir kaip ilgai išlieka jų sukelti pakitimai smegenyse.

Sunkiausia susidūrus su psichine liga, ją pripažinti. Man prireikė daugel metų kol suvokiau, kad tai ne Dievų dovana, kitų pasaulių jutimas, mano galimybių padidėjimas, naudinga kūrybinė energija. Tos maksimalios emocijos labai įtraukiančios ir patrauklios, keistu skausmingu būdu. Kai prarandi sąsają su realybe atrodo kad patekai į filmą, į knygą, esi pagrindinis herojus, pasaulio gelbėtojas, mesijas. Pati pirma mano patirtis buvo, kaip važiuojant troleibusu iš draugo parūkius marichuanos visas troleibusas piktai kalbėjo apie mane, ta haliucinacija tokia reali buvo. Gaila šiais laikais nėra jokios normalios pagalbos sergančiom sielom, praktiškai tik vaistai. Aš man išrašomų vaistų negėriau daugel metų, tik kai pagaliau susivokiau, kad toliau tik praraja iš kurios vieną kartą neišlipsiu ir liksiu savo haliucinacijų pasaulyje pradėjau juos vartoti, bet ir tai ne kiekvieną dieną, stengiuosi gerti kas antrą, o tik pajutęs artėjančius krizės simptomus didinu dozę iki maksimalios ir šiukštu negalima jos viršyti, nes tada darosi dar blogiau, ne veltui maksimali dozė tik 20mg. Šio vaisto jokiu būdu nereikėtų duoti sveikiems žmonėms kaip raminančiojo – jiems poveikis jam gali būti iš vis siaubingas (nebent pabandyt kokį 1mg). Vaistas žvėriškai kelia apetitą, kol nepripranti prie jo, tada apetitas sumažėja – tikriausiai dėl padidėjusio apetito jis ir sukelia diabetą ir nutukimą. Šis vaistas turėtų būti nepriprantamas, bet jei naudojate kasdien, nereikėtų nutraukti staiga, tik kartu su gydytoju pamažu mažinti dozę.

Psichinė liga dažniausiai kalba apie kažkokias neišspręstas problemas, dabar nėra šamanų ir palaikančios bendruomenės kuri padėtų pergyventi sunkų etapą ir iš jo išeiti stipresniu, geresniu ir daugiau supratusiu. Vakarų pasaulyje haliucinacijos dažniausiai baisios ir neigiamos, dėl didelio neigiamos informacijos srauto ir visuomenės susiskaldymo. Aš tikrai manau, kad po pirmo mano ligos pasireiškimo aš galėjau atsigauti daug stipresnis, jei palaikymą būčiau gavęs iš kad ir šamanų nei iš psichiatrų vaišinančių vaistų kokteiliais. Po to mečiau visus geriamus vaistus iš karto, buvo siaubingai sunku, tuo metu net nežinojau, kad jie priprantami, bet iškenčiau, gyvenime atsirado žmogus kuris mane palaikė ir aš ilgą laiką pragyvenau be vaistų ir narkotikų, bet kai santykis nutrūko vėl grįžau prie marichuanos ir ligos priepuoliai ėmė dažnėti. Ypač liga reaguodavo į teigiamą ir neigiamą stresą ir nemigą. Nemiga pirmas mano ligos aštrėjimo signalas. Dabar esu dėkingas Dievui už man leistus justi aštrius jausmus ir galimybę pažvelgti į pasaulio beprotybę iš šalies, žinant, kad plano nesuprasi, gali tik nujausti ir gyvent šia diena, ypač jei ji blaivi.

Leave a Reply to Sistem metsiS Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

15 thoughts on “Olanzapinum Olanzapine Zyprexa ir kažkiek apie marichuaną”

Mastodon